- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2-959-671/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02341-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- R. J., Telšių rajono savivaldybės
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei I. S., atsakovo atstovams R. D., A. B., E. V., trečiajam asmeniui R. J., trečiojo asmens Telšių rajono savivaldybės atstovui E. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. J., Telšių rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti, kad dėl Telšių rajono savivaldybės mero ir pareigūnų neveikimo patyrė turtinę žalą, priteisti iš atsakovo 21294,31 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai ir jos sutuoktiniui R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1998 m. įrengus pralaidą per kelią Telšių r., Rainių k. Beržų gatvėje ir gyvenvietės link nuleidus paviršinį vandenį, prasidėjo potvyniai jos ir kaimynų sklypuose. Nuo 2000 m. ji su sutuoktiniu vis kreipiasi į Telšių rajono savivaldybės administraciją prašydami ieškoti potvynio priežasčių ir sprendimo, tačiau iki 2011 m. atsakovas jokių veiksmų, užkertančių kelią žalai atsirasti, nesiėmė. Per tuos metus atsakovas atsakė tik į vieną jos raštą, t.y. 2002 m. pažadėjo nuvesti vandenį nuo jų sklypo. 2011 m. pabaigoje, iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, R. J. priklausantis sklypas buvo visiškai apsemtas, vanduo jame laikėsi iki 2012 m. gegužės mėn. pabaigos. Vėliau paaiškėjo antroji potvynio priežastis – valstybei priklausančioje teritorijoje esantį drenažo rinktuvą užkimšo šalia rinktuvo pasodinto medžio šaknys. Dėl to patyrė didelių nuostolių. Dėl šios problemos R. J. 2011-12-28 kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą V. K., prašydamas skubiai nustatyti potvynio priežastis ir imtis priemonių potvyniui likviduoti. Taip pat pažymėjo, kad Beržų gatvė su pralaida priklauso savivaldybei, o užsikimšęs drenažo rinktuvas yra savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Telšių rajono savivaldybė nenustatė potvynio priežasčių ir nieko nedarė, kad būtų sutvarkyta vandens nutekėjimo sistema, dėl ko jos šeima patyrė didelius materialinius nuostolius. Telšių rajono savivaldybė neveikė taip, kaip turi veikti, nesiėmė priemonių problemai išspręsti, potvynio priežasčių nepripažįsta. Savivaldybės tarybai pritarus, buvo skirta 73 tūkstančiai litų ir planuota keisti savivaldybei priklausančioje teritorijoje esantį drenažo rinktuvą, bet jis nebuvo keičiamas, o tik remontuojamas. Rinktuvo remontas problemos neišsprendė, neturi garantijos, kad potvyniai nesikartos. Atsakovo teigimu jų sklype nėra jokių melioracijos įrenginių, jie yra nurašyti, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Jų sklypui yra nustatyta specialioji naudojimo sąlyga, įrašyta, kad jų sklype yra valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, ji moka melioruotos žemės mokestį. Sklype jų šeima augina gėles ir dekoratyvinius augalus. Buvo užtvindyti šildomi šiltnamiai, kuriuose per žiemą pardavimui augina lauke nežiemojančias gėles. Šiltnamiuose įrengta centrinio šildymo sistema po potvynio nebeveikė, nes kieto kuro katilas ir jo pakura buvo užtvindyta vandeniu. Iš viso ji patyrė 21294,31 Eur nuostolių. Realiai nuostoliai yra dar didesni: surūdijo ir prakiuro šildymo sistema šiltnamiuose, surūdijo metalinės, supuvo medinės šiltnamių konstrukcijos, buvo apsemta pirtis, gyvenamojo namo rūsys, sunyko avietynas, braškynas, užpelkėjo dirvožemis. Žuvo augalų kolekcija, kuriuos daugino vegetatyviniu būdu ir skiepijant. Antstolis V. Drungilas du kartus konstatavo faktines aplinkybes apie potvynio pasekmes, pirmą kartą antstolį jie išsikvietė kai žuvo augalai šildomame šiltnamyje, o antrą kartą tada, kai po potvynio žuvo spygliuočiai, lapuočiai augalai, augę lauke. Augalų kainas patvirtino augalų, gėlių prekyba užsiimančios įmonės. Ji tikėjosi, kad augalų, gėlių pardavimas taps šeimos verslu, tačiau po minėto potvynio jos vyras patyrė insultą, o vaikai, nebematydami perspektyvos, emigravo. Šiuo metu problema laikinai yra išspręsta suremontavus drenažo rinktuvą, tačiau pralaida nėra taisyta, todėl nėra jokios garantijos, kad potvyniai nesikartos ir jiems vėl imtis augalų verslo yra labai rizikinga. Telšių rajono savivaldybė eilę metų nieko nedarė, kad būtų sutvarkyta vandens nutekėjimo sistema, dėl ko jos šeima patyrė didelius materialinius nuostolius. Reikalauja atlyginti turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad atsakovas nevykdė jam priskirtų funkcijų (nevykdė techninės melioracijos įrenginių priežiūros), nesiėmė nustatyti potvynio atsiradimo priežasčių, netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Mano, kad potvynio ir jo padarinių buvo galima išvengti, jei atsakovas laiku būtų ėmęsis veiksmų. Tai, jog Telšių rajono savivaldybės administracija neveikė taip, kaip turi veikti, yra pripažinęs ir Seimo kontrolierius. Telšių rajono savivaldybės administracijai kyla pareiga atlyginti jos patirtą žalą.
Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė dėl potvynio problemų eilę metų rašė raštus, kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau problemos nebuvo sprendžiamos. Potvynio metu buvo aplietas visas ieškovei priklausantuis medelynas. Atsakovas ir trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybė įrodinėja, kad visi melioracijos įrenginiai buvo nurašyti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo pateikti dokumentai yra nekonkretūs, iš jų neaišku ar konkrečiai ieškovei priklausančioje teritorijoje esantys melioracijos įrenginiai buvo nurašyti. 2002-06-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 943 Telšių rajono savivaldybei buvo perduotas turtas patikėjimo teise. Mano, kad tarp perduoto patikėjimo teise valdyti turto yra ir Rainių darželio-mokyklos, esančios Rainiuose, K. P. g. 16, teritorijoje esanti drenažo sistema. Atsakovas drenažo rinktuvo remontą atliko iš pareigos, jausdamas, kad tai yra jo atsakomybė, o ne geranoriškai. Žala atsirado dėl atsakovo neveikimo. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovo atstovai R. D. ir E. V. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą. Ji 2013 m. kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovas nėra kaltas dėl susidariusios situacijos. Šį sprendimą ieškovė galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl nebeturi teisės kreiptis į teismą. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas neįrodo priežastinio ryšio, kad potvynis sunaikino ieškovės augalus. Tai yra tik fakto konstatavimas, kad augalai sunyko, tačiau tai gali nutikti dėl ligų, oro sąlygų ir kitų priežasčių. Atsakovas atlieka melioracijos įrenginių, priklausančių valstybei, priežiūrą. Ieškovės minima melioracijos sistema nurašyta 1985 m., ji nėra jokioje apskaitoje, atsakovui patikėjimo teise ji perduota nebuvo, todėl atsakovas neturi rūpintis jos priežiūra. Vykdant melioracijos įrenginių nurašymą, jie nėra iškasami iš žemės, ir jie tarnauja tol, kol gali tarnauti. Pagal Žemės ūkio ministro įsakymą savivaldybių administracijos prižiūri tik tuos įrenginius, kurie joms yra perduoti patikėjimo teisėmis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra padaryta klaida nurodant, jog R. J. sklype yra valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai ir šią klaidą padarė R. J. žemės sklypo geodezinius matavimus atlikusi IĮ “Geolinija”. Šį faktą patvirtino Valstybės žemės fondas. Seimo kontrolierius tikrina, ar atsakymai į raštus nėra biurokratiniai, netiria faktinių aplinkybių. Jis tik konstatavo nežymius, formalius pažeidimus, už kuriuos atsakovo darbuotojams skyrė pastabas, tačiau jokio esminio neveikinimo Seimo kontrolierius nenustatė ir pagal savo kompetenciją negali nustatyti. Prašo ieškinį atmesti, nes nėra nustatyta sąlygų, dėl kurių atsakovas būtų atsakingas už žalos atsiradimą.
