- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-604-1117/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23648-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 MGL dydžio (1000 Eur) baudą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2019 m. gegužės 11 d., apie 19 val., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo žmonos S. K. kilusio konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė S. K. į veido kairę pusę, namine degtine apipylė jai galvą ir žiebtuvėliu padegė plaukus, tuo S. K. padarydamas veido ir abiejų dilbių II B laipsnio nudegimus, apimančius 2 proc. kūno ploto, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. savo žmoną S. K..
R. K. 2019 m. birželio 6 d., apie 16 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,43 promilių girtumas), tyčia nutvėręs už rūbų savo žmoną S. K. ir jėga tempdamas ją per kiemą, po to, įtempęs ją į namo vidų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikydamas nutvėręs už galvos ir peiliu pjaudamas jai sprandą bei sakydamas, kad nupjaus jai galvą, vieną kartą suduodamas rankos kumščiu jai į kairę ausį ir vieną kartą į smakrą ir tuo padarydamas poodines kraujosruvas alkūnių, dilbių srityse, odos nubrozdinimus sprande ir nugaros srityje, nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. savo žmoną S. K., bei grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
R. K. 2019 m. birželio 21 d., apie 21.05 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia nutvėręs už sprando savo žmoną S. K. ir parklupdęs ją ant kelių, sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą jai į kairį skruostą ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinį skruostą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui t. y. savo žmonai S. K., fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. K. iš dalies prisipažino padaręs 2019 m. birželio 6 d. nusikalstamą veiką, kitas nusikalstamas veikas neprisipažino padaręs. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji S. K. yra jo sutuoktinė. Dėl pirmojo kaltinimo gali pasakyti, kad su R. S. kartu dirbo Š.. Jis iš Š. grįžo keliomis dienomis anksčiau nei R.. Grįžęs R. S. atėjo pas jį pasikalbėti. Kadangi R. buvo neblaivus, tai jis pasisiūlė palydėti namo. Buvo vasaros pradžia, pavakarys, apie 18-19 val. Palydėjęs R. S. iki namų, jis dar su juo pasikalbėjo, užtruko apie pusvalandį ir grįžo namo. S. K. sėdėjo lauke ant rąstų prie namų, sakė, kad nuobodžiauja ir norėtų pasivaikščioti. Jie sugalvojo nueiti pas R. S.. Nuėjus, R. pasiūlė alaus, jie išgėrė, o apie 21-21.30 val. jis S. pasiūlė eiti namo, tačiau ši atsisakė. Jokios naminės degtinės ten nebuvo, jie keturiese, t. y. jis, S., broliai R. ir Ž. S., gėrė alų. Jis vienas išėjo namo, žiūrėjo televizorių ir užmigo. S. negrįžo į namus visą naktį. Ryte atsikėlęs jis nuėjo pas S., o S. ten jau buvo apsideginusi. Kai nuėjo pas S., pamatęs S., klausė „kas čia įvyko?“. S. sakė, kad kažkur įpuolė, paslydo ir apsidegino. Ž. sakė nieko nematęs, o R. sakė, kad ji apsidegino su keptuve. Jis iš karto lėkė ieškoti vaistų. Parnešė iš savo sesers kažkokių tepalų. S. K. sakė, kad ėjo kažkur prie keptuvės ir apsidegino, su kuo ji ten apsilaistė, nežino. Tuo metu, kai S. apsidegino, jo tikrai ten nebuvo. S. buvo nudegusi dalis plaukų, dešinė pusė. Tą vakarą tarp jo ir žmonos jokio konflikto nebuvo, jis tik prašė jos eiti namo. Būna konfliktų tarp jų kaip ir kiekvienoje šeimoje. Jo santykiai su Ž. ir R. S. yra normalūs, kaimyniški, padeda vieni kitiems darbuose, su R. S. yra kartu dirbęs Š.. Apie apdeginimą yra S. fantazijos, galbūt ji taip sakė iš pykčio, nes jis jai nedavė pinigų.
