- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-237-368/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02341-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. J., Telšių rajono savivaldybei
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-959-671/2015, iškeltoje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. J., Telšių rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. J. prašė pripažinti, kad dėl Telšių rajono savivaldybės mero ir pareigūnų neveikimo patyrė turtinę žalą ir priteisti iš atsakovės 21 294,31 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jai ir jos sutuoktiniui R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1998 m. įrengus pralaidą per kelią prasidėjo potvyniai jos ir kaimynų sklypuose. Nuo 2000 m. ji su sutuoktiniu nuolat kreipiasi į Telšių rajono savivaldybės administraciją, prašydama ieškoti potvynio priežasčių ir sprendimo, tačiau iki 2011 m. atsakovė jokių veiksmų, užkertančių kelią žalai atsirasti, nesiėmė. Ieškovė mano, kad atsakovė nevykdė jai priskirtų funkcijų, t. y. nevykdė techninės melioracijos įrenginių priežiūros. 2011 m. pabaigoje, iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, sklypas buvo visiškai apsemtas, vanduo jame laikėsi iki 2012 m. gegužės mėnesio pabaigos. Vėliau paaiškėjo antroji potvynio priežastis – valstybei priklausančioje teritorijoje esantį drenažo rinktuvą užkimšo šalia rinktuvo pasodinto medžio šaknys. Dėl to ieškovė patyrė didelių nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad kapitalinis kelio remontas buvo atliktas 1998 metais pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintus reikalavimus ir pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent dėl šio kelio remonto ir įrengtų pralaidų buvo apsemtas jos žemės sklypas. Pažymėjo, kad nė viena institucija nenustatė atsakovės atsakomybės už kilusius potvynius. Atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Valstybės žemės fondo duomenimis, ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype nuo 1985 metų nėra valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginių, teismas sprendė, jog atsakovei šiuo atveju nekyla pareigos rūpintis melioracijos įrenginių priežiūra, remontu. Teismo vertinimu, potvynis nesusidarė dėl atsakovės neveikimo, tam galbūt turėjo įtakos 2011 metų pabaigoje susidariusios ekstremalios gamtinės sąlygos: didelis kritulių kiekis ir staigus užšalimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) R. J. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, nurodytais ieškovės ieškinyje.
Atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Drenažo tinklas gyvenvietėje nurašytas 1985 metais.
Iš pralaidos tekantis vanduo nėra viena iš potvynio priežasčių.
Potvynis ieškovės sklype įvyko dėl didelio kritulių kiekio ir staigiai tirpstant sniegui.
Kita potvynio priežastis – ties trečiajam asmeniui priklausančiu sklypu apsauginio griovio ir vandens nuleistuvo sunaikinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) R. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad dėl atsakovės neveikimo (techninės melioracijos įrenginių nepriežiūros) patyrė turtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų viseto, be kita ko, konstatavęs, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip minėta, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.
Sprendžiant klausimą, ar atsakovei kilo pareiga prižiūrėti melioracijos statinius, reikia įvertinti teisinį reglamentavimą. LR Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Pagal Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ (toliau – reglamentas), be kita ko, nustatančio melioracijos statinių, techninės priežiūros reikalavimus, 4 punktą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę priežiūrą organizuoja savivaldybių administracijų, melioracijos specialistai, atsakingi už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų melioracijos srityje vykdymą. Taisyklių 11 punkte reglamentuotas melioracijos statinių techninės priežiūros organizavimas. Duomenys apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę būklę kaupiami skaitmeninėje duomenų bazėje (68 punktas). Už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus melioracijos statinių, kuriems yra taikomas šis reglamentas, melioruotos žemės savininkai ir kiti šių žemių naudotojai, techniniai prižiūrėtojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, atliekantys melioracijos statinių techninę priežiūrą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (74 punktas). Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad savivaldybių administracijų melioracijos specialistai yra atsakingi už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų melioracijos srityje vykdymą, tačiau techninė priežiūra yra organizuojama būtent valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams. Taigi atsakovės civilinės atsakomybės klausimas dėl jai perduotų funkcijų melioracijos srityje nevykdymą galimas tik tuomet, kai nustatoma valstybės melioracijos statinių nepriežiūra.
Byloje nustatyta, kad VĮ Valstybės žemės fondas nurodė, jog melioruotos žemės inventorizacijos metu (vyko 1958 m.) buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje drenažo sistemos yra sugadintos ir negali atlikti sausinimo funkcijos, todėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės drenažo tinklas buvo nurašytas ir 35,2 ha nusausinto ploto išbraukta iš melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos. Fondo duomenimis, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje valstybei nuosavybės teisę priklausančių melioracijos statinių ir melioruotų žemių nėra (1 tomas, 119–120 b. l.). Taigi nustačius aplinkybes, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nėra, atsakovės atsakomybės klausimas nekeltinas. Be to, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad melioracijos sistemos ir įrenginiai yra jos sklype, o pagal minėto reglamento 5 punktą melioruotos žemės savininkai ir kiti naudotojai organizuoja jų žemėje esančių, bet valstybei nuosavybės teise nepriklausančių, melioracijos statinių techninę priežiūrą. Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui (Melioracijos įstatymo 3 str. 1 d.).
Skunde apeliantė nurodo, kad atsakovė neturi jokių įrodymų, kad melioracijos įrenginiai sugedo dėl ieškovės ar jos kaimynų kaltės. Taip pat teigia, kad gatvėje esanti pralaida yra dar viena iš potvynio priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovei to neįrodžius, ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Be to, VĮ Valstybės žemės fondas nurodė, kad ties trečiojo asmens R. J. sklypu buvo nustatytas paviršinio vandens pritekėjimas iš 8 ha žemės ploto. Šiam nuotėkiui nutekinti į drenažo sistemą buvo suprojektuotas apsauginis griovys ir vandens nuleistuvas. Vykdant sklype statybos darbus apsauginis griovys ir vandens nuleistuvas buvo sunaikinti, neįrengus jokių alternatyvių priemonių paviršinio nuotėkio nuvedimui. Dėl šių priežasčių ir įvyko trečiajam asmeniui priklausančio sklypo užtvindymas. Apeliantė skunde šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovė taip pat savo atsiliepime nurodė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis), kad 2011 m. gruodžio mėnesį buvo ekstremalios gamtos sąlygos, kurios turėjo tiesioginės įtakos potvyniui ieškovės sklype – iškrito neįprastai didelis kritulių kiekis ir staigiai tirpo sniegas. Pažymėtina, kad pati ieškovė savo patikslintame ieškinyje pripažino, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje iškrito rekordinis kritulių kiekis.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai įvertinant jų esmę šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atidėjo ieškovei 573,66 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl skundą atmetus, šis mokestis priteistinas valstybei iš apeliantės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 573,66 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą dalį valstybei.