Atsakovo atstovas - spacialistas A. B. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2012 m. žino ieškovės situaciją, nes dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyryje ir, kai R. J. kreipėsi į atsakovą, jam buvo pavesta išsiaiškinti susidariusą padėtį. Tada jis buvo nuvykęs prie ieškovės žemės sklypo, matė, kad yra apsemta. Telšių r., Rainių k. Beržų gatvės sutvarkymo projektas parengtas tinkamai, atlikta ekspertizė. Beržų gatvėje yra įrengta apie 20 pralaidų. Potvynio priežastys yra kelios: ieškovės sklypas yra nemelioruotas, nes jame realiai esantys melioracijos vamzdžiai buvo naudojami netinkamai, užkimšti žemėmis, panaikintas ieškovės sklype esantis vandens surinkimo griovys, į kurį turėjo subėgti paviršinis perteklinis vanduo. Be to, Rainių darželio teritorijoje augančio gluosnio šaknys užkimšo drenažo rinktuvą. Šios aplinkybės įtakojo potvynių atsiradimą. Pagal galimybes atsakovas suremontavo drenažo rinktuvą, atkimšo vamzdžius, pastatė du vandens surinkimo šulinius. Dėl kelio remonto ir pralaidų gali paaiškinti, kad kelio remontui buvo atliktas projektas, buvo atlikta ekspertizė. Yra įrengta 20 pralaidų, ne tik link ieškovės žemės sklypo. Nuo 2012 m. potvynio ieškovės sklype nebuvo.
Trečiasis asmuo R. J. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad žemės sklypas jam ir ieškovei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nusipirkę žemės sklypą jie jį tvarkė, pjovė krūmynus, kasė tvenkinį, tačiau, prieš kasdami, su žemėtvarkos skyriaus specialistais išsiaiškino kurioje vietoje galima kasti tvenkinį ir jokių melioracijos įrenginių nepažeidė. Tvenkinio kasimui buvo parengtas projektas, išduotas leidimas. Jokio griovio sklype nebuvo ir jie nepanaikino. Potvyniai vyksta dėl kelio pralaidos. Prie jų sklypo įrengta pralaida skirta tam, kad nusausintų vieną fermą ir vienam asmeniui priklausančią nuosavybę, o vanduo per ją užlieja 8 sklypus. Paviršinis vanduo nubėgo ant įšalusios žemės, į ją neįsigėrė, dar užsikimšo drenažo rinktuvas, todėl vanduo jų sklype išbuvo apie pusę metų. IĮ “Geolinija” darydama jų žemės sklypo geodezinius matavimus, rėmėsi oficialia informacija, paruošti dokumentai turėjo būti patvirtinti atsakovo ir tai buvo padaryta, niekas jokių klaidų nematė. Potvynio metu augalai, medeliai buvo po vandeniu, vanduo apsėmė šildomą šiltnamį, jo lygis siekė kieto kuro katilo pakurą, buvo neįmanoma šildyti. Nušalusių gėlių, žuvusių augalų įkainiai nustatyti palyginamuoju būdu.
Trečiojo asmens Telšių rajono savivaldybės atstovas E. V. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2012-06-28 Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, jog tik išsiaiškinus, ar Rainių gyvenvietėje bei R. J. priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra apskaitomi ir ar jie buvo (turėjo būti) perduoti Telšių rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, būtų galima konstatuoti kam priskirtina pareiga vykdyti techninę melioracijos įrenginių minėtoje teritorijoje priežiūrą, o atitinkamai ir nustatyti potvynių priežastis bei likviduoti jų pasekmes. Atsakovo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius priklauso tik nuo to, ar šie melioracijos įrenginiai buvo apskaitomi kaip valstybės nuosavybė. Ginčo teritorijoje esantys melioracijos įrenginiai yra nurašyti 1985 m., todėl atsakovas neatsako už iki nurašymo Rainių gyvenvietėje buvusio drenažo tinkle būklę, nevykdo priežiūros ir neturi pareigos nustatyti potvynių priežasties bei likviduoti jų pasekmių. VĮ Valstybės žemės fondas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra padaryta klaida nurodant, jog R. J. sklype yra valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai ir šią klaidą padarė R. J. žemės sklypo