Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-647-462/2012

2012 m. liepos 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., ir nubaustas 30 (trisdešimčiai) parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d.; 2 d.; 65 str. 1 d., 1 p. „a“ papunkčiu prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir A. K. nubaustas galutine laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 18 d. imtinai, nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. imtinai, nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. kovo 30 d. imtinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 29 d., apie 17 val. 40 min., Tauragės mieste, Vytauto g. 92, esančioje parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių girtumas), parduotuvėje buvusius asmenis mažamečio vaiko akivaizdoje iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, nusimovęs kelnes bandė rodyti savo lytinius organus, tai yra jis viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas turėjo konstatuoti pardavėjos-nukentėjusiosios V. Š. neteisėtus veiksmus. Čia kalba eina apie tai, kad ji priėjusi prie jo, kai jis parduotuvėje rinkosi alkoholinius gėrimus, apkaltino jį vagyste, t. y. kad jis nori išsinešti iš parduotuvės alkoholinius gėrimus už juos nesusimokėjęs. Tačiau parduotuvėje yra saugos tarnyba ir visus reikalus su turto grobstytojais išsprendžia jie. Tokiais pardavėjos kaltinimais jis buvo labai įžeistas, o kadangi buvo neblaivus, tai jo reakcija buvo neadekvati. Jis tikrai necenzūriniais žodžiais keikė pardavėją ir kitus pirkėjus, kurie užstojo pardavėją ir jį gėdino. Jis kategoriškai neigia, kad buvo nusimovęs kelnes ir bandė rodyti savo lytinius organus. Tokių įrodymų byloje nėra, nes apklausti nukentėję ir liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Nukentėjusi V. Ž. nurodo, kad jis rodė apnuogintą savo krūtinę, o nukentėjusioji V. Š. teigia, kad kartu su necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu buvo siūloma ir čiulpti lytinį organą. Taigi teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį tokiomis aplinkybėmis, kurios nenustatytos teismo posėdžio metu. Todėl galima konstatuoti, kad 2012-03-29, apie 17.40 val., jam neblaiviam esant parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 92, Tauragėje, ir dėl nepagrįsto pardavėjos kaltinimo, jog jis ketina pavogti alkoholinius gėrimus, kilusio konflikto metu jis iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, sukėlė triukšmą parduotuvėje ir tuo trikdė parduotuvės darbo rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, svarstytinas esminis klausimas, ar jo veikoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. požymių, ar jis įvykdė administracinės teisės pažeidimą, kurį numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, t. y. ar jis tikrai nėra padaręs administracinės teisės pažeidimo. Tai yra dvi konkuruojančios teisės normos, kurios iš esmės nesiskiria, o jei taip yra, tai pagal bendrąją prievartinių įstatymų taikymo koncepciją turi būti taikomas švelnesnis įstatymas, šiuo atveju, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso norma. Neįsigilinus ir neatskyrus, kuri teisės norma ir kodėl kitos normos atžvilgiu turėtų būti taikoma, negalima padaryti pagrįstos ir įrodytos išvados, ar jis yra kaltas pagal Baudžiamojo kodekso normą, ar turi būti traukiamas atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimą. Taikant Baudžiamojo kodekso normas, atsiranda žymiai sunkesnės pasekmės dėl buvusio teistumo ir bausmių sudėjimo grėsmės. Taikant administracines teisės normas, atsakomybė yra kitokia, švelnesnė ir atitinkanti faktines įvykio aplinkybes.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nuteistasis neneigia padaręs priešingus teisei veiksmus, tačiau yra įsitikinęs, kad savo veiksmais padarė ne nusikalstamą veiką, bet administracinės teisės pažeidimą. Nuteistasis prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendį ir pripažinti, kad jis įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad teismas turėjo konstatuoti pardavėjos-nukentėjusiosios V. Š. neteisėtus veiksmus. Tokiais pardavėjos kaltinimais jis buvo labai įžeistas, o kadangi buvo neblaivus, tai jo reakcija buvo neadekvati.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo reikalavimu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad nuteistasis 2012-03-29, apie 17 val. 40 min., Tauragėje, Vytauto g. 92 esančioje parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,84 promilių girtumas), šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius pardavėjos ir pirkėjų atžvilgiu, tai darė mažamečių vaikų akivaizdoje bei siūlė pardavėjai čiulpti jo lytinius organus. Šios aplinkybės neginčijamai nustatytos nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais.

