Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-30 · Byla Nr. Ik-634-406/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-634-406/2013Sprendimas · 2013-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
Ik-634-406/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00034-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-634-406/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00034-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 24.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui L. S. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti 2012 m. gruodžio 27 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-481-5267; įpareigoti atsakovą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. vasario 13 d. atsakovui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Atsakovas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl to, kad atstovavimas yra neperspektyvus. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Pastarasis 2012 m. spalio 8 d. sprendimu įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno VGTPT) pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjui nutarė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą todėl, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas mano, kad dėl praleistų terminų kalta Kauno VGTPT. Pareiškėjas 2012 m. vasario 13 d. kreipėsi į atsakovą ir pateikė visus dokumentus, tarp jų ir minėtą teismo sprendimą. Kauno VGTPT įsipareigojo iki 2012 m. kovo 6 d. pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6, 7 dalyse numatytų pagrindų, kai antrinės teisinė pagalba neteikiama. Atsakovas neigiamą sprendimą priėmė 2012 m. kovo 19 d., todėl mano, kad terminas praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b.l. 21-22) nurodė, kad vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1020-423/2012, 2012 m. spalio 15 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti kasacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas J. Los. 2012 m. spalio 26 d. Kauno VGTPT sprendimu pareiškėjui buvo pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ir paskirta advokatė G.Martinėnaitė. Advokatė G.Martinėnaitė, vykdydama sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo advokatui nustatytą pareigą pranešti tarnybai, kad yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyti pagrindai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, 2012 m. gruodžio 27 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs LR CPK 345 str. 1, 2 d. numatytus terminus kasaciniam skundui paduoti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 9 p reglamentuota, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. LR CPK 345 str. 1 d. numato, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. LR CPK 345 str. 2 d. numato, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta 2011 m. gruodžio 15 d., todėl kasacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 15 d., o prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą turėjo būti paduotas iki 2012 m. birželio 15 d. Kadangi pareiškėjas yra praleidęs CPK numatytą terminą kasaciniam skundui paduoti, taip pat praleidęs terminą prašymui atnaujinti skundo padavimo terminą, Kauno VGTPT padarė išvadą, jog tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas toliau – Įstatymas). Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Minėto Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Tačiau teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, o yra susijusi su įstatymu nustatytomis sąlygomis. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011). Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatyti tam tikri saugikliai, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindai yra išvardinti Įstatymo 23 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus šio straipsnio 1 dalies 9 punktas, kuris numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog ginčijamu Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-481-5267 L. S. buvo nutrauktas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-481-4124 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas (b.l. 40). Toks sprendimas buvo priimtas dėl bylos neperspektyvumo. Ši aplinkybė buvo grindžiama advokatės G.Martinėnaitės išvada (b.l. 39) ir CPK 345 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kur nurodyta, jog kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia apskųsti įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį kasacine tvarka (b.l. 28-30), kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas. CPK 345 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, jog kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos, o asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau CPK 345 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.) numatė, jog kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos, o asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas pagrįstai vadovavosi CPK 345 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija, kuri galiojo nuo 2011 m. spalio 1 d. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 15 d. (CPK 331 str. 6 d.), todėl kasacinis skundas turėjo būti pateiktas iki 2012 m. kovo 15 d., o prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą turėjo būti paduotas iki 2012 m. birželio 15 d. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). CPK 345 straipsnio 2 dalyje būtent ir yra nustatyta galutinė termino paduoti kasacinį skundą atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota, dalis kasacijos negalimumo pagrindų yra absoliutūs (pvz., CPK 345 straipsnio 2 dalis), o dėl kitų egzistavimo kiekvienoje konkrečioje byloje sprendžia teisėjų kolegija (CPK 346 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo reikalavimus, susijusius su kasacinio skundo padavimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai ir teisėtai vertina kaip akivaizdžiai nepagrįstus, o atstovavimą – kaip neperspektyvų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-820/2010).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-481-5267 priėmimo metu, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo termino ir nesant kasacijos galimybių, skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog atstovavimas byloje neperspektyvus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A525-820/2010, A62-3145/2011). Dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ Nr. TP-2-(2.2)-12-N-481-5267 atmestinas. Netenkinus šio reikalavimo, išvestinis reikalavimas įpareigoti Kauno VGTPT teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasAsta UrbonienėNatalja Zelionkienė