Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, gynėjams advokatams Zenonui Žymančiui, Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2010-11-15 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 MGL dydžio bauda; 2) 2011-07-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. 60 MGL dydžio bauda; 3) 2012-01-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 233 str. 1 d., 63 str. 9 d. 80 MGL dydžio bauda , 4) 2015-10-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. 1 metams 4 mėn. laisvės apribojimo ir 2780,35 Eur dydžio bauda, laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatyta 2017 m. kovo 14 d., bauda nesumokėta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnį 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent :

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-30 būdamas 2010-12-14 steigiamojo susirinkimo bendrovės narių sprendimu išrinktu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), revizoriumi, pats realiai valdęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, vieninga tyčia, turėdamas tikslą iššvaistyti svetimą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas, nesant juridinio pagrindo, atlikto piniginių lėšų pervedimus :

2011-12-30, 2012-03-22, 2012-06-18, 2012-11-23, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini)banke, į UAB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, iš viso pervedė 25000,00 Lt dydžio sumą, skirtą D. B. asmeniniams įsipareigojimams padengti;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-03-02 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, neva kaip paskolą pervedė 30000,00 Lt, neva kaip avansą už žemės sklypus 2012-06-18 ir 2012-06-19 pervedė 40000,00 Lt ir neva kaip avansą už žemės ūkio techniką 2012-06-18 pervedus 45000,00 Lt, nors realiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nei teikti paskolos nei pirkti žemės sklypų bei žemės ūkio technikos neketino ir jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė (pastaroji įmonė žemės ūkio technikos neturėjo); Iš pervestų lėšų, iš viso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta 112 500, 00 Lt;

Tokiu būdu D. B. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas, iš viso 39 855,07 EUR (137 500 Lt) , padarant šiai bendrovei to paties dydžio didelę turtinę žalą.

Taip pat D. B. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent :

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-30 būdamas 2010-12-14 steigiamojo susirinkimo bendrovės narių sprendimu išrinktu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), revizoriumi, pats realiai valdęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, vieninga tyčia veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku M. B., turėdamas tikslą pasisavinti jų žinioje buvusį svetimą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas :

M. B. pasinaudojus čekių knygele iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, Kėdainių KAS, 2011-11-04 grynais pinigais išėmus 20 500 Lt; 2011-12-30 grynais pinigais išėmus 95 000 Lt; 2012-06-20 grynais pinigais išėmus 20 000 Lt, viso grynais pinigais išėmus 135 500.00 Lt, iš kurių 20 000.00 Lt sumos į bendrovės kasą neįnešus, šių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisinus ir pinigų į kasą negrąžinus, tačiau juos perdavus nusikalstamos veikos bendrininkui D. B., kuris šiuos pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

D. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas M. B. jam perduota AB (duomenys neskelbtini) banko Visa Business mokėjimo kortele, išduota (duomenys neskelbtini) KAS, iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-12-12 grynais pinigais išėmė 92280.00 Lt, kurių į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino, o panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

D. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2012-07-25 iš AB (duomenys neskelbtini) banko bendrovės vardu išduotos Visa Business mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt) pagal banko kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 2750 GBP (11984,50 Lt) grynų pinigų, kurių į bendrovės kasą neįnešus, lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisinus ir pinigų į kasą negrąžinus, tačiau juos perdavus nusikalstamos veikos bendrininkui D. B., kuris šiuos pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

D. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. paėmus iš bendrovės kasos 10886,81 Lt, kurie 2012-04-30 buvo įrašyti kasos knygoje kaip nepanaudotas grynųjų pinigų likutis, šių piniginių lėšų panaudojimo apskaitos dokumentais nepateisinus ir į kasą negrąžinus, tačiau juos perdavus nusikalstamos veikos bendrininkui D. B., kuris šiuos pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

Tokiu būdu D. B. ir M. B. pasisavino jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 39 142,52 EUR (135 151,31 Lt) , padarydami ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

Taip pat D. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas savo vardu registruoto, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 ūkio savininku, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 3 punktu, kuriame nurodyta, kad “Šiuo Aprašu vadovaujasi ūkininkai, nustatytąja tvarka įregistravę ūkininko ūkį, ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, tačiau žemės ūkio ir kaimo valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla (toliau vadinama – gyventojai), gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę.“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti jo ūkio veiklos, pajamų, išlaidų bei turto, pažeisdamas:

LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 4 punktą, kuriame nurodyta, kad “Duomenys, sukaupti tvarkant ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą, naudojami PVM deklaracijai pildyti, taip pat kai prašoma paramos iš valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų ar banko paskolos.“ ir 5 punktą, kuriame nurodyta, kad “Ūkininkai ir gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – supaprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, šio Aprašo nuostatomis, taip pat gali vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis, nustatančiomis, kaip tvarkyti ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą.“; LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ III skyriaus „Apskaitos registrai“ 23 punktą, kuriame nurodo, kad „Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ registruojami duomenys apie pinigų judėjimą ūkininko ūkyje. Detalesnei turto, skolų ūkiui, ūkio skolų apskaitai rekomenduojami šiose rekomendacijose pateikti ir aptarti žiniaraščiai, tačiau ūkininkas informaciją gali kaupti ir kitokiuose registruose“, tyčia nesurašė jokių augalininkystės produkcijos apskaitos pirminių dokumentų bei nevedė jokių privalomų vesti buhalterinės apskaitos suvestinių registrų: ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščių, ilgalaikio turto žiniaraščių, medžiagų ir produkcijos žiniaraščių, atsiskaitymo už PVM žiniaraščių, atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščių, atsiskaitymų žiniaraščių ar kitų laisvos formos apskaitos registrų, teikiančių informaciją apie ūkininko ūkio veiklą. Tai yra D. B., neatvaizduodamas apskaitoje kiek ūkis gavo pajamų, kiek patyrė išlaidų, kokiu turtu ūkis disponavo bei kam ir kiek buvo skolingas, tuo būdu apgaulingai tvarkė ūkininko ūkio apskaitą.

Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” bei LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti D. B. ūkininko ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-01-01 - 2012-12-31 laikotarpį.

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-30 būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), pirmininku, vieninga tyčia veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. B., kuris 2010-12-14 steigiamojo susirinkimo bendrovės narių sprendimu išrinktu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku realiai valdžiusius ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turėdamas tikslą pasisavinti jų žinioje buvusį svetimą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas :

pasinaudodamas čekių knygele iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) KAS, 2011-11-04 grynais pinigais išėmus 20 500 Lt; 2011-12-30 grynais pinigais išėmus 95 000 Lt; 2012-06-20 grynais pinigais išėmus 20 000 Lt, viso grynais pinigais išėmus 135 500.00 Lt, iš kurių 20000.00 Lt sumos į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino, tačiau juos perdavė nusikalstamos veikos bendrininkui D. B., kuris šiuos pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

M. B. tęsdamas nusikalstamą veiką D. B. perdavė AB (duomenys neskelbtini) banko Visa Business mokėjimo kortelę, išduotą Kėdainių KAS, kuris laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-12-12 iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, grynais pinigais išėmė 92280.00 Lt, kurių M. B. į bendrovės kasą neįnešė, šių lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino ir kuriuos D. B. panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

M. B. tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-07-25 iš AB (duomenys neskelbtini) banko bendrovės vardu išduotos Visa Business mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt) pagal banko kasos išlaidų orderį Nr. 325173 paėmė 2750 GBP (11984,50 Lt) grynų pinigų, kurių į bendrovės kasą neįnešė, lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino, tačiau juos perdavė nusikalstamos veikos bendrininkui D. B., kuris šiuos pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms;

M. B. tęsdamas nusikalstamą veiką paėmė iš bendrovės kasos 10886,81 Lt, kurie 2012-04-30 buvo įrašyti kasos knygoje kaip nepanaudotas grynųjų pinigų likutis, šių piniginių lėšų panaudojimo apskaitos dokumentais nepateisino ir į kasą negrąžino, tačiau juos perdavė nusikalstamos veikos bendrininkui D. B., kuris šiuos pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms.

Tokiu būdu M. B. ir D. B. pasisavino jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą- pinigines lėšas, iš viso 39 142,52 EUR (135 151,31 Lt), padarydami ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

Taip pat M. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302577822, registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), pirmininku, ir, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalies (2007-06-07 įstatymo Nr.X-1178 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodyta: „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2)pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr.145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ (2005-03-14 nutarimo Nr.272 redakcija) 2.3 punktą, kuriame nurodyta: „Žymėtas gazolis, skirtas naudoti žemės ūkyje, gali būti naudojamas žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams nuosavybės teise priklausančiose arba pagal raštu sudarytas nuomos, panaudos ar kitas sutartis žemės ūkio veiklos subjektų naudojamose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje.“, nesamdė buhalterio ar buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės, apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas bei tyčia nevedė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų:

į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitos apskaitą įtraukė dokumentus - kasos aparato kvitus už bendrą 3365,21 Lt sumą, apie tai neva bendrovė pirko 1076,99 litrus žymėto dyzelinio kuro, nors realiai dyzelinį kurą įsigijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti fiziniai ir juridiniai asmenys; į avansinę apyskaitą Nr.1 už 2011 metų liepos-gruodžio mėn. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, neva laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-12-23 dyzelinio kuro pirkimui išleido iš viso 19684,30 Lt sumą, tai yra 2144,17 Lt daugiau nei pateiktuose pirkimo kvituose;į M. B. avanso apyskaitą S/Nr.2435 už 2012 metų sausio – balandžio mėn. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, neva 25924,65 Lt buvo panaudoti dyzelinio kuro pirkimui, tai yra 917,55 Lt daugiau, negu pateiktuose pirkimo kvituose. nesurašė degalų nurašymo aktų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar 29744,88 litrai žymėto dyzelinio kuro, įsigyti iš S. R. komercinės įmonės iš viso už 92487,85 Lt buvo panaudoti įmonės veikloje.nevedė dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų, kuriose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis; augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų; 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“; 2011 – 2012 metų juodųjų garstyčių, vasarinių kviečių, žalios masės (šienainio, šieno) ir grikių derliaus užpajamavimo, jo pardavimo ir kito panaudojimo apskaitos dokumentų; 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr.145 reikalavimų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 visiškai negalima nustatyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

D. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad nuo 2007metų verčiasi ūkininko veikla. Nuo 2007 m. vasario 14 dienos iki 2011 m. gegužės 16 dienos turėjo savo vardu registruotą žemės ūkį, kuriame vykdė žemės ūkio veiklą. 2011 m. gegužės 16 dieną savo ūkio veiklą nutraukė, jo valda buvo išregistruota, kas reiškia, kad jokios veiklos daugiau vykdoma nebuvo. Išregistravus valdą nutarė įsteigti kitą žemės ūkio bendrovę – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Dalyvauti šios bendrovės steigime ir veikloje pasiūlė savo vaikystės draugui M. B.. M. B. sutiko ir ji kartu įsteigė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats kaip fizinis asmuo bendrovės nesteigė, bendrovę steigė jo turima įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis buvo ir yra savininkas ir vadovas. M. B. turėjo 60 procentų pajų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 40 procentų pajų. Steigiant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jie važinėjo kartu su M. B.. Jie kartu nuvyko į buhalterinę įmonę Kėdainiuose, kur jiems padėjo su dokumentais. Šios įmonės (duomenys neskelbtini)pavadinimo jau neatsimena ir nurodyti negali. Po to važiavo į Registrų centrą užregistruoti bendrovę. Jis pasiūlė M. B. tapti steigiamos bendrovės pirmininku, M. B. sutiko ir registrų centre buvo užregistruotas kaip vadovas. Bendrovės įstatus padėjo paruošti buhalterinė bendrovė iš (duomenys neskelbtini). Įsteigus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jis pats tapo bendrovės ar tai iždininku ar revizoriumi, jis dabar neatsimena. Kaip buvo apiformintos jo pareigos ir priėmimas į darbą, neatsimena, kokių nors jo pareiginės veiklos instrukcijos nebuvo. Be to, buhalterinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) jiems patarė, kad reikia paruošti įgaliojimą, kad jis pats galėtų dalyvauti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. M. B. šį generalinį įgaliojimą jam pasirašė. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ būstinė buvo (duomenys neskelbtini)kaime. Įsteigus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jis faktiškai vadovavo žemės ūkio veiklai, priimdavo pagrindinius sprendimus žemės ūkio apdirbimo srityje. M. B. į šią veiklą nesigilino, kadangi neturėjo patirties, o jis pats turi patirties šioje srityje. Be to, jis pats ir padėdavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, suteikdavo įvairią paramą, perduodavo ir grynus pinigus, taip pat skolino pinigus bendrovei. Viskas tai buvo apiforminama arba kasos pajamų orderiais arba skolos sutartimis. Kur yra šie dokumentai šiuo metu, jis pasakyti negali. Bendrovė vykdė realią veiklą, už pasėlius į bendrovės sąskaitas buvo pervedama parama – 120 Eurų už hektarą. Kadangi jie dirbo 150 hektarų, iš viso buvo pervedama apie 100 000 -150 000 litų.

Tiksliau dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų tvarkymo ir panaudojimo jis pasakyti negali. Jis pats bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė, tai turėjo daryti M. B.. Jis pats neturėjo jokių bendrovės rekvizitų, bendrovės antspaudas, čekių knygelė, neužpildyti kasos pajamų ir išlaidos orderiai, banko kortelė ir kiti dokumentai ir rekvizitai buvo laikomi ofise (duomenys neskelbtini)kaime. Kai jiems su M. B. reikėjo išsiimti grynus pinigus iš banko, jie važiavo iš pradžių į ofisą, paskui į banką. Jis pats iš esmės važiavo tik tikslu pavežti M. B.. Pinigus važiavo paimti į (duomenys neskelbtini) banką Ten M. B. užpildydavo dokumentus ir imdavo pinigus. Po to jie važiavo į ofisą, kur užpildydavo kasos orderius, tačiau pinigų ofise nepalikdavo. Dalį šių pinigų pasiimdavo jis pats ir naudodavo juos bendrovės veikloje, tai turi patvirtinti dokumentai. Dokumentai taip pat turi patvirtinti, kad jis įdėdavo asmenines lėšas į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir kad skolino bendrovei pinigus. Kur šiuo metu yra visi šie dokumentai, jis nežino ir nurodyti negali. Jis taip pat nežino, kur šiuo metu yra bendrovės rekvizitai, tačiau jis pats šių rekvizitų neturėjo, tai patvirtina ir kratos pas jį protokolas. Jis nepasisavino ir neiššvaistė jokių pinigų, be to ir neturėjo tokių galimybių, kadangi nebuvo bendrovės vadovas ir pinigai jam nebuvo patikėti. Visais pinigais disponavo M. B.. Ofisas (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo saugomas, galimybę įeiti tenai turėjo apie 10 žmonių. Kiek atsimena, interneto tenai nebuvo. Jis pats banko atsiskaitymo kortelės ir banko elektroninės bankininkystės neturėjo, kas jais naudojosi, nežino. Jis niekada nenuiminėdavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų bankomatuose, taip pat niekada nedarė bankinių pavedimų. Kas nuėmė bendrovės pinigus bankomatuose, kurie vėliau nebuvo įnešti į bendrovės buhalteriją, jis nežino, jis jų nenuėmė. Kas naudojosi elektronine bankininkyste ir kas darė pinigų pavedimus, jis nežino, jis niekada to nedarė. Kodėl pinigai iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervedami jo asmeniniams įpareigojimas padengti, jis nežino, kas priėmė tokius sprendimus, nežino. Kas priėmė sprendimą iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesti 25000 litų į jo asmeninę sąskaitą, kas padarė šį pavedimą ir kokiu tikslu , nežino, reikia žiūrėti dokumentus. Kur yra šie dokumentai, jis nežino. Galimai visi šie pavedimai buvo daromi dengiant jo ankstesnes paskolas bendrovei, bet kas juos darė, nežino. Dėl 700 litų pavedimo bendrovei „Kretingalė“ mano, kad šie pinigai buvo pervesti už jo nakvynę, kadangi jis ten važiavo darbo reikalais. Kas yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis nežino, girdėjo, kad ši bendrovė užsiima metalų prekyba. Jis pats su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs. Ar ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokių nors santykių, nežino. Kur šiuo metu yra nerasti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai nežino. Šiai bendrovei nevadovavo, tik geranoriškai padėjo tvarkyti reikalus.

D. B. taip pat parodė, kad jo vardu vadovaujamame ūkyje, dėl kurio jam yra pareikštas kaltinimas dėl apgaulingi buhalterinės apskaitos tvarkymo, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, jis pats tvarkė buhalterinę apskaitą, užpildydavo ir pateikdavo deklaracijas. Jo ūkis buvo registruotas PVM mokėtoju dar nuo 2007 metų. Jis tvarkė savo ūkio buhalterinę apskaita kaip mokėjo, turi patirties, be to, jam padėdavo buhalterinė įmonė, kurios pavadinimo nurodyti jau negali. Paprašytas FNTT, pateikė visus turimus savo ūkio buhalterinius dokumentus, kodėl nebuvo pateikti privalomi apskaitos registrai, pasakyti negali. Kiek atsimena, nebuvo pateikti suvestiniai dokumentai, tačiau mano, kad visi reikalingi buhalteriniai dokumentai FNTT buvo pateikti, jei jie kažko nerado, tegul jam paaiškina, kas yra nesutvarkyta. Jis nepasitiki FNTT, jų atlikti tyrimai jam kelia abejonių. 2011 metų gegužės mėn. jo žemės valda buvo išregistruota, todėl jokia veikla vykdoma nebuvo, todėl jis nesupranta, kodėl yra kaltinamas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą 2011-2012 laikotarpiu. Deklaracijas už 2011 metus jis buvo pateikęs. Ar buvo vykdoma veikla birželio ir liepos mėnesiais, pasakyti negali, jei jam duos šių mėnesių dokumentus, galės paaiškinti. Kiek atsimena, techniką turėjo iki 2012 metų, taigi teikdavo vienokias ar kitokias paslaugas. Kam tos paslaugos buvo teikiamos, turi atsispindėti dokumentuose. Kur yra tokie dokumentai, nežino. Nori paklausti, jei specialistai nustatė, kad jis 2012 metais nedeklaravo tam tikrų sumų ir nesumokėtų mokesčių, tai kas tai nustatė?

D. B. taip pat parodė, kad neturi jokių sąsajų su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Apie ją žino tik tiek, kiek jam dabar žinoma iš kaltinamojo akto. Iš kaltinamojo akto sužinojo, kad šios bendrovės vadovas yra V. D., kurį jis anksčiau pažinojo. Taip pat iš kaltinamojo akto sužinojo, kad iš šios bendrovės sąskaitos buvo padaryti pavedimai į jo sąskaitą, iš kurios jis dengia lizingo įmokas. Apie šiuos pavedimus nieko pasakyti negali. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), jis yra šios bendrovės steigėjas ir savininkas. Ar tarp kompanijos „23 (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kokių nors santykių, jis pasakoti nenori, nemato jokio ryšio su byla. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ užsiima“ tauriųjų metalų prekyba. Ar iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervedami pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, galbūt buvo pervedami. Šiuo metu ši kompanija yra uždaryta. Jis pats niekada nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis ar mokėjimo kortelėmis, niekada neimdavo pinigų naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo korteles. Jei iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesti pinigai, jis šių pinigų neėmė, kur jie buvo panaudoti, nežino.