Dėl antrojo kaltinimo gali pasakyti, kad tai buvo šių metų birželio 6 d. Tą dieną R. S. paprašė jo įdėti duris. 10.06 val. į jo telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir ėmė klausinėti apie S. K., kaip ši gyvena. Jis apsimetė S. kaimynu ir telefonu tam vyriškiui pasakė, kad S. vyras išvažiuoja į komandiruotes, į užsienį, palieka jai pinigų, tai taip ji ir gyvena. Prieš tai kažkoks vyriškis buvo skambinęs ir jo seseriai, klausinėjo taip pat apie S.. Tada, kai jis vyriškio paklausė “ko jums reikia?“, jam atsakė, kad tai karinė paslaptis ir padėjo ragelį. Vakare jis parėjo į namus, S. nebuvo namuose. Nuėjo į daržinę ir pajuto šnaresį. Daržinėje yra jo sandėlis ir dirbtuvės, ten yra lova. Toje lovoje gulėjo neblaivi S.. Jis norėjo S. parvesti namo, bet ji nenorėjo eiti. Tada jis S. papasakojo apie tą nepažįstamo numerio skambutį. Ji labai susinervino ir jie pradėjo stumdytis. Jis ją tempė, o ji atgal. Taip gavosi mėlynės, nes ji krito, jis ją vėl kėlė. Pripažįsta, kad tempė žmoną į namus, buvo padaryti S. nubrozdinimai, gali būti sudavė ir smūgius. Tempė ją paėmęs už rankų. Nenorėjo jos palikti daržinėje, kad žiurkės ausų neapkandžiotų. Buvo jai dar ausis neužgijusi, gal užsigavo ta ausis betempiant. Taip pat S. turėjo grandinėlę, grandinėlės sujungimas buvo nutrūkęs, su tokiu siūliuku surištas, ir netyčia nusiplėšė ta grandinėlė. Būtent nuo grandinėlės sprande gavosi toks rėžis. Pridėjęs peilį nupjauti S. sprandą negrasino, tai yra visiška nesąmonė. Negali pasakyti, ar tuo metu jai bėgo kraujas iš tos vietos, kur buvo žymė. Tą dieną kraują valė, bet kraujas buvo nuo šašo ant S. ausies. Tempė S. namo, ji tempimo metu nusibrozdino, užkliuvo už tos ausies, netyčia grandinėlė nuplyšo, gavosi rėžis sprande. Žymė nuo grandinėlės nebuvo ant viso sprando, žymė gal ir galėjo būti per sprindį. Kraujas bėgo nuo ausies, nes ausyje buvo žaizda. Jis neturėjo jokio preteksto žudyti, apie jokį peilį nebuvo net kalbos. Pripažįsta, kad tempiant galėjo būti nubrozdinimų, mėlynės, smūgiai galbūt kokie ir buvo. Tempiant jis nesugebėjo jos išlaikyti, tai ji nukrisdavo, jis ją vėl pakeldavo, ji vėl nukrisdavo. Nesudavė smūgių partempęs ją į namus. Nebuvo paėmęs jokio peilio ir negrasino nužudyti. Nebandė jai pjauti sprando. Nebuvo paguldęs ant stalo. Negali pasakyti, ar tepliojo S. su majonezu, neprisimena. Kai partempė ją į namus, S. buvo pabėgusi, bet jis jos negaudė. Po to kaimynė buvo užėjusi. Tikriausiai kaimynė matė kaip jis tempia S. iš daržinės į namus. Buvo atvykę tą vakarą policijos pareigūnai.
Dėl trečio kaltinimo negali nieko pasakyti, nes apie tokį įvykį nieko nežino. Negali pasakyti, ar tą dieną buvo susitikęs su S. K.. Neprisimena tokio atvejo, kad pamatęs policijos pareigūnus, būtų pabėgęs. Gal ten koks kaimynas išėjo ir policijos pareigūnas jį pamatė.
Įrodymai ir jų vertinimas
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji S. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš sutuoktinį R. K.. Baigiamųjų kalbų metu pasakė, kad myli savo vyrą ir neturi daugiau ką pasakyti. Teismo vertinimu nukentėjusioji parodymus prieš savo sutuoktinį atsisakė duoti iš baimės ir psichologinės būsenos. Būtent (duomenys neskelbtini) krizių centro rašte nurodyta, kad S. K. emocinė būsena labai pažeista, jai stebimi ryškūs Aukos ir Stokholmo sindromo požymiai, galimai dėl ilgalaikių pasikartojančių patiriamų smurtinių veiksmų moteris tapo priklausoma nuo alkoholio (1 t., b. l. 119). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiosios S. K. parodymai buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti.
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodymus duoti sutiko, nuosekliai papasakojo įvykių aplinkybes. Teisiamajame posėdyje duodant parodymus kaltinamajam R. K., nukentėjusioji S. K. kelis kartus replikavo, kad jis kalbą netiesą.
Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 7 d. apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad prieš kelias savaites, tikslios datos nepamena, ji kartu su savo vyru R. K. dalyvavo kaimynų R. ir Ž. S. namuose vykusiose išgertuvėse. Vėlai vakare, jiems visiems sėdint prie stalo ir vartojant alkoholį, jos vyras R. vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę akį. Dėl suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Gal vyras būtų ir toliau ją mušęs, bet kaimynai ją užstojo ir sudrausmino jos vyrą. R. K. apsiramino ir vėl visi kartu toliau vartojo alkoholį. Po kažkiek laiko jos vyras pačiupo ,,bambalį“ su namine degtine ir ja apipylė jai galvą bei žiebtuvėliu padegė galvos plaukus. Ji rankomis bandė gesinti degančius plaukus, bet jai nepavyko. Užgesinti degančius plaukus jai padėjo jos kaimynas R. S., kuris pačiupo nuo lovos miegmaišį, užmetė jį jai ant galvos bei apliejo ją vandeniu. Ji apdegė galvos plaukus, nusidegino abiejų rankų riešus bei apdegė kairiąją ausį. Po šio vyro išpuolio ji daugiau nebegėrė ir nuėjo miegoti. Kartu su ja miegoti nuėjo ir jos vyras. Atsikėlusi ryte ji vėl toliau vartojo alkoholį, į medikus nesikreipė. Sėdint prie stalo ir vartojant alkoholį, į kaimynų namus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, ji nežino. Policijos pareigūnai, pamatę jos sužalojimus, paklausė, kas jai atsitiko. Ji jiems pamelavo, pasakydama, kad rankas ji pati netyčia nusidegino su karštu aliejumi. Pamelavo, nes nenorėjo savo vyrui pridaryti problemų bei todėl, kad jo bijojo. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo, sutvarstė žaizdas, t. y. kairiąją ausį ir abiejų rankų riešus, ir išleido namo.