matavimus atlikusi IĮ “Geolinija”. Pagal Telšių rajono savivaldybės Tarybos sprendimą atsakovas bandė spręsti susidariusią situaciją, šalino melioracijos įrenginių gedimus, tačiau tai yra geranoriška pagalba ieškovei ir nereiškia, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais vėl prisiėmė sau pareigą prižiūrėti nurašytus melioracijos įrenginius. Ieškovė žalos dydžio neįrodė, privačių įmonių raštai nelaikyti įrodymais. Šioje byloje nėra būtinųjų sąlygų, kad kiltų atsakovo atsakomybė atlyginti žalą, t.y. nėra neteisėtų veiksmų. Nekilnojamojo turto registro duomenys iki šiol nėra pakeisti. 2011 m. pabaigoje potvynis įvyko dėl gamtinių sąlygų, esant gausiam lietui ir snygiui, tuo metu aplietas buvo ne tik ieškovės sklypas, bet ir sklypai, gatvės Telšių mieste. Beržų gatvėje esančios pralaidos žemių apsėmimui esminės įtakos neturi. Nesant pralaidos tam tikra vandens dalis tekėtų per kelią, taip jį gadindama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Liudytojas K. J. paaiškino, kad yra ieškovės ir trečiojo asmens R. J. kaimynas. Jų žemės sklypai ribojasi. Rainiuose gyvena apie 50 metų. Keletą metų iš eilės pas juos žemės sklypuose patvindavo vanduo. Jo paties grūdų sandėlis, malkos buvo apsemtos. Potvynio priežastis yra ta, kad medžio šaknys užkimšo drenažus. Dabar potvynių nebėra, bet niekas negali garantuoti, kad nebus ateityje. Dėl Beržų gatvėje padarytų pralaidų pas juos vanduo tekėjo upeliais. Potvynio metu vandens lygis buvo pakilęs apie 1 metrą, todėl buvo apsemti augalai. Žino, kad seniau R. J. sklype buvo vandens priėmimo griovys, apaugęs krūmynais, tačiau, kas jį panaikino, nežino.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad yra ieškovės ir trečiojo asmens R. J. kaimynas. Kaimynystėje gyvena nuo 1998 metų. Praktiškai kasmet jų sklypuose būna potvyniai. Beržų gatvėje padarė didelę pralaidą, per kurią visas vanduo iš laukų atiteka į gyvenvietę, į jo sklypą. Apie drenažo rinktuvo užsikišimą nežino. Pas jį sklype yra melioraciniai įrenginiai: šulinys ir drenažo atkarpa. Paskutinį kartą didžiausias potvynis buvo 2011 m. Pernai ir šiais metais potvynio beveik nebuvo.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad dirba Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja. Veikiančias melioracijos sistemas Telšių rajono savivaldybė valdo patikėjimo teise, jomis rūpinasi. Melioracijos sistemoms galiojimo termino nėra. Šiuo metu gyvenvietėse melioracijų sistemų nėra, jos yra nurašytos. Tik ieškovės žemės sklypo išraše yra duomenys apie melioracijos įrenginius, kitų ieškovės kaimynų žemės sklypų įrašuose tokių duomenų nėra. Ieškovės sklype paviršinio vandens nubėgimui buvo skirtas griovys ir filtras, tačiau jie sunaikinti. Mano, jog potvyniai gali vykti dėl ieškovės ir kitų gyventojų žemės sklypuose iškastų tvenkinių, kuomet dėl didelio kritulių kiekio šie tvenkiniai išsilieja ir nėra kur nubėgti paviršiniui vandeniui. Įrenginių įrengimu turėtų pasirūpinti patys žemės sklypų savininkai. Kasant tvenkinį, jei žemės sklype yra melioracijos įrenginių, tvenkinio kasimo projektą būtina suderinti su Kaimo plėtros skyriumi. Ieškovės sklype kasant tvenkinį to nebuvo padaryta, kadangi veikiančių melioracijos įrenginių jos sklype nebuvo. Melioracijos įrenginiai yra nurašyti, tačiau nėra iškasti. Nežino dėl kokių priežasčių melioracijos įrenginiai sugedo, kadangi nurašytų melioracijos įrenginių nevaldo patikėjimo teise, jų neprižiūri ir nesirūpina remontu.
Iš 2011-12-28 R. J. prašymo matyti, kad jis kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą, informuodamas apie jo ir kaimynų žemės sklypuose esantį potvynį ir prašydamas skubiai išsiaiškinti potvynio priežastis, imtis priemonių potvyniui likviduoti (I t. 7 b. l.).