M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jis realiai nevadovavo ir beveik nieko nežino apie šios bendrovės veiklą, kadangi šios bendrovės veiklai realiai vadovavo D. B.. D. B. jis pažįsta nuo vaikystės, gyveno vienam name. Maždaug 2011 metais, datos tiksliai neatsimena, D. B. pasiūlė jam užimti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas. Jis pats bendrovės įsteigime nedalyvavo, kiek atsimena, bendrovę įkūrė D. B., bendrovės pajininkais dar buvo D. B. brolis M. B. ir I. B.. Po D. pasiūlymo jis sutiko vadovauti bendrovei, nors niekada tolio darbo nedirbo ir vadovavimo bendrovei patirties neturėjo. Jis buvo tik formalus bendrovės direktorius, viskas vadovavo D. B.. Jokio atlyginimo už šią veiklą jis negavo. Jis buvo paskirtas vadovu, tačiau jau neatsimena į kokias įstaigas ir kokiu tikslu važiavo skiriant jį vadovu, viskam vadovavo ir visur jį vežiojo D. B.. Po to jis pats bendrovės veikloje nedalyvavo, tik maždaug kartą per mėnesį D. B. duodavo jam pasirašyti kažkokius dokumentus. Jokių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų ar dokumentų jis neturėjo, viską turėjo D. B.. Prisijungimo prie banko sąskaitų ir elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų jis taip pat neturėjo, viskas buvo pas D. B.. Kiek atsimena, bendrovei formaliai vadovavo apie 2011-2012 metus. Per tą laikotarpį savo iniciatyva jokių vadovavimo veiksmų neatliko, tik D. B. nurodymu pasirašinėjo kažkokius dokumentus bei kelis kartus su D. B. važiavo į (duomenys neskelbtini) banką pasiimti grynus pinigus nuo bendrovės sąskaitos. Banko kortelės jis pats neturėjo, ji buvo pas D. B.. Visus banke paimtus pinigus jis iš karto atiduodavo D. B., sau niekada nieko nepasiliko. Kur šiuos pinigus panaudojo D. B., jis nežino. Į (duomenys neskelbtini) banką paprastai važiavo kartu su D. B., banke Donatas jam duodavo bendrovės antspaudą, jie kartu užpildydavo dokumentus, jis pasirašinėjo kvitą ir uždėdavo antspaudą, po to antspaudą grąžindavo D. B.. Kiek atsimena, vieną pinigus D. perdavė per jo brolį M. B., vieną kartą – per I. B., jie turėjo atiduoti pinigus D. Atsimena, kad vieną kartą buvo paėmęs 90000 litų sumą. Banko elektronine bankininkyste niekada nesinaudojo, nei vieno elektroninio pavedimo nepadarė. Bendrovės buhalterinės apskaitos pats netvarkė, buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti D. B., Donatas taip pat turėjo ir visus bendrovės dokumentus. Bendrovės patalpos buvo (duomenys neskelbtini) kaime, jis pats ten kelis kartus buvo. Iš bendrovės kasos pats pinigų niekada neėmė, nei savo iniciatyva nei D. B. nurodymu. Ar buvo paėmęs iš bendrovės kasos 10 886 litų, neatsimena. Kokiu būdu buvo daromi pavedimai iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, jis nežino. Atsimena, kad tuo laikotarpiu buvo pasirašęs įgaliojimą valdyti bendrovę D. B.. Šį įgaliojimą pasirašė D. nurodymu, jis jam padavė tekstą ir jis pasirašė. Įgaliojimą pasirašė, kadangi D. B. realiai valdė bendrovę ir turėjo žinių kaip reikia valdyti žemės ūkio bendrovę.

Liudytoja I. M. parodė, kad dirba degalinės, kurią valdo S. R. komercinė įmonė, vadove. (duomenys neskelbtini) Degalinėje yra prekiaujama žymėtu dyzelinu, kuris skirtas ūkininkams. Viena iš pirkėjų buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pilti dyzeliną šios bendrovės vardu dažniausiai atvažiuodavo D. B., taip pat atvažiuodavo M. B. ir I. B.. Piltis dyzeliną iš šios bendrovės atvažiuodavo maždaug kartą į savaitę, dažniausiai atvažiuodavo D. B.. Jis buvo jau pažįstamas, visi žinojo, kad jis yra ūkininkas, todėl jo pažymėjimo kiekvieną kartą netikrino. Užsipilant kurą buvo pildomas žalios spalvos lapas, kuris išduodamas bendrovei, kuria leista piltis tokį kurą. Atvykstant bendrovės atstovams, žaliame lape pildoma kada ir kiek kuro užsipylė. Kartu degalinėje vedamas žurnalas, kur taip pat fiksuojama žymėto kuro pirkimai. Visas kuras apskaičiuojamas ir mėnesio gale ataskaita su duomenimis, kiek kuro kokia bendrovė užsipylė, pateikiama VMI.

Liudytojas B. V. parodė, kad pagal verslo liudijimą valdo svečių namus „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Viso įvykio neatsimena bet nelabai ir gali atsiminti, kadangi viskas tvarkoma elektroninėje erdvėje. Svečiai internetu užsako nakvynę, paskui per banką atsiskaito. Taip buvo ir su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymu 700 litų. Buvo užsakyta nakvynė, kiek žmonių buvo atvažiavę, pasakyti negali. Po to šis užsakymas buvo apmokėtas iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos.

Liudytojas R. Č. parodė, kad pažįsta ūkininką D. B.. Laiko tiksliai neatsimena, atsimena, kad D. B., kaip ūkininkas, suteikė jam paslaugą, išnuomavo teleskopinį krautuvą, kurį jis naudojo kelis mėnesius. Iš kokios bendrovės D. B. išnuomavo jam techniką, jis neatsimena, gal iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Su D. B. jie sutarė, kad jis atsiskaitys paskolindamas jam pinigus – 17 000 litų. Tai buvo kartu ir paskola ir atsiskaitymas. D. B. davė jam sąskaitos, į kurią reikia pervesti pinigus, rekvizitus. Į šią sąskaitą jis pervedė 17 000 litų iš savo uošvės E. M. sąskaitos, kurią valdė. Kam priklausė ta sąskaita, į kurią jis pervedė pinigus D. B., jis nežinojo, jei byloje yra duomenų, kad tai buvo D. B. lizingo sąskaita, gali taip būti. D. B. šią skolą jam atidavė. Kodėl D. B. reikėjo tokio pavedimo į šią sąskaitą, jis nežino.

Liudytojas V. V. parodė, kad dar 2012 metais jam buvo padaryta trauma, todėl jis netiksliai atsimena įvykius, ne viską gali papasakoti, tačiau gali pasakyti, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo teisingi. Atsimena, kad iki 2012 metų buvo pirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią bendrovę pirko pats, nusprendė užsiiminėti verslu. Perkamos bendrovės verslas buvo prekyba metalais. Skelbimą apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ surado internete, susitiko su savininku iš kurio ir pirko bendrovę. Bendrovę nusipirko už 1000 litų, jos būstinės adresas buvo Kuršių 7, tai buvo vienas kambariukas. Įsigijęs bendrovę pradėjo veiklą. Jis pasamdė vadybininkę Kristiną, pavardės neatsimena, kuri ir tvarkė visus prekybos metalais reikalaus. Ar jis pats buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi, neatsimena. Kokios apimties veiklą vykdė UAB „Silvestra“ tuo laikotarpiu, neatsimena, kokia buvo bendrovės apyvarta, nežino. Kokiais būtent metalais prekiavo jo bendrovė, pasakyti negali, pagrinde tai buvo sidabras. Kokio nors atlyginimo iš bendrovės negavo, kokio nors pelno irgi nebuvo. Per šią bendrovę susipažino su D. B., Donatas buvo atvykęs dėl prekybos metalais. Ar įvyko kokie nors sandoriai su D. B., nežino. Ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko kokie nors sandoriai, nežino. Kadangi bendrovė buvo nuostolinga, 2012 metais pardavė ją D. B..

Dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. B. kaltė iššvaistant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą yra visiškai įrodyta.

Vertinant paminėto teismo baudžiamojo įsakymo duomenis, teismas ypatingai pabrėžia, kad šiame baudžiamajame įsakyme išvardinti duomenys ir įrodymai negali būti pripažįstami tiesioginiais D. B. kaltės įrodymais nagrinėjamoje byloje, kadangi S. T. nagrinėjamoje byloje atsisakė duoti parodymus, o V. D. nebuvo apklaustas.

Byloje nustatyta, kad D. B. neteisėtai, neatlygintinai perleido jam patikėtą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą ir tuo padarė didelės vertės žalą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad ŽŪB“ (duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių sutarčių ar įsipareigojimų uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ar bendrovei „(duomenys neskelbtini) LIZINGAS“, kas patvirtina, kad D. B. veiksmai atliekant pavedimus šioms bendrovėms, veikė neteisėtai. Taip pat nustatyta, kad pinigai pervesti bendrovei „(duomenys neskelbtini) LIZINGAS“ ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti nebuvo, iš pinigų, pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta nedidelė šių pinigų dalis, kas patvirtina, kad pinigai minėtoms bendrovėms buvo perduoti neatlygintinai ir šių pinigini sumų pervedimais ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryto turtinės žalos.

Bylos nagrinėjimo metu D. B. ir jo gynyba taip pat išreiškė nuomonę, kad nagrinėjamu atveju D. B. nėra tinkamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo subjektas. Teismo vertinimu, D. B. ir jo gynybos išreikšta nuomonė nėra pagrįsta ir nėra pagrindas išteisinti D. B. dėl jam inkriminuojamo turto iššvaistymo.

Iš pateiktų teismų praktikos išvystytų turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo normų aiškinimo matyti, kad pagrindiniu šių nusikalstamų veikų atribojimo aspektu vertinamas teisėto turto savininko turto neteikimo būdas ir naudos gavėjas: turto pasisavinimo atveju naudos gavėju ir pagrobto turto valdytoju tampa pats kaltininkas, turto iššvaistymo atveju – tretieji asmenys.