2019 m. birželio 6 d., po pietų, per langą pamatė į namus pareinantį neblaivų savo vyrą ir bijodama, kad jis gali pradėti prieš ją smurtauti, išbėgo iš namų, pasislėpė daržinėje. Būdama daržinėje, matė, kad jos vyras supykęs laksto po kiemą ir visur jos ieško. Netrukus jis ją surado ir, sučiupęs už marškinėlių apykaklės, ištempė lauk iš daržinės, o po to per kiemą partempė iki pat namų. Tempė žeme, jai buvo nubrozdinta nugara. Tempimo metu ji garsiai šaukėsi pagalbos. Jis, įtempęs ją į namų vidų, užrakino duris, kad ji nepabėgtų. Tada pradėjo ant jos šaukti dėl to, kad ji bendrauja su savo kaimyne. Po to ėmė priekaištauti dėl ant kaklo segimos auksinės grandinėlės ir ją nutraukė jai nuo kaklo. Visas šis konfliktas vyko virtuvėje. Jos vyras buvo labai įpykęs. Po to jis sučiupo jai už galvos, prilenkė ją prie stalo ir, laikydamas prie jo prispaudęs, pradėjo iš nugaros pusės peiliu pjauti jai kaklą. Jai labai skaudėjo, bet ji negalėjo iš jo ištrūkti. Kažkuriuo momentu jis ją paleido ir tada ji iškart pabėgo. Galbūt jis išsigando, kai pjaudamas peiliu kaklą, pamatė kraują. Jis ėmė ją gaudyti po visus kambarius. Pagavęs vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę ausį, kuri prieš tai buvo apdegusi. Nuo suduoto smūgio iš apdegusios ausies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tada sudavė dar vieną smūgį kumščiu į smakro apačią. Po šių smūgių jai pavyko pabėgti į lauką. Jis ir toliau ją vijosi iš paskos. Išbėgusi į lauką, ji pamatė jų namų kieme stovintį policijos automobilį. Nubėgo prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai sulaikė jos vyrą ir pasodino jį į tarnybinį automobilį, po to išvežė į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK. Prieš išvykdami, jie iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Dėl patirto fizinio skausmo, nutrauktos grandinėlės R. K. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Savo vyro bijo, su juo skirtis nesiruošia ir toliau su juo gyvens. (I t., b. l. 54-57).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 8 d. apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2019 m. birželio 21 d., vakare, apie 21 val., jos vyras R. K. nekviestas atėjo į jos namus, kuriuose tuo metu ji viena vartojo alkoholinius gėrimus. Ji labai išsigando jį pamačiusi. Jos vyras buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs ir iškart pradėjo jai priekaištauti, kad ji turi kitų vyrų. Tada priėjęs prie jos, sėdinčios ant minkšto kampo, čiupo ranka už sprando ir, spausdamas galvą žemyn, parklupdė ją ant grindų. Jai klūpant, jis pareikalavo, kad ji jo atsiprašytų. Ji atsiprašė, po to jo maldavo, kad paliktų ją ramybėje. Tada jis sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius jai į abu skruostus. Šie smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji spjaudėsi krauju. Po šių smūgių ji iššoko per langą ir nuo jo pabėgo. Jos vyras išbėgo iš namo per duris. Iššokusi per langą, ji pamatė, kad į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai matė, kaip jos vyras išbėgo iš namų. Po šio įvykio ji į medikus nesikreipė. Jokių pretenzijų savo vyrui neturi, nori ir toliau su juo kartu gyventi. Civilinio ieškinio nereiškia (I t., b. l. 61-62).
2019 m. liepos 25 d. apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad visi jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir nuoširdūs, sakė tiesą, nemelavo, galima jais vadovautis. Papildomai parodė, kad, kai R. K. peiliu pjovė jai kaklą bei sakė žodžius, t. y. grasino, kad nupjaus galvą ir po šių žodžių pjovė jai per kaklą iš nugaros pusės, ji jautė didelį skausmą ir yra įsitikinusi, kad jis tikrai būtų savo grasinimus įvykdęs ir kaklą nupjovęs, bet paprasčiausiai jam dėl buvusio girtumo nepakako jėgų to padaryti, o gal ir pradėjęs bėgti kraujas jį kažkiek išgąsdino. Yra įsitikinusi, kad vyras tikrai galėjo ją nužudyti, jo labai bijo (1 t., b. l. 64).
Baudžiamojoje byloje įrodymai turi būti vertinami laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-554/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, išvadų 4 punktas); teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Teismas gali gristi išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-55/2009).