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-03-23 rašte nurodyta, kad potvynio priežastys sietinos su netinkamu žemės bei statinių naudojimu ir su Beržų gatvės apie 400 mm skresmens vandens pralaida, kuri praleidžia bei nukreipia šalia kelio susidariusį paviršinį vandenį į privačias teritorijas (I t. 8-9 b. l.).
2012-10-25 teritorijos Telšių rajono savivldybės Rainių gyvenvietėje tarp Žaliosios, Beržų ir Mastupio gatvių apžiūros akte padarytos išvados, kad žemės sklypai užpilami paviršiniu vandeniu ir vietos gyventojų jėgomis problemos išspręsti nėra galimybės, Telšių rajono savivaldybės organizuota priemonė vamzdynų remontas yra laikina ir problemos neišsprendžia, rengiant Rainių gyvenvietės vandentvarkos projektą būti parengti topografinę nuotrauką, nustatyti pritekamo paviršinio vandens kiekius, ištyrinėti esamas požemines komunikacijas, įrengti paviršinio vandens nuotėkio surinkimo ir pašalinimo sistemą ( I t. 10-11 b. l.).
2012-01-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis V. Drungilas konstatavo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra užlieta potvynio vandeniu, kurio paviršius dengtas ledu. Vandeniu užlieti sklype esantys 3 šiltnamiai, lauke augantys augalai, krūmai, medeliai. Vandens lygis sklype ir šiltnamiuose yra ne mažiau kaip 40-50 cm virš žemės. Šilnamiuose įrengta centrinio šildymo sistema neveikia, nes kieto kuro katilas ir jo pakura užlieta vandeniu. Šiltnamiuose auginti augalai nušalę, nuo drėgmės supeliję. Išvardinti vandeniu užlietuose šiltnamiuose augintų augalų pavadinimai ir kiekiai. Šalia namų valdos esantis žemės sklypas, jame pasodinti augalai, krūmai, medeliai, braškynas taip pat užlieti vandeniu, kuris pasidengęs ledu. Vanduo į R. Ir R. J. sodybą bei žemės sklypą laukais, grioviais ir pro vandens pralaidą atiteka iš Rainių kaimo Beržų gatvės pusės. Taip pat kartu su kitu vandeniu į namų valdą teka užterštas vanduo iš šalia beržų gatvės esančios fermos (I t. 12-30 b. l.).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad UAB “Ginstar” direktorius R. G. davė parodymus apie 2012 m. Rainių gyvenvietėje darytus melioracijos įrenginių remonto darbus. Jis nurodė, kad jo įmonė atliko visus 2012-05-09 darbų kiekių žiniarašytyje prie 2012-05-22 statybos rangos sutarties numatytus darbus, bei savo sąskaita atliko papildomus darbus (I t. 31-32 b. l.). Iš liudytojų apklausos protokolų matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus darbuotojas P. D. ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. Ž. davė parodymus apie 2012 m. Rainių gyvenvietėje darytus melioracijos įrenginių remonto darbus. Jis nurodė, kad atsižvelgus į R. J. prašymus buvo ieškoma potvynio priežasčių, organizuojamas melioracijos darbų remontas. Remonto darbams atlikti buvo skelbtas konkursas, jį laimėjusi UAB “Ginstar” atliko melioracijos įrenginių remonto darbus, kurių metu keliose vietose suiręs vamzdynas buvo pakeistas nauju, vykdyti zondavimo, valymo darbai. Drenažo vamzdynas buvo užsikišęs tik vienoje vietoje, t.y. vaikų darželio teritorijoje, kur medžio šaknys užkišo drenažo vamzdžius.2012-08-02 melioracijos sistemos darbai baigti, pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, visi atliktų darbų atke nurodyti darbai buvo atlikti (I t. 33-34, 35-37 b. l.).
Telšių rajono Rainių mokykla-darželis kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl leidimo nupjauti jos teritorijoje esančius gluosnius, kurių šaknys griauna drenažo sistemą (I t. 38 b. l.). Toks leidimas buvo išduotas (I t. 39 b. l.).
2014-10-07 įvykio vietos apžiūros aktu po atliktos drenažo sistemos remonto vietos Rainių kaime, nustatyti kai kurie remonto darbų trūkumai (I t. 40 b. l.).
Iš Telšių rajono savivaldybės mero 2012-02-27 rašto matyti, kad atsižvelgiant į R. J. 2012-02-06 prašymą dėl sklypų apsėmimo, buvo nustatyta, kad žemės sklypai yra kelių savininkų privati nuosavybė ir jų apsėmimo priežasties jie turi ieškoti patys (I t. 41 b. l.).