Įvertinant visus byloje surinktus įrodymus ir duomenis teismas daro išvadą, kad D. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai.

Ši kaltinimo dėl turto iššvaistymo dalis iš D. B. kaltinimo šalintina, kadangi byloje nėra įrodyta, kad šis pinigų pervedimas yra padaryto nusikaltimo – turto iššvaistymo sudėtinė dalis. Byloje nėra kategoriškai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu pagrindu šis pavedimas buvo padarytas. Byloje taip pat nėra nustatyta ar nakvinęs paslauga asmenims, susijusiems su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta, nepaneigtos abejonės, kad šiuo atveju įvyko paslaugos teikimo sandoris ir buvo apmokėta suteikta paslauga.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamuoju aktu taip pat buvo kaltinamas M. B., nurodant kad :

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, D. B. atliktus veiksmus, teismas vertina, kad prokuroro pozicija pateikiant M. B. patikslintą kaltinimą ir atsisakant kaltinimo dėl turto iššvaistymo yra pagrįsta. M. B. pagal šį jam kaltinamuoju aktu pareikštą kaltinimą išteisinamas, kadangi nenustatyta, M. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Įvertinant byloje surinktus įrodymus šioje dalyje, teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. B., po to kai perdavė D. B. prisijungimo duomenis ir galimybę disponuoti elektronine bankininkyste, būtų kokiu nors būdu prisidėjęs prie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad M. B. būtų ką nors žinojęs apie D. B. daromą nusikalstamą veiką – turto iššvaistymą. Nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. kokiu nors būtų prisidėjęs prie daromos nusikalstamos veikos turto iššvaistymo ar būtų šios nusikalstamos veikos bendrininku, teismas daro išvadą, kad M. B. turi būti išteisintas.

Vertinant kaltinamųjų parodymus šioje dalyje, specialisto išvadas, byloje esančius dokumentus, rodančius ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų judėjimą, teismas vertina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. ir M. B., veikdami bendrininkų grupėje pasisavino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Jau buvo minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-575/2010, 2K-94/2012).

Šiuo nuosprendžiu jau buvo aptartas D. B. santykis su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad D. B. per savo valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė 40 procentų bendrovės pajų, buvo patvirtintas šios bendrovės revizoriumi ir turėjo bendrovės pirmininko M. B. įgaliojimą atstovauti bendrovę ir valdyti jos turtą. Byloje taip pat nustatyta, kad D. B. dėl jo sukurto fiktyvaus bendrovės valdymo būdo, kuomet M. B. bendrovei vadovavo formaliai, faktiškai vadovavo bendrovės veiklai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. B. turėjo neribotą galimybę disponuoti bendrovės turtą, ŽŪB (duomenys neskelbtini)“ buvo jam patikėtas ir buvo jo žinioje.

Byloje taip pat nustatyta, kad M. B. buvo formaliu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau tai nepašalina ir nepanaikina jo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį. Nusistovėjusioje teismų praktikoje vertinant tokio pobūdžio asmens veiksmus, pripažįstama, kad net ir būdama formaliu bendrovės direktoriumi ar vadovu, toks asmuo atsako už savo veiksmus, susijusius su valdomo juridinio asmens veikla ir patirta žala. Tokia teismų praktika yra visiškai teisinga, kadangi asmuo, nors ir valdantis bendrovę tik formaliai, pagal Lietuvoje nustatytus teisės aktus privalo atsakingai atlikti veiksmus susijusius su juridinio asmens valdymu, valdyti bendrovę taip, kad jai pačiai ir kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, o valdomos bendrovės veikla vyktų nepažeidžiant teisės aktų nustatytą reglamentavimą. Nors ir formaliai valdant bendrovę, toks asmuo privalo kontroliuoti bendrovės veiklą, turtą, buhalterinę apskaitą. Tuo atveju, jei toks asmuo atlieka veiksmus, susijusius su bendrovės valdymu, pinigų panaudojimu, bendrovės dokumentu pasirašymu, jo veiksmai kvalifikuojami pagal padarinius, atsiradusius dėl jo padarytos veikos ar neveikimo. Tokiais atvejais teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, kadangi veikia suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, suvokia, kad atlieka veiksmus ar neveikia pažeidžiant teisės aktų nustatytą reglamentavimą, supranta, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų nori, kadangi nekontroliuoja bendrovės veiklos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. buvo patvirtintas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (t.4, 112-114 b.l.), jo skyrimas vadovu buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (t.4, 107-108 b.l.), M. B. atliko įvairius veiksmus susijusius su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdymu, tarp kurių buvo grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitos ir įvairių dokumentų pasirašymas. Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. buvo asmuo, valdantis bendrovę. Nors byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad M. B. buvo tik formalus bendrovės vadovas, ši aplinkybė nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės už padarinius, pasireiškiančius turtinės žalos bendrovei padarymu. Byloje nustatyta, kad M. B. atliko veiksmus susijusius su bendrovės valdymu, pinigu judėjimu ir dokumentų pasirašymu, šiuos veiksmus atliko suvokdamas jų pavojingumą ir pobūdį, suprato, kad jam nekontroliuojant bendrovės sąskaitų, elektroninės bankininkystės ir mokėjimo kortelių, gali atsirasti žala bendrovei ir šių padarinių norėjo, kadangi nekontroliavo bendrovės veiklos ir pinigų panaudojimo.

Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo dviejų asmenų – M. B. ir D. B. žinioje. M. B. valdė ir disponavo bendrovės turtu būdamas bendrovės vadovu.

Byloje nustatyta, kad M. B. pasinaudodamas čekių knygele iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) KAS, 2011-11-04 grynais pinigais išėmus 20 500 Lt; 2011-12-30 grynais pinigais išėmus 95 000 Lt; 2012-06-20 grynais pinigais išėmus 20 000 Lt, viso grynais pinigais išėmus 135 500.00 Lt, iš kurių 20000.00 Lt sumos į bendrovės kasą neįnešė. M. B. kaltė šioje dalyje įrodyta jo paties duotais parodymai apie tai, kad jis išimdavo grynus pinigus, banko dokumentuose esančiais įrašais, patvirtinančiais, kad pinigus išėmė M. B., iš dalies D. B. parodymais, kuris patvirtino, kad važiavo kartu su M. B. į banką, kur M. B. perduodavo jam dalį pinigų. D. B. kaltė šioje dalyje patvirtinama M. B. parodymais, ir iš dalies paties D. B. parodymais.

D. B. kaltė šioje dalyje įrodyta M. B. parodymais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad D. B. disponavo bendrovės mokėjimo instrumentais, elektroninės bankininkystės rekvizitais ir bendrovės pinigais. M. B. paaiškino kokiomis aplinkybėmis perdavė mokėjimo kortelę D. B.. M. B. parodymai šioje dalyje visiškai patvirtinami byloje nustatytomis aplinkybėmis, išanalizuotomis šiame nuosprendyje įvertinant D. B. veiksmus dalyje dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo. Esant tokioms aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams teismas vertina, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad pinigus iš bankomatų pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę išėmė būtent D. B., sąlygas veikti tokiu būdu jam sudarė M. B..

Byloje taip pat nustatyta, kad M. B. 2012-07-25 iš AB (duomenys neskelbtini) banko bendrovės vardu išduotos Visa Business mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Lt) pagal banko kasos išlaidų orderį Nr.325173 paėmė 2750 GBP (11984,50 Lt) grynų pinigų, kurių į bendrovės kasą neįnešė, lėšų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino ir pinigų į kasą negrąžino, pinigus perdavė nusikalstamos veikos bendrininkui D. B.; tęsdamas savo veiksmus M. B. paėmė iš bendrovės kasos 10886,81 Lt, kurie 2012-04-30 buvo įrašyti kasos knygoje kaip nepanaudotas grynųjų pinigų likutis, šių piniginių lėšų panaudojimo apskaitos dokumentais nepateisino ir į kasą negrąžino, pinigus perdavė D. B..

M. B. ir D. B. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos dalies įrodo specialisto išvados, M. B. parodymai, kasos išlaidų orderis Nr.325173, kuriame yra M. B. parašas patvirtinantis pinigų išėmimą. kasos knygos įrašai, kurioje yra nurodytas pinigų likutis 10886,68 Lt, kurių panaudojimo dokumentų nei M. B. nei D. B. nepateikė.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad D. B. ir M. B. neteisėtai, neatlygintinai, turėdami ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą savo žinioje, įvairiais būdais išimdami iš bendrovės apyvartos ir valdymo išvardintas pinigų sumas, pasisavino išvardintą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, padarydami bendrovei didelę turtinę žalą. Teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai pasisavinant svetimą turtą teisingai yra įvertinti kaip padaryti bendrininkų grupėje. Nustatyta, kad M. B. išimdamas grynus pinigus iš bendrovės sąskaitos banke ir kasos juos perduodavo D. B., taip pat sudarė galimybę D. B. neribotai disponuoti bendrovės turtu, ko pasekoje D. B., panaudojant mokėjimo kortelę išėmė bendrovės pinigus iš bankomatų. D. B. ir M. B. veiksmai šioje dalyje pasireiškė bendru sutarimu veikti tokiu būdu, abu kaltinamieji numatė, kad dėl jų veiksmų bendrovei bus padaryta turtinė žala, ir bendrais veiksmais siekė bendro nusikalstamos veikos rezultato. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl panaudotos bendrovės valdymo schemos, bendrovės turtas buvo abiejų kaltinamųjų valdyme, kiekvienas iš kaltinamųjų atliko savo dalį veiksmų siekiant bendro nusikalstamos veikos rezultato.

Tokiu būdu, teismas vertina, kad D. B. ir M. B. kaltė dėl šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos tyra visiškai įrodyta, jų veiksmai turi visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 21 dalyje numatytus požymius.