Apeliantas tvirtina, kad pardavėja, priėjusi prie jo, kai jis parduotuvėje rinkosi alkoholinius gėrimus, apkaltino jį vagyste, t. y. kad jis nori išsinešti iš parduotuvės alkoholinius gėrimus už juos nesusimokėjęs. Tokiais pardavėjos kaltinimais jis buvo labai įžeistas, o kadangi buvo neblaivus, tai jo reakcija buvo neadekvati. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad jis viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo samprotavimai apie tai, kad pardavėja jį labai įžeidė, o kadangi buvo neblaivus, tai jo reakcija buvo neadekvati, neturi įtakos jo veiksmų įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą, kadangi jis privalėjo suprasti, jog savo įžūliais ir nepadoriais veiksmais trikdo visuomenės rimtį ir tvarką.

Tauragės rajono apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantas viešoje vietoje – parduotuvėje, necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistasis intensyviai vartojo necenzūrinius žodžius pardavėjos ir kitų pirkėjų atžvilgiu, taip pat pažymėtina, jog visai tai tęsėsi iki tol, kol į parduotuvę neatvyko iškviesti policijos pareigūnai.

Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu 2012-05-08 nukentėjusioji V. Š. paaiškino, kad „...2012-03-29 apie 17 val. šis jaunuolis įėjo į parduotuvę. Ji sėdėjo kasoje, jaunuolis atėjo su drauge. Parduotuvėje jie nuėjo prie degtinės, jie ėmė „Sovietskaja“ degtinę. Kaltinamasis buvo atsilapojęs striukę, ji aiškiai matė kaip ėmė degtinę ir pagalvojo, kad ji jau dings. Ji nelaukusi pakilo iš kasos, nuėjo prie jų ir gražiai paprašė, kad padėtų į vietą. Jis padėjo tą degtinės butelį ir pradėjo ją įžeidinėti, aiškindamas, kad nenorėjo tos degtinės vogti, jį apkaltino vagyste. Ji matė, kad pinigų neturi, kažkiek pinigų krapštė, nerado. Parduotuvėje buvo apie 7-8 žmonės, kurie matė šį įvykį. Tarp jų buvo moteris, kuriai kliuvo daugiausiai, nes ji užstojo ją. Jis puolė ant tos moters, o ji stovėjo tarp lentynų ištikta šoko. Kaltinamasis buvo labai išgėręs. Viskas vyko parduotuvės priekyje, jis ten stovėjo ir koliojosi su pirkėjais. Pirkėjai neiškentę iškvietė policiją...Konkrečiai jos atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai („nachui“, „kūrva“, „bledė“)“. Be to, nukentėjusioji atsakydama į kaltinamojo klausimą nurodė, jog „..aš mačiau kaip užsikišai butelį. Draugė tai sakė, jau ateina. Man šitie žmonės yra gerai žinomi iš anksčiau...“ (b. l. 58–59).

Įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji R. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad „2012-03-29 po darbo maždaug puse šešių vakaro ji su savo sūnumi, kuriam 5 metai, atvyko su automobiliu į parduotuvę Vytauto gatvėje, parduotuvės pavadinimo nežino. Jiems įėjusį parduotuvę jau matė, kad vyko konfliktas tarp vyriškio ir pardavėjų. Viena pardavėja pasakė, kad vyko konfliktas su šiuo vyriškiu, rodė savo lytinius organus mažamečių vaikų akivaizdoje ir panašiai. Jai stovint eilėje, jau buvo atvykusi apsauga, tas vyriškis stovėjo ir šūkavo sakydamas, „kad tu neįrodysi, kad aš vogiau“. Jos sūnus pradėjo verkti, klykti ir ji pasakė jam: „ar tu gali nutilti, nes yra mažų vaikų“. Jai tik tuos žodžius pasakius, pradėjo ją keikti visokiais necenzūriniais žodžiais...“. Nukentėjusioji tikslindama savo duotus paaiškinimus į teisėjos klausimą atsakė, kad jos atžvilgiu, kai ji įspėjo jį, nes jos sūnus buvo labai išsigandęs, vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 59).

Liudytoja D. S. apylinkės teisme paaiškino, jog „...įeinant į parduotuvę, jau tarpduryje susidūrė su kaltinamuoju asmeniu. Jis plūdosi necenzūriniais žodžiais, ji kaip ir sutriko. Jo paprašė įleisti į parduotuvę ir pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis nesiliaus. Jis į tai nereagavo, ėmė plūsti įvairiais žodžiais. Jis vėl įėjo į parduotuvę. Visus esančius parduotuvėje įžeidinėjo. Tuo metu parduotuvėje buvo nemažai žmonių. Asmuo tada išėjo iš parduotuvės, vėl grįžo ir ta suirutė tęsiasi tol kol atvažiavo policijos pareigūnai...“ (b. l. 59).