LR Seimo kontrolieriaus 2012-06-28 pažymoje nurodyta, kad tik išsiaiškinus, ar Rainių gyvenvietėje bei R. J. priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra apskaitomi ir ar jie buvo (turėjo būti) perduoti Telšių rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, būtų galima konstatuoti kam priskirtina pareiga vykdyti techninę melioracijos įrenginių monėtoje teritorijoje priežiūrą, o atitinkamai ir nustatyti potvynių priežastis bei likviduoti jų pasekmes. Seimo kontrolierius taip pat nurodė, jog Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų atsakymai R. J. buvo biurokratiški, rekomendavo: Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, LR žemės ūkio ministrui ir VĮ Valstybės žemės fondo direktoriui patikrinti melioruotos žemės ir melioracijos statinių Rainių gyvenvietėje apskaitos duomenis, siekiant nustatyti valstybei priklausančių melioracijos statinių egzistavimą ir inicijuoti melioracijos sistemos ir įrenginių minėtoje teritorijoje patikrinimo atlikimą ir kt. (I t. 42-48 b. l.).
Iš pažymos, melioracijos plano M1:10000 matyti, kad 1989-11-01 nusausintos ir drėkinamos žemės apskaitos plane M1:10000 pažymėtos gyvenvietės žemės plotas neturi melioracijos įrenginių (I t. 49, 114-115 b. l.).
2013 m. buvo parengtas sprendimo “Dėl leidimo Telšių rajono savivaldybės administracijai organizuoti lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbus Rainių kaime” projektas, kuriame nurodyta, kad darbų vertė gali viršyti 350 tūkst. litų (I t. 50-52 b. l.). 2013 m. buvo parengtas sprendimo “Dėl leidimo Telšių rajono savivaldybės administracijai organizuoti lietaus vandens nuvedimo darbus nuo pralaidos, esančios Beržų gatvėje, Rainių kaime” projektas, kuriame nurodyta, kad darbų vertė gali viršyti 270 tūkst. litų (II t. 78-82, 83-87 b. l.)
Iš 2002-12-03 rašto matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius informavo R. J. apie tai, jog 2002 m. nėra finansinių galimybių nuvesti lietaus vandenį nuo jo žemės sklypo, tačiau 2003 m., esant finansinėms galimybėms tai bus padaryta (I t. 53 b. l.).
LR Seimo kontrolieriaus 2014-09-26 pažymoje nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės mero ir Telšių rajono savivaldybės administrcijos pareigūnų veiksmai, atsakant į R. J. kreipimųsis buvo neatitinkantys įstatymų reikalavimų, rekomenduota Telšių rajono savivaldybės merui imtis priemonių, kad ateityje, tiriant asmenų skundus, atsakant į prašymus būtų laikomisi teisės aktuose nustatytos tvarkos, apsvarstyti poreikį Savivaldybės Tarybai siūlyti svarstyti klausimą dėl priemonių ieškojimo problemai išspręsti ir kt., o LR Aplinkos ministrui rekomenduota pateikti išvadą ar Telšių r., Rainių k., esantys melioracijos įrenginiai, nurašyti 1985 m., gali būti vėl apskaitomi kaip valstybės turtas, jei savivaldybė 2012 m. atliko dalies jų remontą (I t. 54-67 b. l.).
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-10-20 sprendimu R. J. skundas tenkintas, Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-05-19 sprendimas panaikintas, klausimas perduotas nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (I t. 68-71 b. l.).
Žuvusių augalų sąraše nurodyti augalų kiekiai ir kainos, nurodyta, kad bendra žuvusių augalų kaina yra 43115 Lt (I t. 72 b. l.).
R. J. 2013-03-14 Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl nuostolių kompensavimo (I t. 81-84 b. l.). Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013-04-15 raštu R. J. prašymas netenkintas, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka (I t. 85-88 b. l.).
Iš Telšių apskrities archyvo 2012-07-19 rašto, pateiktų dokumentų matyti, kad 1985-11-01 buvo nurašyta 4 ha nusausintų žemių, 1987-11-01 iš nusausintų plotų nurašyti 3 ha plote melioracijos įrenginiai iš “Pergalės” kolūkio, o suteikti žinių apie Rainių gyvenvietės (35,23 ha) išbraukimą iš nusausintų žemių apskaitos 1985-1987 m. negali (I t. 116, 117, 118 b. l.).