M. B. gynybos argumentas, kad M. B. nėra šio nusikaltimo subjektas, nėra pagrįstas. Teismas jau aptarė, kad M. B. buvo patvirtintas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bendrovės sprendimu, jo skyrimas vadovu buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, M. B. atliko veiksmus susijusius su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdymu, tarp kurių buvo grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitos ir įvairių dokumentų pasirašymas. Vien ta aplinkybė, kad M. B. paskyrimas direktoriumi nebuvo įformintas pagal visus teisės aktų reikalavimus, nepaneigia fakto, kad M. B. vykdė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Atvirkščiai, šios aplinkybės patvirtina D. B. ir M. B. išankstinį susitarimą veikti neteisėtu ir nusikalstamu būdu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo byloje pareikštas M. B.. Teismo vertinimu, M. B. kaltė padarant šį jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

2013-05-28 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr.5-2/99 nurodyta, kad :

ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas nuo 2010-10-14 iki dabar eina M. B.. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kas 2011-01-01 – 2012-12-31 tvarkė bendrovės apskaitą, nes pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė darbo sutarčių su fiziniais ar buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarčių su juridiniais asmenimis dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Sutikrinus S. R. komercinės įmonės išduotuose žymėto dyzelinio kuro ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkimo kvituose esančią informaciją, rasta:

1) Už 1076,99 litrus dyzelinio kuro 3365,21 Lt apmokėjo mokėjimo kortelėmis ne bendrovė, o nenustatyti fiziniai ar juridiniai asmenys. Mokėjimo kvitus dėl 1076,99 litrų dyzelinio kuro už 3365,21 Lt pirmininkas M. B. pridėjęs prie avansinių apyskaitų kaip pateisinamus dokumentus, ir 3365,21 Lt sumažinęs pinigų likutį pas atskaitingą asmenį (M. B.), ŽŪB-ei “(duomenys neskelbtini)” padarė 3365,21 Lt nuostolį.

2) ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu perkant 29744,88 litrus žymėto dyzelinio kuro už 92487,85 Lt, buvo panaudotos net šešiolika skirtingų numerių nuolaidų kortelių. Dėl S. R. komercinės įmonės nepateiktos informacijos apie kortelių turėtojus nebuvo galima nustatyti, ar minėtų šešiolikos nuolaidų kortelių turėtojai, ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirko žymėtą dyzelinį kurą savo reikmėms, ar 29744,88 litrai buvo panaudoti bendrovės veikloje. Degalų nurašymo aktai tyrimui nebuvo pateikti. Dėl to nebuvo galima sutikrinti, ar pagrįstai dyzelinio kuro pirkimo su nuolaida kvitai buvo įtraukti į bendrovės apskaitą.

3) 851,66 litrų dyzelinio kuro už 2637,94 Lt mokėjimo kvitus, pagal kuriuos kuras buvo pirktas paros metu, kaip 21 val. - 3 val. laikotarpiu, kai bendrovėje jokie darbai nevyko, pirmininkas M. B. pridėjo prie avansinių apyskaitų kaip pateisinamus dokumentus, ir 2637,94 Lt sumažino pinigų likutį. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar 21 val. - 3 val. laikotarpiu už 2637,94 Lt nupirktas kuras buvo sunaudotas bendrovės reikmėms, nes pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė: sutarčių su ūkininkais ar įmonėmis dėl žemės ūkio darbų atlikimo, dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų ar kitų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis, augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų, apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“.

4) laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-04-15, kai bendrovėje dėl sezoniškumo jokie darbai nevyko, kuro talpų bendrovė neturėjo, ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įformintas 8843,04 litrų už 27846,93 Lt žymėto dyzelinio kuro pirkimas. Mokėjimo kvitus dėl 8843,04 litrų dyzelinio kuro už 27846,93 Lt atskaitingas asmuo pirmininkas M. B. pridėjo prie avansinių apyskaitų kaip pateisinamus dokumentus, ir 27846,93 Lt sumažino pinigų likutį. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti už 27846,93 Lt nupirkto kuro panaudojimo, nes pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė: 2011-01-01 2012-12-31 laikotarpio sutarčių su ūkininkais ar įmonėmis dėl žemės ūkio darbų atlikimo, dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų ar kitų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis, augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų, 2011 m. liepos – 2012- gruodžio mėn. apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“.

5.2) 2012 metų sausio – balandžio mėn. M. B. avanso apyskaitoje S/Nr.2435 buvo fiksuota , kad 25924,65 Lt buvo panaudoti dyzelinio kuro pirkimui, tai yra Lt 917,55 (25924,65-25007,10) Lt daugiau, negu pateiktuose pirkimo kvituose.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalis nurodo: ”Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.” ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 dalis (2003-12-18 Nr.IX-1914 įstatymo redakcija) nurodo: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ , Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ II skyriaus „Dokumentų saugojimo terminai“ 10 punktas nurodo, kad „Finansinio ir kito turto valdymo dokumentai saugomi:<...> 10.5. Metinės finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) 10 metų, 10.14. Mokesčių deklaracijos (pajamų, pridėtinės vertės ar kita) , 10.15. Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) 10 metų, 10.19. Apskaitos registrai 10 metų, 10.20.1. asmens sąskaitų kortelės 50 metų, 10.20.2. darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai 10 metų, 10.21. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 10 metų, 10.24. Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) 10 metų, 10.25. Turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita) 10 metų, 10.40. Turto panaudos, nuomos sutartys 10 metų <...>“.

1) 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. kasos knygos ir grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 112280 litų: 20000 Lt, iš imtų iš atsiskaitomosios sąskaitos, ir 92280 Lt, išimtų iš mokėjimo kortelės sąskaitos, grynųjų pinigų panaudojimo.

3) Dėl nepateiktų 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. kasos knygos ir grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 10886,81 Lt grynųjų pinigų, įrašytų 2012 metų balandžio mėn. kasos knygoje 2012-04-30, panaudojimo.

Dokumentų surašymą, įvykus ūkiniai operacija ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą turėjo organizuoti direktorius M. B.. Apskaitos registrus privalėjo surašyti vyr. buhalterio pareigas ėjęs asmuo ar apskaitos paslaugas teikusi įmonė.

ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė:

žemės ūkio paslaugų sutarčių su ūkininkais ar kitomis žemės ūkio bendrovėmis, atliktų darbų priėmimo aktų bei apmokėjimo už paslaugas apskaitos dokumentų, sėklų įsigijimo bei apmokėjimo už jas apskaitos dokumentų, juodųjų garstyčių, vasarinių kviečių, žalios masės (šienainio, šieno) ir grikių derliaus užpajamavimo, jo pardavimo ar kito panaudojimo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų „Sėklos“, „Augalininkystės produkcija“, „Atsikaitymai su pirkėjais“, „Skolos tiekėjams“, „Pardavimų pajamos“.

2) dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų ar kitų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis, augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų, apskaitos registrų „Kuras“

3) darbo sutarčių su M. B., taip pat su kitais darbuotojais, kurie dalyvavo bendrovės augalininkystės produkcijos gamyboje. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose turėjo fiksuoti darbuotojų bendrovėje dirbtą darbo laiką. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių apie apskaičiuotą darbo užmokestį, išskaičiuotus mokesčius bei įmokas. Taip pat nepateikė 2011 m. sausio – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „Mokėtinas darbo užmokestis“, „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“, “Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“ ir „Mokėtinos garantinio fondo įmokos“.

Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar visoms įvykusioms ūkinėms operacijoms buvo surašyti apskaitos dokumentai, ar jie fiksuoti apskaitos registruose.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.” ir LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo (2011-05-17 Nr.IX-330) 18 straipsnio “Bendrovės narių teisės ir pareigos” 3 dalis nurodo, kad “Bendrovės narys privalo:

1) laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje;2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu;3) atlyginti bendrovei padarytą žalą <…>”

1) tiriamuoju laikotarpiu pirmininkas M. B., ŽŪB-ės„(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) sumokėjęs D. B. įsipareigojimus UAB-ei „(duomenys neskelbtini) lizingas“, bendrovei padarė 25000 Lt nuostolį.

2) 2012-01-10 mokėjimo nurodymu iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) B. V. sumokėjo 700 Lt už poilsį svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose ilsėjosi tyrimo metu nenustatyti asmenys, nes B. V. nurodė, kad svečių registracijos knygos 2012 metais nevedė. Pirmininkas M. B., ŽŪB-ės„(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis sumokėjęs už nenustatytų asmenų poilsį „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei padarė 700 Lt nuostolį.

3) Pirmininkas M. B., automobilį Chrysler PT Cruizer pardavęs už 6800 Lt, kai jo likutinė vertė buvo 9290 Lt, bendrovei padarė 2490 Lt nuostolį.

4) Pirmininkas M. B., 2011 metų liepos-gruodžio mėn. ir 2012 metų sausio – balandžio mėn. avanso apyskaitose, be pateisinamųjų dokumentų pinigų likutį sumažinęs 3061,72 (2144,17+917,55) Lt ŽŪB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 3061,72 Lt nuostolį.

5) Mokėjimo kvitus dėl 1076,99 litrų dyzelinio kuro už 3365,21 Lt, kuriuos apmokėjo mokėjimo kortelėmis ne bendrovė, o nenustatyti fiziniai ar juridiniai asmenys, pirmininkas M. B. pridėjęs prie avansinių apyskaitų kaip pateisinamus dokumentus, ir 3365,21 Lt sumažinęs pinigų likutį pas atskaitingą asmenį (M. B.), ŽŪB-ei “(duomenys neskelbtini)” padarė 3365,21 Lt nuostolį.

6) ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu perkant 29744,88 litrus žymėto dyzelinio kuro už 92487,85 Lt, buvo panaudotos net šešiolika skirtingų numerių nuolaidų kortelių. Iš jų: 851,66 litrų dyzelinio kuro už 2637,94 Lt pirko paros metu, kaip 21 val. - 3 val. laikotarpiu, kai bendrovėje jokie darbai nevyko ir laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-04-15, kai bendrovėje dėl sezoniškumo jokie darbai nevyko, kuro talpų bendrovė neturėjo, bendrovės vardu buvo įformintas 8843,04 litrų už 27846,93 Lt žymėto dyzelinio kuro pirkimas. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek kuro ir už kokią sumą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko ir panaudojo 2011 ir 2012 metų augalininkystės produkcijos gamyboje, nes pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė: 2011-01-01 2012-12-31 laikotarpio sutarčių su ūkininkais ar įmonėmis dėl žemės ūkio darbų atlikimo, dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų ar kitų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis, augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų, 2011 m. liepos mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“.

7) tiriamuoju laikotarpiu pirmininkas M. B., iš ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) pervedė UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 115000 Lt: 30000 Lt paskola pagal sutartį, tačiau paskolos sutartis tyrimui nepateikta, 40000 Lt avansą už žemės sklypus, tačiau iki 2012-12-31 jokie sandoriai su UAB-e „(duomenys neskelbtini)“ nevyko ir 40000 Lt avanso negrąžino, taip pat pervedė 45000 Lt kaip avansą už žemės ūkio techniką, iki 2012-12-31 jokie sandoriai nevyko, grąžino 2500 Lt avanso, likusių 42500 (45000 – 2500) Lt negrąžino. 2012-12-31 UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas ŽŪB-ei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė112500 Lt.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio “Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė”(2007-06-07 įstatymo Nr.X-1178 redakcija) 1 dalis nurodo, kad “Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.” ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“

ŽŪB-ės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas nuo 2010-10-14 iki dabar eina M. B.. Dėl nepateiktų darbo sutarčių ir paslaugų teikimo sutarčių, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kas 2011-01-01 – 2012-12-31 tvarkė bendrovės apskaitą.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalis nurodo: ”Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.” ir 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 dalis (2003-12-18 Nr.IX-1914 įstatymo redakcija) nurodo: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“

Bendrovės turto vertės ir struktūros, nes pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė:

1) 2011 – 2012 metų juodųjų garstyčių, vasarinių kviečių, žalios masės (šienainio, šieno) ir grikių derliaus užpajamavimo, jo pardavimo ar kito panaudojimo apskaitos dokumentų ir 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „Sėklos“, „Augalininkystės produkcija“, „Atsikaitymai su pirkėjais“.

2) 2011 – 2012 metų dyzelinio kuro apyvartos ataskaitų ar kitų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas bendrovės nupirktas (užpajamuotas) ir sunaudotas kuras bei jo likutis, augalininkystės produkcijos gamyboje sunaudotų degalų nurašymo aktų, 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“

3) 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. kasos knygos ir grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) ir 2012-07-03 – 2012-12-31 laikotarpio kasos knygos užsienio valiuta (GBP) bei grynųjų pinigų (užsienio valiuta) apskaitos dokumentų.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalis nurodo: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”

Įvertinus žymėto dyzelinio kuro pirkimo kvituose esančią informaciją, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek kuro ir už kokią sumą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko ir panaudojo 2011 ir 2012 metų augalininkystės produkcijos gamyboje.

Bendrovės įsipareigojimų vertės ir struktūros, nes pirmininkas M. B. tyrimui nepateikė:

1) 2011 – 2012 metų atliktų žemės ūkio darbų priėmimo aktų bei apmokėjimo už paslaugas apskaitos dokumentų, sėklų įsigijimo bei apmokėjimo už jas apskaitos dokumentų, 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „Skolos tiekėjams“.

2) Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių apie apskaičiuotą darbo užmokestį, išskaičiuotus mokesčius bei įmokas. Taip pat nepateikė 2011 m. sausio – 2012 m. gruodžio mėn. apskaitos registrų „Mokėtinas darbo užmokestis“, „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“, “Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“ ir „Mokėtinos garantinio fondo įmokos“.

3) 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos ir 2011 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos. 2011 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikė ir Kauno apskrities VMI.

tiriamuoju laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 2 straipsnis nurodo, kad „ Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.“) (4 t. 85-103 b. l.).

Kaltinamasis M. B. savo kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau pripažino faktines veikos aplinkybes, parodydamas, kad jis, nors ir būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė, jokių buhalterinių dokumentų neišsaugojo.

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje aiškinant apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip nusikalstamos veikos, sudėti, vertinama, kad :

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) yra blanketinio pobūdžio, veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymį(ius), būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinės apskaitos tvarkymą, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Tačiau šis įstatymas, nustatantis apskaitos tvarką Lietuvoje, ne vienintelis. Atskiruose įstatymuose taip pat įtvirtinta nemažai specialiųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo nuostatų. Be to, konkrečias apskaitos tvarkymo taisykles gali nustatyti ir nustato ar (ir) detalizuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis apskaitos tikslas – pateikti išoriniams vartotojams teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę ir jos rezultatus, griežčiausiai reglamentuojami buhalterinės apskaitos rezultatai – visos išorinių ataskaitų formos ir jų turinys. Taip finansines ataskaitas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas ir verslo apskaitos standartai. Todėl buhalterinės apskaitos sistemos dalis, skirta finansinių ataskaitų rinkiniui rengti, yra ne kas kita kaip finansinė apskaita. Taigi darytina išvada, kad praktiškai buhalterinę apskaitą galima būtų vertinti kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistemą, kurią sudaro dvi apskaitos rūšys: skirta informacijai gauti ekonominiams sprendimams priimti (valdymo apskaita) ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (finansinė apskaita). Kitaip tariant, buhalterinė apskaita vertintina kaip buhalterinės apskaitos duomenų pildymo bei apibendrinimo procesas bei sistema, į kurią įeina ir finansinė atskaitomybė, nes realiai ūkinės operacijos fiksuojamos ir einamoji buhalterinė apskaita vedama net ir sudarant finansinę atskaitomybę. Be to, ir paties Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnyje akivaizdžiai konstatuojama, jog finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasekmių kilimo momentas turėtų būti sietinas su galimybės nustatyti įmonės veiklos rezultatus, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę arba įvertinti turtą išnykimo momentu. O tas momentas kaip tik ir atsiranda nuo nusikalstamo poveikio šio nusikaltimo dalykams – t. y. apskaitos dokumentams ar (ir) registrams. Apskaitos dokumentai iš esmės yra pirmoji ūkinės veiklos fiksavimo dokumentuose pakopa, kurioje fiksuojami įvykę ūkiniai įvykiai ar ūkinės operacijos. Paprastai šie dokumentai vadinami pirminiais apskaitos dokumentais. Apskaitos registrai – tai privaloma antroji buhalterinės apskaitos duomenų pildymo dalis, kai registruojami esminiai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Tai – buhalterinės apskaitos duomenų sąvadas, kuris yra įstatymo reikalaujamas (tačiau ir pačiam ūkio subjektui naudingas) pildyti, nes jo pagrindu parengiami finansinės atskaitomybės dokumentai – galutinai apibendrinami ūkio subjekto duomenys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatas dėl finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro atskiros finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas. Kartu visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą (Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad nusikalstamos buhalterinės apskaitos dalykais laikomi trijų lygių dokumentai – pirminiai apskaitos dokumentai, registrai ir finansinė atskaitomybė. Tai reiškia, jog pripažįstama, kad apgaulingos buhalterinės apskaitos dalyko samprata apima šias tris dokumentų kategorijas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste buvo vertinami ne tik pirminiai dokumentai, registrai, bet ir visa įmonių finansinė atskaitomybė, t. y. visų įmonių ūkinių operacijų sistema bei jų turinys (patalpų nuomos sutartys, statybos rangos sutartys, remonto darbų sutartys, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, lokalinės sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitai, pastatų nuosavybės dokumentai, pelno (nuostolio) ataskaitos). (2016-03-03 LAT nutartis Nr. 2K-7-29-942/2016).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. B., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, turėdamas pareigą tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, savo pareigios nevykdė, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti bendrovės turto vertės ir struktūros, bendrovės įsipareigojimų vertės ir struktūros, bendrovės nuosavo kapitalo dydžio.

Šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kad M. B. yra tinkamas subjektas padarant nusikaltimus, susijusius su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir vadovavimu šiai bendrovei, kadangi buvo paskirtas į pareigas, iš dalies vykdė bendrovės pirmininko funkcijas, kas reiškia, kad jis privalėjo vykdyti teisės aktų nustatytą reguliavimą, reglamentuojantį privalomo bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą. M. B. veiksmuose yra visis nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Ūkininko D. B. ūkio apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

2013-10-24 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr.5-2/178 nurodyta, kad Ūkininkas D. B. Kauno apskrities VMI buvo užsiregistravęs PVM mokėtoju, jam suteiktas PVM mokėtojo kodas LT100002927114.

Ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. tyrimui pateikė pavienes PVM sąskaitas ir kasos kvitus. Tiriamuoju laikotarpiu ūkyje išaugintos produkcijos užpajamavimo dokumentų, 2011 ir 2012 metų ūkininko D. B. ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščio, ilgalaikio turto žiniaraščio, medžiagų ir produkcijos žiniaraščio, atsiskaitymo už PVM žiniaraščio, atsiskaitymų žiniaraščio ar kitų laisvos formos apskaitos dokumentų, ūkio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos tyrimui nepateikė.

1) pardavė prekių ir paslaugų už 96558 Lt (t.sk. PVM 16758 Lt): Amazone purkštuvą 20 m. už 29040 Lt (t.sk PVM 5040 Lt); Rauch barstyklę su kranu už 10285Lt (t.sk PVM 1785Lt); priekabą Orkel už 33880Lt (t.sk PVM 5880Lt); krautuvo paslaugų už 7018 Lt (t.sk PVM 1218 Lt);statybinių atliekų už 16335Lt (t.sk PVM 2835Lt).