Liudytojos N. S. parodymai taip pat leidžia teigti, kad nuteistasis viešoje vietoje elgėsi itin įžūliai ir taip siekė kuo labiau pažeminti kitus. Liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad „...ji toje parduotuvėje dirba pardavėja. Tuo metu ji prekiavo. Kiek matė jis buvo labai agresyvus. Ji tik išgirdo, kad kaltinamasis pradėjo kolioti jos kolegę bjauriais žodžiais. Užgaudinėjo ir pirkėjus, parduotuvėje taip pat buvo mažų vaikų. Jis liepė čiulpti lytinius organus ir buvo daug necenzūrinių žodžių. Jis buvo labai piktas, išėjo ir vėl sugrįžo...“ (b. l. 59).

Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojų V. Š., R. Ž., D. S., N. S. duoti parodymai yra išsamesni ir detalesni, tačiau savo esme jie atitinka bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus (b. l. 4, 6–7, 9–10, 121), todėl abejoti jais nėra jokio pagrindo. Be to, tai, kad iš karto po įvykio (2012-03-29) liudytojos atsiminė daugiau detalių bei tiksliau įvardijo konkrečius nuteistojo jų atžvilgiu vartotus necenzūrinius žodžius nei vėliau nagrinėjant bylą teisme (2012-05-08), teisėjų kolegija vertina kaip natūralią ir dėsningą aplinkybę, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui žmogus sunkiau prisimena įvairias įvykio detales.

Ta aplinkybė, jog nuteistasis būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio ir agresyviai nusiteikęs vartojo necenzūrinius žodžius pardavėjos ir kitų pirkėjų atžvilgiu, o po to išėjo iš parduotuvės, bet grįžęs atgal vėl tęsė savo priešingus teisei veiksmus iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, neginčijamai rodo, kad apelianto veiksmai buvo intensyvaus pobūdžio ir gana ilgos trukmės (iki atvyko policijos pareigūnai).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į viešosios vietos, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, specifiką. Veika buvo padaryta 2012-03-29, apie 17 val. 40 min., Tauragėje, Vytauto g. 92, esančioje parduotuvėje. Tai reiškia, kad šioje vietoje jau ir be pardavėjų realiai nuolat būna kitų žmonių – pirkėjų. Akcentuotina tai, kad bylos duomenys patvirtina ir tai, kad veika buvo padaryta ne tik siekiant pažeminti pardavėją ir kitus parduotuvėje buvusius pirkėjus, bet kartu matant ir mažamečiams vaikams. Tai tik patvirtina, kad apeliantas siekė elgtis kuo įžūliau, nepaisydamas jokių aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. Ž. nurodė, kad „...ji kartu su savo mažamečiu sūnumi T. (jam 5 metukai) nuvyko į parduotuvę...be jos parduotuvėje galėjo būti apie 5-6 suaugę pirkėjai ir su jos T. iš viso trys mažamečiai vaikai. Jai įėjus į parduotuvės vidų joje buvo baisus triukšmas – pardavėja koliojosi su pirkėju. Pirkėjas pardavėją vadino necenzūriniais žodžiais: „jūs kūrvos, eikit nachui“ ir kitais necenzūriniais žodžiais...Pardavėja jai paaiškino, kad vyriškis, kuris ją vadino necenzūriniais žodžiais bandė pavogti butelį vyno. Tai išgirdęs vyriškis pradėjo šaukti: „eik tu nachui, tu įrodyk“ ir pradėjo sagstytis striukę, rodė atlapojęs krūtinę. Po to pardavėja jai paaiškino, kad tas pats vyriškis bandė rodyti lytinius organus prieš vaikus. Kadangi parduotuvėje buvo baisus triukšmas, pirkėjas koliojosi necenzūriniais žodžiais, jos mažametis sūnus T. išsigando, pradėjo verkti, prašė, kad eitų kuo greičiau iš parduotuvės lauk...“ (b. l. 6–7).

Visos šios nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad nuteistasis A. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. Tai įrodo atliktos veikos intensyvumas (šaukė necenzūrinius žodžius ant pardavėjos, o vėliau ant asmenų, bandžiusių ją užstoti), trukmė (nesiliovė atlikinėti priešingus teisei veiksmus iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai), nukentėjusiųjų asmenybės, jų skaičius, viešosios vietos specifika. Daryti išvadą, kad apeliantas padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numatytą pažeidimą, nėra jokio pamatuoto pagrindo.

Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai ir apelianto veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K. (30 parų areštą), tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų kategorijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 str.), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (apeliantas anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, b. l. 31–38) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam A. K. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra optimali.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirdamas arešto bausmę (30 parų), artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus areštas.

Taip pat pažymėtina, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. buvo nuteistas galutine subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. A. K. bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams (b. l. 36–38).

Apeliantas, būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, todėl prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (30 parų arešto) ir A. K. nubaustas galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Galutinės subendrintos bausmės dydį apeliantui lėmė ankstesniu Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.