Iš VĮ Valstybės žemės fondo 2012-07-20 rašto, planų matyti, kad Rainių gyvenvietės teritorijoje, kaip žemės ūkio paskirties žemėje, sausisinimo drenažu darbai buvo atlikti 1968 m. Melioruotos žemės inventorizacijos metu (1985 m.) nustatyta, kad Rainių gyvenvietės teritorijoje drenažo sistemos yra sugadintos ir negali atlikti sausinimo funkcijos, todėl Rainių gyvenvietės teritorijoje drenažo tinklas nurašytas ir 35,2 ha nusausinto ploto išbraukta iš melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos. Rainių gyvenvietėje valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioruotų žemių nėra. Iki melioracijos įrenginių nurašymo ties R. J. sklypu buvo nustatytas paviršinio vandens pritekėjimas iš 8 ha žemės ploto. Šiam nuotėkiui nutekinti į drenažo sistemą buvo suprojektuotas apsauginis griovys ir vandens nuleistuvas, kurie sklype, vykdant statybos darbus yra sunaikinti neįrengus jokių alterntyvių priemonių paviršinio nuotėkio nuvedimui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše apie R. J. priklausantį žemės sklypą prie specialiųjų žymės sklypo naudojimo sąlygų pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Kadastrinius matavimus atlikusi IĮ “Geolinija” klaidingai parengė minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą – specialiose naudojimo sąlygose neteisingai nurodė, kad šiame sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos (I t. 119-120, 121, 122 b. l.).
Telšių apskrities VPK 2013-08-02 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. J. prašymą ištirti ar 2012 m. vykdyti Rainių kaimo melioracijos sistemos remonto darbai buvo atlikti ir ar nebuvo klastojami dokumentai (I t. 123-124 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2013-08-29 nutarimu R. J. skundas netenkintas, atsisakyta panaikinti Telšių apskrities VPK 2013-08-02 nutarimą (I t. 125-126 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutartimi netenkintas R. J. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2013-08-29 nutarimo (I t. 127-128 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2013-10-10 nutartimi atmestas R. J. skundas ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutartis palikta galioti (I t. 130-131 b. l.).
Iš UAB “Frezijų puokštė”, UAB “Lauko gėlininkystės bandymų stotis” raštų matyti, kad ieškovės nurodytos augalų kainos atitinka realias rinkos kainas (I t. 139, 140 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2012-09-29 prašymo matyti, kad ieškovė kreipėsi į LR žemės ūkio ministrą prašydama iš esmės išnagrinėti padėtį bei nustatyti potvynio priežastis. Prašyme nurodė, jog ji nesutinka su VĮ Valstybės žemės fondo ir Telšių rajono savivaldybės išvadomis (II t. 2 b. l.).
Telšių rajono savivaldybės administracija 2012-20-20 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių prašydama išsiaiškinti ar sklypuose, esančiuose Telšių r., Rainių k., Liepų g. 10 bei Telšių r., Rainių k., Liepų g. 12, nebuvo vykdoma savavališka statyba, tvenkinio kasimas ( II t. 3 b. l.).
Telšių rajono savivaldybės administracija 2012-04-03 raštu R. J. informavo, jog siekdama nustatyti jo sklypo potvynio priežastis, atlieka Rainių kaimo melioracijos įrenginių patikrą (II t. 4 b. l.). 2012-07-09 raštu R. J. pranešta, kad pagal 2012-05-22 statybos rangos sutatį UAB “Ginstar” atliks pakartotinę melioracijos įrenginių patikrą, suremontuos galimai pažeistas įrenginių vietas (II t. 5 b. l.).
Telšių rajono savivaldybės administracija 2012-08-06 raštu R. J. informavo, kad apie potvynio priežastis, remdamasi VĮ Valstybės žemės fondo informacija. Taip pat pranešė, kad buvusiems melioracijos įrenginiams sutvarkyti, vandens surinkimo šuliniui įrengti buvo skirtos lėšos, nes užtvinęs vanduo sėmė kelią, kėlė pavojų žmonių saugumui. Melioracijos įrenginių darbus atliko UAB “Ginstar” (II t. 6-7 b. l.).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, santuokos liudijimo kopijos, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad R. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prie specialių žemės sklypo naudojimo sąlygų nurodyta, jog žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (II t. 8-9, 28, 30, 31-35 b. l.).
