- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-90-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00959-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. D. T.
- Atsakovas
- A. B. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. T. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6715-420/2022, kuria ieškovės V. D. T. ieškinį atsakovei A. B. M. dėl nustatytos naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose buvo gautas ieškovės V. D. T. ieškinys, kuriuo buvo prašoma atsiradus naujoms aplinkybėms iš dalies peržiūrėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018, dalyje dėl naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo ir nustatyti sekančią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką: V. D. T. naudojasi ½ jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane vakarine B dalimi; A. B. M. naudojasi ½ jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane rytine A dalimi.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Zarasų rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018, nuspręsta: ieškovei A. B. M. paskirti naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,1536 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. D. T. paskirti naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,3793 ha; šalims ieškovei ir atsakovei bendrai paskirti naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta „S“, kurio plotas 7 kv. m.; ieškovei A. B. M. nustatyti naudoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 31lm (išraše 2.3); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 411m (išraše 2.4); klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane l2Ilm (išraše 2.12); atsakovei V. D. T. nustatyti naudotis žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius pastatais:-gyvenamąjį namą (sudegęs), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane lAlm (išraše 2.1); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 21lm (išraše 2.2); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 511b (išraše 2.5); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 611m (išraše 2.6); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 71lm (išraše 2.7);ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 811m (išraše 2.8); pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 911m (išraše 2.9); garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 1011m (išraše 2.10); viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 111lm (išraše 2.11); kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti šalims bendrai naudotis (išraše 2.13); taip pat šiame teismo sprendime bendraturtė A. B. M. buvo įpareigota leisti V. D. T. du metus (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) naudotis ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas).
3. Per visą laikotarpį nuo 2015 metų, nuo paveldėjimo teisių į žemės sklypus, gyvenamą namą ir ūkio pastatus įforminimo iki šio ieškinio padavimo dienos atsakovė, pagal naudojimosi tvarką jai priskirtais statiniais nesinaudojo, nors ½ ūkinio pastato dalis visada buvo tuščia. Kita ūkinio pastato dalimi iki šio laiko naudojasi ieškovė, nes pagal savo veiklą (ūkininkauja ir laiko gyvulius) tiesiog neturi kitos galimybės auginti ir prižiūrėti gyvulius. Ūkinė veikla V. D. T. yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu V. D. T. naudojasi ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalimi ir teismas nėra priėmęs sprendimo dėl priverstinio iškeldinimo, todėl yra galimybė pakeitus naudojimosi tvarką ir toliau leisti ieškovei naudotis ½ pastato dalimi, nes priverstiniai gyvulių ir kito turto iškeldinimo veiksmai iš ūkinio pastato ieškovei padarytų didelę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl nustatytos naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu pakeitimo, taip pat nutarė grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018, nustatė bendrasavininkių V. D. T. ir A. B. M. naudojimosi tvarką joms bendrai priklausančiu turtu. Minėtas teismo sprendimas yra galutinis ir įgijęs res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad naujai pateiktas ieškinys ir civilinė byla Nr. e2-180-731/2018, yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tad yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 straipsnio 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė V. D. T., atstovaujama atstovo advokato, atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
8.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CKP 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės naudojimo tvarką.
8.2. Šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsniu, prašo pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką tik ūkiniu pastatu, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o toks prašymas grindžiamas atsiradusiomis svarbiomis priežastimis ir per 4 metus pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog ieškovė ir šiuo metu naudojasi savo ūkinio pastato ½ dalimi bei neturi galimybių perkelti gyvulių į kitas patalpas, kadangi jos nėra tinkamos gyvulių laikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla bei priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačius pagrindu, dėl ieškovo pareikštą ieškinį buvo atsisakyta priimti ir jis grąžintas ieškovui.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktą atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismui pateiktą ieškinį ir skundžiamą teismo nutartį, o taip pat susipažinęs su Utenos apylinkės teismo Zarasų rajono 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnis), kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
12. Vertinat susiklosčiusią situaciją pastebėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-300-421/2015; Nr. e3K-3-481-403/2018, Nr. e3K-3-201-1075/2022).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškų ir konkretų reikalavimą – nustatyti naują naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, kurio naudojimosi tvarka yra nustatyta pirmiau aptartu 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu. Kartu ieškinyje nurodė, kad nuo 2018 metų praėjo nemažas laiko tarpas, pasikeitė faktinės aplinkybės, todėl tai sudaro pagrindą iš naujo spręsti šį klausimą.
14. Utenos apylinkės teismo Zarasų rajono 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018 buvo reiškiami reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o į statinių sąrašą pateko ir ieškovės šioje byloje nurodomas statinys – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aptariamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl aptariamo statinio naudojimo tvarkos, kadangi tiek ieškovė A. B. M., tiek V. D. T. byloje reiškė prašymą nustatyti aptariamo statinio naudojimosi tvarką taip, jog šiuo pastatu naudojasi tik viena iš jų. Tačiau teismas nustatė, kad būtent šiuo statiniu naudojasi tik A. B. M., tačiau ji buvo įpareigota leisti V. D. T. naudotis dalimi šio pastato 2 metus. Toks teismo procesinis sprendimas buvo grįstas tuo, jog atsakovė V. D. T. nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad žemės sklype, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovei, vieną iš esančių ūkinių pastatų negalima pritaikyti gyvuliams laikyti. Atsižvelgus į tai, jog gyvuliams laikyti reikia pritaikyti kitą pastatą, teismas sprendė, kad dviejų metų laikotarpis buvo pakankamas atsakovei V. D. T. perkelti savo gyvulius į kitą pastatą.
15. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tiek nagrinėjamoje, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reiškė iš esmės analogišką reikalavimą dėl ūkinio pastato priskyrimo naudotis jai bent iš dalies, nors toks reikalavimas jau yra išnagrinėtas ir dėl to priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas.
16. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad naujų juridinių faktų įvykimas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų apie naujų ir reikšmingų juridinių faktų įvykimą. Kita vertus, ieškovės atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra susijusi su žemės sklypo, o ne statinių naudojimo tvarkos nustatymu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių įvykimo reikšmė yra svarstoma ir analizuojama remiantis kitu CPK institutu, t. y. sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, o ne reiškiant tapatų ieškinį.
17. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla ir priimtas bei įsiteisėjęs sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti pareikštą ieškinį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.