- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-220-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00003-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjo D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo J. U. pareiškimą dėl privataus kaltinimo ir jis grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui. Teismas padarė išvadą, jog dokumentų kopijas, pateiktas kaip priedai prie pareiškimo, patvirtinęs D. G., kuris turi aukštąjį išsilavinimą, bet nėra įtrauktas į praktikuojančių advokatų sąrašą, negali būti nukentėjusio asmens įgaliotuoju atstovu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir pripažinti D. G. tinkamu J. U. atstovu bei grąžinti pareiškėjo J. U. pareiškimo priėmimo klausimą spręsti Kauno apylinkės teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su tokia teismo nutartimi negalima sutikti, nes ji neparemta jokiomis procesinėmis normomis. Teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad nukentėjusiojo atstovu gali būti tik advokatas ar advokato padėjėjas, nors galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 straipsnio redakcijoje nurodytas platesnis atstovų ratas. Pagal šią normą, teisminiame bylos nagrinėjime įgaliotuoju atstovu be advokato ir advokato padėjėjo gali būti asmuo, atitinkantis tris reikalavimus: įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, turintis proceso dalyvio įgaliojimą ir jei jam bylą nagrinėjantis teismas leido būti atstovu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl D. G. neleista atstovauti nukentėjusiojo J. U..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. G. skundas tenkintinas iš dalies.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė priimti J. U. privataus kaltinimo skundą motyvuodamas tuo, kad skundą padavęs asmuo yra netinkamai atstovaujamas. Pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo kartu su nukentėjusiu asmeniu pasirašė jo atstovas D. G., kuris taip pat patvirtino ir su skundu paduodamų dokumentų kopijas. Tačiau teismas konstatavo, kad D. G. negali būti nukentėjusiojo atstovu, nes nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, su teismo pateiktais argumentais sutikti negali. BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė privačiam kaltintojui tam tikrais atvejais turėti teisėtą atstovą. BPK 55 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kas baudžiamajame procese gali būti įgaliotuoju atstovu – tai advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Šiuo atveju iš nutarties turinio matyti, kad teismas net nesprendė klausimo dėl galimybės D. G., kuris skunde teigia, jog buvo su pareiškimu padavęs duomenis, patvirtinančius, jog jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, galimybės būti įgaliotuoju nukentėjusiojo atstovu procese. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – byla grąžintina apylinkės teismui spręsti klausimą dėl D. G. galimybės būti įgaliotuoju J. U. atstovu privataus kaltinimo procese.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – bylą grąžinti apylinkės teismui spręsti klausimą dėl D. G. galimybės būti įgaliotuoju J. U. atstovu privataus kaltinimo procese.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.