Nors kaltinamasis tik iš dalies prisipažino dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, o dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. K. duotus parodymus apie kaltinamojo R. K. padarytas nusikalstamas veikas patvirtina kiti, teisėtu ir leistinu būdu gauti, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
1. Nežymus sveikatos sutrikdymas (2019 m. gegužės 11 d. nusikalstama veika)
Liudytojas S. A. parodė, kad su kaltinamuoju R. K. yra kaimynai. Dėl įvykio pas S. gali pasakyti tik tiek, kad šių metų gegužės mėnesį su S. ir R. K., Ž. ir R. S. gėrė degtinę. Jam bebūnant, jokių konfliktų nebuvo. Jis išėjo namo ir tik vėliau sužinojo, kad ten kažkas įvyko. Girdėjo, kad S. K. lygtais į keptuvę įvirto, bet tiksliai nieko nežino.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad su kaltinamuoju R. K. yra kaimynai. Datos tiksliai nepamena. Tą vakarą buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Su broliu R. S. gėrė alkoholį, vėliau atėjo S. ir R. K.. Nuėjo miegoti, o atsikėlęs pamatė, kad S. rankos, veidas buvo nuplikyti. Klausė jos kas atsitiko, bet ji buvo neblaivi, sakė į keptuvę įvirtusi. Ar ji kepė ką nors tą vakarą, negali pasakyti, nes miegojo. Nei konflikto, nei smurto nematė. Nežino, kad būtų smurtaujama prieš S. K., nėra matęs jos sumuštos. Nežino ar įvykio metu buvo jo brolis. Kai atsikėlė, tai buvo jo brolis ir abu K..
Liudytoja S. K. parodė, kad yra nukentėjusiosios S. K. sesuo. Žino, kad K. gyvenimas nėra darnus, yra išgėrinėjama ir konfliktuojama. Yra girdėjusi iš sesers dar vasarą, kad R. ją sumušė, tačiau kiek ten tiesos, ji nežino. Yra girdėjusi iš socialinės darbuotojos J. V. apie smurtą. S. buvo lūpa praskelta ir ji teigė, kad taip padarė K.. Pati yra mačiusi S. su mėlynėmis, bet ši nėra sakiusi, kad ją kas nors mušė. Žinutę parašė K. dukra broliui T., kad pas S. vyksta išgertuvės, kad kažkas ten mušasi, ir ji tada iškvietė policiją. Su seserimi ji nebendrauja, S. K. pagalbos atsisako. Prieš kelerius metus bandė gydyti nuo alkoholizmo, bet nepavyko.
Liudytojas R. S. parodė, kad šį mėnesį pas jį ir jo brolį Ž. į svečius buvo atėję S. ir R. K. bei jų kaimynas S. A.. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu S. ir R. K. pradėjo tarpusavyje pyktis. Nežino, kiek buvo valandų, bet buvo jau pavakarys, kai jis išėjo į lauke esantį tualetą. Tuo metu jo brolis Ž. S. girtas miegojo, o S. A. buvo išėjęs namo. Grįžęs iš tualeto, jis pamatė, kad dega S. K. galvos plaukai. Jis tuoj pat apipylė ją vandeniu, užmetė ant galvos miegmaišį ir taip užgesino ugnį. Tuo tarpu R. K. sėdėjo prie stalo, stebėdamas, kas vyksta, ir nepadėjo gesinti liepsnojančių S. plaukų. Užgesinus degančius plaukus, R. K. pradėjo atsiprašinėti S. K. už tai, kad ją padegė. Ši nieko nesakė, tik tris kartus delnu sudavė R. K. į veidą. Jis matė, kad S. K. stipriai apdegė galvos plaukus, kairę ausį, kairę veido pusę, abiejų rankų riešus ir siūlė iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji atsisakė. Kitą dieną jie taip pat vartojo alkoholį, R. K. tepė kažkokius vaistus S. K. ant nudegusių kūno vietų ir vis apgailestavo dėl to, ką vakar padarė, t. y. kad padegė S. K.. Paskui pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pamatė, kad S. K. yra stipriai apdegusi, todėl iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie išvežė ją į ligoninę ( 1 t., b. l. 79-80 b. l.).
Liudytoja J. V. parodė, kad yra socialinė darbuotoja. Lanko S ir R. K. šeimą du kartus per savaitę. Vieną dieną nuvykus į šeimą pamatė S. labai sužalotą. Tai galėjo būti apie gegužės 20 d. Šią šeimą ji buvo aplankiusi penktadienį, bet ant S. veido jokių sužalojimų nebuvo. Kaimynų teigimu, viskas įvyko per savaitgalį. S. abiejų rankų riešai buvo apibintuoti, galvą buvo apsirišusi su skara, ant veido dalies matėsi nudegimo žymės. S. teigė, kad apsipylė su aliejumi, tai neatrodė įtikinama. Ji siūlė važiuoti pas gydytoją, bet S. atsisakė. R. parodė pripirkęs visokių vaistų, ji taip pat pažadėjo nupirkti dar kitokių vaistų.