2) pirko prekių ir paslaugų už 105253,90 Lt (t.sk. PVM 18260,16 Lt): Teleskopinio krautuvo padangas už 3267 Lt (t.sk. PVM 567 Lt); Teleskopinio krautuvo remonto paslaugų už 8826,95 Lt (t.sk. PVM 1531,95 Lt); Traktoriaus “John Deere 6920” nuoma už 74959,50 Lt (t.sk. PVM 13009,50 Lt); Atsarginių dalių ir remonto paslaugų už 6460,19 Lt (t.sk. PVM 1121,19 Lt);

Medžiagų už 74,16 Lt (t.sk. PVM 12,87 Lt); Sunaudojo elektros energijos už 2764,40 Lt (t.sk. PVM 470,84Lt); Mobiliojo ryšio paslaugų už 305,80 Lt (t.sk. PVM 53,07 Lt); Pašarų šunims už 2063,71 Lt (t.sk. PVM 360,01 Lt); Subproduktų atšaldytų už 6532,19 Lt (t.sk. PVM 1133,73 Lt).

3)UAB-ei “ (duomenys neskelbtini) lizingas” D. B., fiziniai bei juridiniai asmenys (už D. B.) sumokėjo 40693,25 Lt turto išpirkimo įmokų , palūkanų, delspinigių. Be to dėl vėluojančių įmokų UAB “Swedbank lizingas” skyrė ūkininkui 1500 Lt baudą, už lizingo sutarties keitimą papildomai apskaičiavo 2187,11 Lt.

Pagal UAB-ės “ (duomenys neskelbtini) lizingas” 2013-10-14 raštu Nr.SL-SR/13-4819 pateiktą informaciją 2008-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini) lizingas“, atstovaujama D. M., ir ūkininkas D. B. pasirašė lizingo sutartį Nr.LT077220, pagal kurią ūkininkui pardavė teleskopinį krautuvą JCB 531-70 TURBO už 50683,50 EUR (206500 Lt). Tiriamuoju laikotarpiu už teleskopinį krautuvą buvo sumokėta 85954,06 Lt.

1)D. B. sumokėjo 32877,26 Lt (27277,26 Lt įnešdamas grynuosius pinigus, 5600 Lt tarptautiniais mokėjimo pavedimais iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini));

2)už D. B. sumokėjo: E. M. 3000 Lt; E. Č. 1386,80 Lt; I. B. 2790 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14900 Lt; ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 25000 Lt (3 priedas).

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar lentelėje Nr.1 fiksuotos PVM sąskaitos faktūros ir UAB-ei “ (duomenys neskelbtini) lizingas” sumokėti 85954,06 Lt buvo įrašyti į 2011 ir 2012 metų ūkininko D. B. ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalus, ar žiniaraščius, nes nei žurnalų, nei žiniaraščių tyrimui nepateikė.

Ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. ūkio grynųjų pinigų judėjimas pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus:

1) ūkininkui D. B. sumokėjo 45678 Lt už: Rauch barstyklę 10285 Lt; Purkštuvą 9040 Lt; Krautuvo paslaugas 10018 Lt; statybos atliekas 16335 Lt.

2)ūkininkas D. B. sumokėjo 33583,01Lt už: Krautuvo išperkamąją nuomą 20607,26 Lt; Pašarus šunims 2063,71 Lt; Subproduktus atšaldytus 6825,31 Lt; UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ už prekes 1500 Lt; Elektros energiją 2046,73 Lt; Banko paslaugas 40 Lt; Grąžino dalį paskolos 500 Lt;

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar fiksuotas grynųjų pinigų gavimas bei sumokėjimas pagal kiekvieną dokumentą atskirai, buvo įrašyti į 2011 ir 2012 metų ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalus, ar žiniaraščius, nes nei žurnalų, nei žiniaraščių tyrimui nepateikė.

Tiriamuoju laikotarpiu (2011-01-01 – 2012-12-31) ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. Kauno apskrities VMI teikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. PVM deklaracijų duomenys ir tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus apskaičiuotas PVM susistemintas 7 lentelėje. Iš lentelės duomenų matyti, kad 2011 m. sausio – gruodžio mėn. ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. Kauno apskrities VMI pateiktose deklaracijose iš viso deklaravo 9479 Lt pardavimo PVM, 14944 Lt pirkimo PVM, bei rezultatą -5465 (14944 - 9509) Lt grąžintiną iš valstybės biudžeto PVM (6 priedas).

2012 m. sausio-kovo mėn. pateiktose deklaracijose nurodė, kad ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. ūkis prekių ir paslaugų nei pirko, nei pardavė. 2012 m. balandžio- gruodžio mėn. deklaracijų neteikė.

Ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. tyrimui nepateikė jokio dokumento apie 2011 ir 2012 metais ūkyje išaugintą produkciją. Produkcijos pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ar kvitų tarp tyrimui pateiktų dokumentų taip pat nėra. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu ūkis teikė tik krautuvo paslaugas.

Įvertinus 2011-01-01 – 2012-03-31 laikotarpio ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. Kauno apskrities VMI pateiktose deklaracijose esančius įrašus ir pateiktus apskaitos dokumentus bei LR Pridėtinės vertės mokesčio (2002-03-05 Nr.IX-751) 58 straipsnio nuostatą, kad mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ar paslaugas, jeigu jos skirtos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, daroma išvada, kad ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. ūkis tik 2012 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje į atskaitą galėjo įrašyti 2099 Lt pirkimo PVM, apskaičiuotą už krautuvo remontą. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. ūkis turėjo deklaruoti pardavimo PVM:

2011 m. gegužės mėn. 454 Lt (pardavė krautuvo paslaugas);

2011 m. birželio mėn. 9479 Lt (pardavė priekabą Orkel - 5880 Lt, statybines atliekas - 2835 Lt ir krautuvo paslaugas - 764 Lt);

2012 m. lapkričio mėn. 6825 Lt (pardavė Rauch barstyklę su kranu - 1785 Lt ir Amazone purkštuvą – 5040 Lt) (7 priedas).

Ūkininkas D. B. į 2011 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją neįrašė 454 Lt pardavimo PVM, o 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos nepateikė ir nedeklaravo 6825 Lt pardavimo PVM bei 2012 m.10 mėn. PVM deklaracijos nepateikė ir nedeklaravo 2099 Lt pirkimo PVM. Taigi tiriamuoju laikotarpiu ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. turėjo deklaruoti ir valstybės biudžetą sumokėti 14659 (454+9479+6825-2099)Lt, kai deklaracijose įrašė 5465 Lt PVM permoką:

1) 2011 m. sausio mėn. –gruodžio mėn. Kauno apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose, nepagrįstai pirkimo PVM padidino 14944 Lt ir 454 Lt sumažino pardavimo PVM, tuo sumažindamas mokėjimą į biudžetą 15398 (14944+454) Lt;

2) 2012 m. balandžio – gruodžio mėn. nepateikė deklaracijų ir nedeklaravo 2099 Lt pirkimo PVM (2012 m.10 mėn.) ir 6825 Lt pardavimo PVM (2012 m. 11 mėn.), tuo sumažindamas mokėjimą į valstybės biudžetą 4726 Lt. Iš viso mokėjimą į valstybės biudžetą tiriamuoju laikotarpiu sumažino 20124 (15398+4726) Lt.

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. vedė 2011 ir 2012 metų Atsiskaitymų už PVM žiniaraščius ar kitus PVM apskaitos registrus, nes nei žiniaraščių, nei kitų apskaitos registrų, tyrimui nepateikė.

Ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo) D. B. tyrimui nepateikė 2011 – 2012 metų atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščius ar kitus apskaitos registrus, kuriuose būtų fiksuotos apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti apskaičiuotų ir sumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų teisingumo.

Ūkininkas (individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys) D. B. nesivadovavo LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 845 patvirtinto „Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 1 punktu, kuris nurodo, kad “Svarbiausias ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tikslas – apskaitos registruose fiksuoti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius.” ir LR Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų“ III skyriaus „Apskaitos registrai“ 23 punktu, kuris nurodo, kad „Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ registruojami duomenys apie pinigų judėjimą ūkininko ūkyje. Detalesnei turto, skolų ūkiui, ūkio skolų apskaitai rekomenduojami šiose rekomendacijose pateikti ir aptarti žiniaraščiai, tačiau ūkininkas informaciją gali kaupti ir kitokiuose registruose“, nes tyrimui nepateikė:

1) 2011 ir 2012 metų ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens) D. B. ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, piniginių įplaukų ir išlaidų žiniaraščių, ilgalaikio turto žiniaraščių, medžiagų ir produkcijos žiniaraščių, atsiskaitymo už PVM žiniaraščių, atsiskaitymų už socialinio ir sveikatos draudimo įmokas žiniaraščių, atsiskaitymų žiniaraščių ar kitų laisvos formos apskaitos registrų, ūkio balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų. Ūkininkas D. B. tyrimui pateikė tik pavienes PVM sąskaitas ir kasos kvitus, dėl to 2011-01-01 – 2012-12-31 laikotarpiu nebuvo galima visiškai nustatyti ūkininko (individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų) D. B. ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (5 t. 20-53 b. l.).

D. B. duodant parodymus dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino, parodė, kad, jo vertinimu, jis tinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, jei kokių nors buhalterinių dokumentų nerasta, jie galėjo pasimesti per ilgą tyrimą Taip pat D. B. parodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. jo valda buvo išregistruota, kas, jo nuomone, reiškia, kad po šios dienos jokia veikla nebuvo vykdoma, todėl nebuvo ir poreikio tvarkyti buhalterinius dokumentus.

Vertinant byloje surinktus įrodymus dėl aptariamos nusikalstamos veikos, teismas daro išvadą, kad D. B. kaltė padarant šį jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Specialisto išvadose nuosekliai nurodyta, kuo pasireiškė D. B. veika apgaulingai tvarkant savo ūkio buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad D. B. buvo savo ūkio vadovu, turėjo pareigą tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą, tačiau šios pareigos nevykdė, pažeidė tesiės aktų nustatytą buhalterinės apskaitos tvarkymo reguliavimą, dėl ko atsirado Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti D. B. ūkininko ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31.

D. B. nurodyti argumentai dėl jo galimo nekaltumo, nėra pagrįsti ir nėra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar jį išteisinti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių D. B. teiginius, kad dalis jo pateiktų dokumentų galėjo būti prarasta tyrimo metu. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad visi D. B. pateikti dokumentai buvo ištirti ir įvertinti specialisto tyrimo metu.

D. B. argumentas, kad jis 2011-05-16 išregistravo savo valdą taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad D. B. nepadarė nusikalstamos veikos. Pirma, byloje nustatyta, kad D. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2011-01-01 dienos. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad ir po 2011 m. gegužės 16 dienos D. B. ūkis vykdė veiklą, kas turėjo būti fiksuojama buhalterinės apskaitos dokumentuose. D. B. ūkio atlikti veiklos veiksmai nurodomi specialisto išvadose, be to, patvirtinami byloje esančiais dokumentais (t.5, 129-137, 175-178 b.l.).

Byloje nustatyta, kad D. B. žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, reikalavimus, tačiau šių reikalavimų sąmoningai nevykdė, dėl ko atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai Jo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atliko finansines operacijas, o būtent: būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdamas šios bendrovės akcininku ar asmeniu galinčiu veikti ar priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasinaudodamas neteisėtai, nesant juridinio pagrindo iš bendrovės direktoriaus V. D. gautais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, prisijungimo duomenimis: elektronine mokėjimo kortele, prisijungimo kodais bei slaptažodžiais, laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-22 per 56 kartus iš šios sąskaitos paėmė iš įvairių Lietuvoje esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatų iš viso 191 309,98 Lt (55 407,19 EUR), kurie buvo pervesti iš D. B. vadovaujamos, (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal šį jam inkriminuotą nusikaltimą D. B. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

VĮ Registrų centras pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo dokumentų kopijas iš kurių matyti, kad nuo 2012-07-09 bendrovės vieninteliu akcininku ir direktoriumi yra V. D. (2 t. 165-173 b. l.).

5. 2014-06-09 AB SWEDBANK pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-21 piniginės įplaukos į sąskaitą sudarė 191501,31 Lt. (4 t. 10-27 b. l.).

D. B. savo kaltės dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Didžiosios Britanijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo valdoma bendrovė, tačiau jokių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neprisimena.

Teismo vertinimu, tokie D. B. parodymai nėra teisingi. Šiuo nuosprendžiu jau buvo konstatuota, kad D. B. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu, o V. D. buvo formaliu šios bendrovės vadovu, disponavo šios bendrovės sąskaitomis, elektroninės bankininkystės rekvizitais ir atitinkamai bendrovės turtu.

Nustatyti bylos duomenys leidžia konstatuoti tokias įvykio aplinkybes: D. B., būdamas Didžiosios Britanijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliko pavedimus į jo faktiškai valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš kurios pinigai buvo išimti panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemonę. Byloje taip pat nustatyta, kad V. D. buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o tikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu buvo D. B., sukūręs tokį bendrovės valdymo būdą. Teismas pripažįsta, kad toks uždarosios akcinės bendrovės valdymo būdas yra neteisėtas, ir D. B. veiksmai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali turėti atitinkamų nusikalstamų veikų požymių, tačiau nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo būdas kartu pašalina D. B. atsakomybę už disponavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemone.

Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Vertinant Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus veikos požymius akivaizdu, kad asmens veiksmai gali būti pripažinti atitinkančiais minėto straipsnio dispoziciją tais atvejais, kuomet asmens veiksmai yra neteisėti ir panaudojamas svetimas mokėjimo instrumentas.

Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos kontekste D. B. veiksmai, disponuojant savo faktiškai valdomos UAB |“(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo priemonėmis negali būti įvertinti kaip neteisėti būtent Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytu aspektu o toks D. B. veikos kvalifikavimas akivaizdžiai prieštarautų padaryta išvadai, kad D. B. faktiškai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neteisėtumo požymis asmens veikoje turi pasireikšti tuo, kad asmuo disponuoja mokėjimo priemonėmis neturint tam jokios teisės ar savininko leidimo. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. sukūrė bendrovės valdymo schemą, kurios viena iš neišvengiamų padarinių buvo disponavimas bendrovės rekvizitais.

Toks bendrovės valdymo būdas taip pat pašalina ir kitą D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį – svetimo mokėjimo instrumento naudojimas. Kaip jau buvo minėta, dėl D. B. sukurto UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo mechanizmo, jis pats valdė bendrovę per kitą asmenį, kas reiškia, kad bendrovės rekvizitai negali būti pripažinti jam svetimais Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytu aspektu.

Be to, byloje nustatyta, kad D. B. mokėjimo instrumentais disponavo su V. D. leidimu, kas savaime pašalina jo galimą baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnį 1 dalį, kadangi mokėjimo instrumentu jis disponavo su V. D. leidimu ir toks disponavimas, siejant jį su paminėtu bendrovės valdymo būdu, negali būti pripažintas neteisėtu.

Lengvinančių ir sunkinančių D. B. ir M. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis M. B. iš esmės pripažino faktines jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, teismas nevertina šio aplinkybių pripažinimo kaip M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi M. B. pozicija dėl kaltinimų ir duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu neleidžia teismui konstatuoti nuoširdaus M. B. gailėjimosi dėl padarytų veiksmų.

Atsižvelgiant į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, teismas nepripažįsta D. B. ir M. B. bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į D. B. ir M. B. asmenybes. Vertinant bausmių klausimą dėl kaltinamųjų parenkamų bausmių rūšies, dydžio, teismas atsižvelgi į bendrus bausmės skyrimo principus ir į bausmės tikslus, nurodytus LR BK 41 str. 2 d.

D. B. tiesiogine tyčia padarė du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, dirba, anksčiau teistas keturis kartus, buvo teistas už nusikaltimus finansų sistemai. Sprendžiant bausmės klausimą D. B., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos finansų sistemai, už kuriuos ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas D. B., buvo padarytos iš esmės tuo pačiu 2011-2012 metų laikotarpiu, ir nuo to laiko praėjo pakankamai didelis laiko tarpas.

Sprendžiant bausmės klausimą D. B. teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo virš keturių metų, per kuriuos vyko baudžiamasis D. B. persekiojimas, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant ar kaltinamojo atžvilgiu turi būti parenkama reali laisvės atėmimo bausmės, kadangi ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimo tarpas taip pat turi reikšmės parenkant bausmės rūšį ir dydį. Pvz. 2010-01-12 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodyta, kad kolegija pažymi, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo tesisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2012 metų rugpjūčio mėnesį, byla yra pakankamai didelės apimties, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išskirta dalis baudžiamosios bylos kitų kaltinamųjų atžvilgiu, keistas ir tikslinamas kaltinimas. Taigi teismas pažymi, kad bylos ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas teisme buvo užtrukęs ne dėl kaltinamųjų kaltės o dėl išvardintų priežasčių ir dėl didelės bylos apimties. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje bausmės tikslai D. B. atžvilgiu bus pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmė, tačiau atidedant paskiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatymu numatytam laikotarpiui.

D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį 1 dalį su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje bendrintina apėmimo būdu, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu 5 dalies 2 punktu, kadangi jo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, turi skirtingus objektus.

M. B. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, dirba, anksčiau neteistas. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Vertinant M. B. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, M. B. vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, teismas vertina, kad bausmės tikslai M. B. bus pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Bausmės paskirtos M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo būdu remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais. Byloje nustatyta, kad abi nusikalstamas veikas M. B. padarė iš esmės siekiant tų pačių tikslų, apgaulingu apskaitos tvarkymu iš esmės bu slepiamas turto pasisavinimas. Be to, byloje nustatyta, kad M. B. padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, turi skirtingus objektus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Vertinant šią aplinkybę prokuroras prašė taikyti D. B. nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą. Prokuroro prašymas yra pagrįstas, D. B. nusikalstamu būdu įgytas turtas konfiskuojamas. Byloje nustatyta, kad D. B. pasisavino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bendros 39 142,52 EUR (135 151,31 Lt) vertės, pati ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma tų pačių asmenų, kurie pasisavino jos turtą, civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Byloje nustatyta, kad D. B. kaip nusikalstamos veikos – turto pasisavinmo rezultatą gavo 39 142,52 EUR. Šis turtas iš D. B. konfiskuotinas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pastebėtina, kad šios nusikalstamos veikos bendrininku buvo M. B., tačiau, byloje neginčijamai nustatyta, kad visas bendrininkų pasisavintas turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, atiteko D. B.. Dėl šios priežasties turto konfiskavimas M. B. atžvilgiu netaikomas.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, dėl antrinės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų D. B. ir M. B. gynybai, paskutinės pažymos teismui pateiktos 2016 m. gruodžio 6 dienai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į D. B. ir M. B. turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamieisms buvo paskirta teismo sprendimu esant privalomam gynėjo dalyvavimui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už D. B. ir Mariaus B. D. B. ir M. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi 2 punktu, bausmes subendrinti, bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį su kitomis bausmėmis subendrinant apėmimo būdu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę D. B. skirti 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2015 m. spalio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 2780,35 Eur dydžio baudą .

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu atidėti D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant D. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį D. B. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemone iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš D. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje – turto pasisavinimo rezultatą - 39 142,52 EUR.

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę M. B. skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu atidėti M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant M. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį M. B. išteisinti, kadangi nenustatyta, kad M. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ((Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. B. 2013-01-10 pateiktus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą (1 t. 96 b. l.) ir D. B. ūkio apskaitos dokumentus (1 t. 98-100 b. l.), M. B. pateiktus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (1 t. 94-95 b. l.), I. B. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (1 t. 108 b. l.) saugoti prie bylos.

Prie bylos esantį D. B. asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. B..

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už D. B. ir M. B. gynybą iš D. B. ir M. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.