2019 m. liepos 2 d. VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1097/2019(03) nurodyta, kad S. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido ir abiejų dilbių II B laipsnio nudegimai, apimantys apie 2 procentus kūno ploto, poodinės kraujosruvos alkūnių, dilbių srityse, odos nubrozdinimai sprande ir nugaros srityje. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, jog terminiai nudegimai S. K. buvo padaryti 2019 m. gegužės 11 d., o kiti aukščiau išvardinti sužalojimai – 2019 m. birželio 6 d. Visi S. K. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 13-14).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), S. ir R. K. girtauja, neprižiūri nepilnametės dukros, S. K. yra patyrusi fizinį skausmą. Policijos pareigūnai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad S. K. kairės pusės veido srities ties kairiu skruostu ir ausimi yra nudegusi, po kaire akimi matyti gyjanti mėlynė, apdegę abiejų rankų riešai. S. K. nustatytas 3,78 promilių girtumas, įvykio aplinkybių ji paaiškinti negalėjo. S. K. atsisakė būti apžiūrėta, neleido užfiksuoti jos sužalojimų, įvykio vietą buvo iškviesti medikai, pristatyta į (duomenys neskelbtini) regioninės ligoninės priėmimo skyrių. R. K. nerastas (1 t., b. l. 32-33).
(duomenys neskelbtini) krizių centro rašte nurodyta, kad pagal S. K. pasakojimą, sutuoktinis prieš ją smurtauja, vienas iš paskutinių smurtinių epizodų buvo toks, jog vyras ją apipylė namine degtine ir padegė. Matomi nudegimai veido srityje, nudeginti plaukai (1 t., b. l. 119).
Taigi šie aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai, kuriuos atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. K. duoti parodymai, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. 2019 m. gegužės 11 d., apie 19 val., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) tarp jo ir jo žmonos S. K. kilusio konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė S. K. į veido kairę pusę, namine degtine apipylė jai galvą ir žiebtuvėliu padegė plaukus, tuo S. K. padarydamas veido ir abiejų dilbių II B laipsnio nudegimus, apimančius 2 proc. kūno ploto, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Kaip minėta liudytojas S. A. parodė, kad su R. ir S. K. bei R. ir Ž. S. tą vakarą vartojo degtinę; R. S. parodė, kad degančius S. K. plaukus užgesino miegmaišiu ir apliedamas ją vandeniu; specialisto išvada patvirtina S. K. padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą; tai, kad S. K. apdegė galvos plaukai, kairė ausis, kairė veido pusė, abiejų rankų dilbiai patvirtino ir kiti liudytojai, matę ją po įvykio. 2019 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po S. K. kaire akimi buvo matyti gyjanti mėlynė (buvo praėjusios 5 dienos po įvykio); R. K. versiją, kad jo nebuvo S. K. apdeginimo metu paneigia Ž. S., R. S. parodymai. Byloje nenustatyta, kad liudytojai turi priešiškumą R. K., jie visi yra kaimynai. Liudytojo R. S. ir savo santykius kaltinamasis apibūdino kaip draugiškus, kaimyniškus, yra kartu dirbę užsienyje, taigi nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Dėl kaltinamojo R. K. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Nežymus sveikatos sutrikdymas ir grasinimas nužudyti (2019 m. birželio 6 d. nusikalstamos veikos)
Liudytoja A. G. parodė, kad kaltinamasis R. K. yra jos kaimynas. Tikslaus laiko neprisimena, tai galėjo tai būti birželio mėnuo. Buvo po pietų, ji ėjo aplankyti S., nes girdėjo, kad buvo sužeista. Atidarė duris ir koridoriuje prie durų pamatė kaip R. K. S. šluosto kraują nuo kaklo priekio. Ji paklausė kas čia vyksta, tačiau niekas neatsakė. Tada ji norėjo S. išsivesti lauk, bet R. K. neleido jos išvesti, stumdėsi. Kai ji pagrasino, kad iškvies policiją, K. paleido K. ir ši iš karto pabėgo. Ji S. K. norėjo išsivesti, nes suprato, kad čia vyksta smurtiniai veiksmai. Nesuprato iš kur tiksliai S. K. bėga kraujas, gali būti, kad kraujas bėgo iš ausies. Ji klausė kas čia vyksta, tačiau abu K. tylėjo, nieko nesakė. S. K. buvo labai išsigandusi. Peilio ji nematė. Kai S. K. pabėgo, po kokių 5-10 minučių ji vėl grįžo ieškoti S., nes pamatė, kad R. K. jos taip pat ieško. Ji ieškojo S. po ūkinius pastatus, visą teritoriją, šaukė ją, bet ši neatsiliepė. Bijojo, kad R. K. jos nerastų, nes neaišku kaip būtų buvę. R. K. tikrai buvo neblaivus, ar buvo blaivi S. K., ji nežino. Yra mačiusi S. K. sumuštą ne kartą, tačiau ši vis sakydavo, kad nugriuvo. Kitą dieną po šio įvykio S. K. jai pasakė, kad vyras pjovė sprandą su peiliu, rodė tą vietą. Žymė ant sprando buvo negili, per visą sprando ilgį, žymė nebuvo kraujuota.
Liudytojas E. G. parodė, kad 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val., dviračiu važiuodamas pro savo kaimynų R. ir S. K. namus, išgirdo šauksmus, po to pamatė kieme besimušančius S. ir R. K.. Jis iškart paskambino trumpuoju bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietęs policiją, nuvažiavo namo. Jo žmona A. G. buvo nuėjusi pas K., grįžusi pasakojo, kad šie konfliktuoja, tačiau nesakė, kad matė kraują.
Liudytoja J. V. parodė, kad nukentėjusioji vasarą labai vartojo alkoholį, nebuvo tokios dienos, kad ji negertų. Dėl birželio mėnesio įvykių buvo taip: S. jai paaiškino, kad R. norėjo paimti nuo jos kaklo grandinėlę ir liko ta žymė, žymė matėsi jos sprande. Matė tą žymę ant kaklo, ant žymės kraujo nebuvo, gal jau buvo nuvalytas. Jei tai nuo grandinėlės, tai grandinėlė turėtų būti labai tvirta. Labiau panašu, kad žymė padaryta su aštriu daiktu. Pagrindinė priežastis dėl kurios ji toje šeimoje pradėjo lankytis kaip socialinė darbuotoja, buvo girtavimas. Blaivi S. K. niekada nesakydavo, kad ją kas sumušė, ji vis sakydavo apvirtusi, užsigavusi. Matydavo, kad akis būdavo mėlyna, ranka mėlyna, tai S. sakydavo, kad laiptais nukrito, apvirto, tai dar kas nors atsitiko. Būdama neblaivi yra sakiusi, kad ją muša R., bet tuoj pat paneigdavo.
2019 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant viryklės buvo rastas ir paimtas peilis, su juodos spalvos rankena, galimai su ant jo esančiais majonezo likučiais, šalia virtuvės esančiame kambaryje, stovi nepaklota lova, ant kurios buvo rasta pagalvė su rudos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis (1 t., b. l. 42-43, 45-49).
2019 m. birželio 6 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad kairysis S. K. skruostas yra paraudęs, yra sužalota, įdrėksta ir kruvina jos kairė ausis. Ant sprando matosi įbrėžimas ir paraudimas. Jos nugaros dešinės pusės viršuje ir apačioje matomos mėlynės, o kairės pusės viršuje - nubrozdinimas. Ant kairės ir dešinės rankų alkūnių matomos mėlynės (2 t., b. l. 15-21).
2019 m. liepos 2 d. VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1097/2019(03) nurodyta, kad S. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido ir abiejų dilbių II B laipsnio nudegimai, apimantys apie 2 procentų kūno ploto, poodinės kraujosruvos alkūnių, dilbių srityse, odos nubrozdinimai sprande ir nugaros srityje. Nudegimai veide ir abiejuose dilbiuose padaryti paveikus aukštai temperatūrai. Poodinės kraujosruvos alkūnių, dilbių srityse, odos nubrozdinimai sprande ir nugaroje padaryti paveikus tas kūno vietas kietais ir bukais daiktais, - sumušant, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, paviršiais. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, jog terminiai nudegimai S. K. buvo padaryti 2019 m. gegužės 11 d., o kiti aukščiau išvardinti sužalojimai – 2019 m. birželio 6 d. Visi S. K. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., b. l. 13-14).
2019 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog 2019 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nurodo, kad peilis yra 31 cm ilgio, peilio kriauna medinė 12 cm ilgio, peilio geležtė 19 cm ilgio. Geležtės plotis plačiausioje vietoje yra iki 3,5 cm (2 t., b. l. 22-25).
2019 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ROIK Nr. 0119000287249 nurodyta, kad 2019 m. birželio 6 d., 17.19 val., E. G. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pranešė, kad savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), mušasi jo kaimynai S. ir R. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad smurtą patyrė S. K., kuri policijos pareigūnams paaiškino, jog sutuoktinis R. K. rado ją pasislėpusią daržinėje, paėmė už plaukų, tempė į namus, nuo tempimo nubrozdino nugarą. Paskui vyras ją pradėjo tepti majonezu ir paėmęs virtuvėje buvusį peilį, pridėjo peilį jai prie sprando sakydamas, kad nupjaus galvą. Išsilaisvinusi ji pabėgo, tačiau vyras ją surado, parsivedė į namus, sudavė smūgius (1 t., b. l. 7-10).
Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, kurią patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. K. duoti parodymai, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. 2019 m. birželio 6 d., apie 16 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,43 promilių girtumas), tyčia nutvėręs už rūbų savo žmoną S. K. ir jėga tempdamas ją per kiemą, po to, įtempęs ją į namo vidų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikydamas nutvėręs už galvos ir peiliu pjaudamas jai sprandą bei sakydamas, kad nupjaus jai galvą, vieną kartą suduodamas rankos kumščiu jai į kairę ausį ir vieną kartą į smakrą ir tuo padarydamas poodines kraujosruvas alkūnių, dilbių srityse, odos nubrozdinimus sprande ir nugaros srityje, nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. savo žmoną S. K., bei grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. R. K. ir pats iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodė tempęs savo sutuoktinę S. K. iš daržinės į namus, tempimo metu ji priešinosi, griuvo, taip galėjo atsirasti mėlynės ar nubrozdinimai nugaroje, taip pat neneigia nutraukęs grandinėlę, galėjęs suduoti ir smūgius. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. G., E. G. parodymai. R. K. kategoriškai neigė su peiliu grasinęs S. K. nužudyti, nurodė, jog žymė sprande atsirado dėl nutrauktos grandinėlės, tačiau teismas tokią kaltinamojo versiją atmeta ir vertina ją kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Asmens apžiūros protokole (apžiūra atlikta įvykio dieną 2019 m. birželio 6 d.) esančiose fotonuotraukose matyti gana plati žymė nukentėjusiosios sprando srityje ir teismo vertinimu, tokio masto pažeidimo negalėjo padaryti nutrūkstanti grandinėlė, kuri, beje, paties kaltinamojo R. K. teigimu, jau prieš tai buvo nutrūkusi ir jo sutvirtinta siūliuku. Taigi grandinėlės nutrūkimas turėjo būti momentinis ir nepalikti tokių žymių, kurios matytųsi ir sekančią dieną (nors būtent sekančią dieną S. K. žymę rodė A. G., o paskui ir J. V.). R. K. teiginius apie tai, jog peiliu negrasino paneigia specialisto išvadoje nurodyti duomenys (tiriamoji dalis, kurioje nurodyta, kad 2019 m. birželio 7 d. nukentėjusioji gydytojui J. D. teigė, kad vakar vyras jai pjovė peiliu sprando sritį) bei išvada apie sprando srityje padarytus nubrozdinimus (2 t., b. l. 13-14), asmens apžiūros protokole, tarnybiniame policijos pareigūnų pranešime užfiksuoti duomenys (policijos pareigūnams nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė, kad vyras jai pjovė sprandą peiliu), liudytojos J. V. parodymai, kad ji matė žymę sprande ir jai ta žymė atrodė padaryta aštriu daiktu, liudytojos A. G. parodymai, kad sekančią dieną S. K. jai sakė apie tai, jog vyras pjovė sprandą. Sutampa netgi tokios smulkios detalės, kad S. K. 2019 m. birželio 6 d. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad vyras ją tepliojo majonezu, o ant peilio rasti majonezo likučiai. Visuma šių duomenų paneigia kaltinamojo versiją dėl grasinimo nužudyti nebuvimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. yra buvęs anksčiau teistas už smurtą prieš nukentėjusiąją, įvertinus kaltinamojo veiksmus konstatuotina, jog tokioje situacijoje nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei yra realus. Be to, liudytoja A. G., atėjusi pas S. K. ir pamačiusi R. K. būseną, elgesį, šluostomą kraują nuo nukentėjusiosios kaklo, situaciją suprato kaip grėsmingą, keliančią realų pavojų S. K.. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. G. ėjo S. K. ieškoti praėjus kuriam laikui po įvykio, nes bijojo, kad jos nerastų kaltinamasis. Dėl kaltinamojo R. K. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis R. K. grasino nužudyti nukentėjusiąją ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
3. Fizinio skausmo sukėlimas (2019 m. birželio 21 d. nusikalstama veika)
Liudytojas S. D. parodė, kad dirba tyrėju (duomenys neskelbtini) apskrities VPK. Šių metų vasarą, datos tiksliai nepamena, apie 20-21 val. gavo iš kolegų prašymą patikrinti nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, nes prieš tai ją vyras buvo labai sumušęs ir reikėjo patikrinti kaip kaltinamasis laikosi įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus, sukant į kiemą pastebėjo, kad nukentėjusioji sėdi prie namo ant suoliuko, visa susigūžusi, o virš jos palinkęs šitas vyriškis. Yra įsitikinęs, kad tai buvo kaltinamasis R. K.. Vyras pamatęs policijos pareigūnų automobilį, staigiai nuo moters atsišliejo ir nubėgo į kiemą. Jis iš karto puolė vyriškio ieškoti, bet šis jau buvo dingęs. Jo kolegė priėjo prie moters, nukentėjusioji visa drebėjo, matėsi, kad jai kraujuoja lūpa. Lūpa buvo šviežiai prakirsta, tai buvo naujas sužalojimas. Dar kraujo buvo prie ausų, matėsi, kad buvo tampyta. Bendraujant su nukentėjusiąja, ši paaiškino, kad konfliktas prasidėjo kambaryje, ir, kad jos neužmuštų, ji išbėgo į gatvę, tikėdamasi kaimynų pagalbos. S. K. pasakė, kad prieš ją smurtavo vyras, kambaryje smaugė, laikė prispaudęs su koja. S. K. atrodė tragiškai, visa mėlyna, nebuvo galima suprasti, ar tai naujos, ar senos mėlynės. Taip pat ji buvo apdeginta, paplėštos ausys, kruvina, kraujavo ir senos žaizdos nuo tampymo. Net nekilo jokios abejonės, kad smurtas buvo naudotas prieš ją, todėl iš karto pradėjo baudžiamąją bylą. Kieme buvo ir kaimynė, kuri neneigė čia buvus R. K., sakė „aš girdėjau, kaip jie čia visą vakarą barėsi“. Kaip jie mušėsi, kaimynė nematė. Kaimynė nežinojo kur dingo R. K., padėjo jo ieškoti, apžiūrėti tvartus. Važiavo kaltinamojo ieškoti net į kitą vietą, kur jis galėtų būti pasislėpęs, pas jo draugus, bet nerado.
Liudytoja R. K. parodė, kad nukentėjusioji S. K. yra jos teta. Apie tai, kad K. šeimoje vyksta muštynės ją informavo socialinė darbuotoja J. V.. Įprastai socialinė darbuotoja skambina jos mamai, tačiau liepos pradžioje mama buvo išvykusi, todėl J. V. paskambino jai. J. V. pasakojo, kad yra baisi situacija, nebežino ką daryti. Ji pati nėra mačiusi, kad R. K. smurtautų prieš savo žmoną. Kartą S. pasakojo, kad vyras ją smarkiai muša.
2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant sofos-lovos, matosi netvarkingai sudėti įvairūs rūbai, kai kurie iš jų yra ištepti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis (1 t., b. l. 31-36).
2019 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ROIK Nr. 0119000320106 nurodyta, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 21.05 val., Telšių apskrities VPK VS tyrėjas S. D. Telšių apskrities VPK pranešė, kad, atliekant patikrinimą dėl paskirtos kardomosios priemonės vykdymo ir nuvykus į smurtą patyrusio asmens namus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog R. K. smurtavo prieš savo žmoną S. K.. Nukentėjusiajai užfiksuota kraujuojanti lūpa, patinimas paraudimas ant abiejų skruostų (1 t., b. l. 20-23).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio peržiūra, kuriame detaliai aptartas moters (S. K.) pokalbis su policijos pareigūne (2 t., b. l. 27-28).
Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, kurią patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. K. duoti parodymai, leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 21.05 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia nutvėręs už sprando savo žmoną S. K. ir parklupdęs ją ant kelių, sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą jai į kairį skruostą ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinį skruostą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui t. y. savo žmonai S. K., fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymai, kad apie šį įvykį jis apskritai nieko nežino, atmestini, nes juos paneigia byloje ištirti įrodymai. Policijos pareigūnai tą vakarą vyko į S. K. gyvenamąją vietą tikrinti, kaip kaltinamasis laikosi kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium sąlygų, ir atvykę iš karto nustatė galimo smurto atvejį. Liudytojas S. D. nurodė pamatęs pabėgantį R. K., teisiamojo posėdžio metu jis atpažino tiek R. K., tiek S. K.. Policijos pareigūnui nekilo abejonių, kad smurtą S. K. patyrė ką tik, nes jai kraujavo lūpa. Liudytojas S. D. kaltinamąjį ir nukentėjusiąją tada matė pirmą kartą, anksčiau jų nepažinojo, jokio suinteresuotumo jam duoti teismui klaidingus parodymus nenustatyta ir jais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamasis R. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją S. K., savo tyčiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas R. K. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalstamas veikas padarę neišnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus žmogaus sveikatai (2 t., b. l. 38-40, 42-45), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 46); tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusioji S. K. civilinio ieškinio nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad 2019 m. gegužės 11 d. ir 2019 m. birželio 6 d. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ( 2 t., b. l. 30). (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Duomenų, patvirtinančių, kad 2019 m. birželio 21 d. nusikalstamą veiką R. K. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra, todėl jo atsakomybę už 2019 m. birželio 21 d. nusikalstamos veikos padarymą sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. K. ne pirmą kartą padaro nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), teismo paskirtą bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra atlikęs, tačiau išvadų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, praėjus neilgam laikotarpiui po bausmės atlikimo vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją S. K.. Iš ankstesnio kaltinamojo teistumo matyti, kad jam skirta švelnesnė bausmė, t. y. viešieji darbai (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartimi pakeista į baudą), teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai negali būti pasiekti, todėl kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos arešto bausmės.
Kaltinamojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 6 d. veikos) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes jis esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Subendrinta apėmimo būdu bausmė su kitomis paskirtomis bausmėmis subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant ne mažesnes negu minimalus arešto bausmės dydis, numatytas už nusikaltimų padarymą, dalis t. y. po 15 parų arešto (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis). Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 6 d. 18.41 val. iki 2019 m. birželio 7 d. 19.11 val. (dvi dienos) bei nuo 2019 m. birželio 27 d. 9.20 val. iki 2019 m. birželio 28 d. 12.48 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. R. K. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš sutuoktinę, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis).
Nukentėjusioji S. K. civilinio ieškinio nepareiškė.
Už nukentėjusiajai S. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 64,08 Eur (1 t., b. l. 96-103), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo R. K. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Telšių apskrities VPK (1 t., b. l. 51, 52) sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); CD diskas su vaizdo įrašu paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. gegužės 11 d. nusikalstama veika) – 50 parų areštą.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 6 d. nusikalstama veika) – 45 parų areštą.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 6 d. nusikalstama veika)– 40 parų areštą.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 21 d. nusikalstama veika) – 45 parų areštą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – 80 parų areštą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 7 d. bei nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 28 d. (iš viso keturias dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta iki 2020 m. birželio 1 d.
Kol nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam R. K. palikti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Iš R. K. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už S. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 64,08 Eur (šešiasdešimt keturis Eur 8 ct).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, saugomą Telšių apskrities VPK, sunaikinti; CD diską su vaizdo įrašu palikti baudžiamojoje byloje.
R. K. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių (adresas: Trakų g. 10, Šiauliai; tel. 8 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.