Rainių kaimo ūkininkų bendro naudojimo kelio kapitalinio remonto projektas buvo parengtas 1998 metais, patvirtintas Žemės ir miškų ūkio ministerijos (II t. 22 b. l.).
Telšių apskrities viršininko 2010-02-01 įsakymu pakeisti R. J. žemės sklypo kadastro duomenys, atsižvelgus į A. J. ir IĮ “Geolinija” atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus (II t. 26 b. l.).
Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014-06-23 rašto matyti, kad nebuvo nustatytas Rainių k. esančio drenažo vamzdyno užteršimas (II t. 27 b. l.).
2009 m. parengtas kūdros kasimo R. J. namų valdos žemėje projektas. Aiškinamajame projekto rašte nurodyta, kad numatytoje tvenkinio vietoje drenažo ir kitų įrenginių nėra (II t. 36-42 b. l.).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bank išrašo matyti, kad žemės sklypu, esančiu Telšių r., Viešvėnų sen., Rainių k., K. P. g. 16, nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai, pagal panaudos sutartį naudojasi Telšių rajono Rainių mokykla-darželis. Prie šio sklypo specialių naudojimo sąlygų nėra žymos, jog žemės sklype būtų įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (II t. 71-75 b. l.).
Iš 2013 m. gegužės mėnesio Sprendimo “Leisti Telšių rajono savivaldybės administracijai organizuoti lietaus vandens nuvedimo darbus nuo pralaidos, esančiuos Beržų gatvėje, Rainių kaime” projekto ir Telšių savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašo matyti, kad sprendimo projektui buvo nepritarta ( II t. 77 b. l.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-20 nutarimu “Dėl turto perdavimo” Telšių rajono savivaldybei perduotas valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos ir kitas turtas, šiuo metu patikėjimo teise valdomas ir naudojamas Telšių apskrities viršininko. Nutarimo 1.4. p. nurodoma, kad perduodamas garažas, ilgalaikis turtas įgytas ar pastatytas iš Kaimo rėmimo fondo, melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiai, kitas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas pagal Telšių apskrities viršininko patvirtintą sąrašą (II t. 89-94 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, siejamos su neteisėtais Telšių rajono savivaldybės administracijos veiksmais (neveikimu). LR CK 6.271 str. numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. LR CK 6.271 str. 1 d. nustato, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės Taigi LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, savivaldybei pagal LR CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo LR CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad savivaldybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu (Lietuvos A. T. 2015-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015).
Ieškovė prašo pripažinti, kad dėl Telšių rajono savivaldybės mero ir pareigūnų neveikimo patyrė turtinę žalą bei priteisti iš atsakovo 21294,31 Eur nuostolių atlyginimą, kurie atsirado dėl to, kad atsakovas nevykdė jam priskirtų funkcijų, t.y. nevykdė techninės melioracijos įrenginių priežiūros, nesiėmė nustatyti potvynio atsiradimo priežasčių, netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 4, 11.1 p., 11.2 p., valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę priežiūrą organizuoja savivaldybių administracijų melioracijos specialistai, atsakingi už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų melioracijos srityje vykdymą, jie atlieka melioracijos statinių nuolatines, sezonines ir neeilines apžiūras, organizuoja periodinį melioracijos statinių techninės būklės vertinimą, pastebėtų melioracijos statinių defektų ir deformacijų šalinimą, remonto ir rekonstravimo darbus. Pagal minėto reglamento 7 p. melioracijos statiniai, užtikrinant perteklinio vandens nuleidimą, tarnauja dirvožemio gerinimui ir turi būti naudojami pagal paskirtį, prižiūrimi ir skubiai remontuojami, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Iš ieškovės, trečiojo asmens R. J. paaiškinimų matyti, kad potvyniai jų žemės sklype prasidėjo 1998 m. Rainių k., Beržų g. įrengus pralaidą, per kurią, į jų sklypą, esantį dauboje, iš aplinkinių teritorijų subėga paviršinis vaduo. Be to, ieškovė įsitikinusi, kad jų žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, jie moka melioruotos žemės mokestį, todėl atsakovas pagal įstatymo nustatytus reikalavimus turi rūpintis šių melioracijos įrenginių priežiūra, atlikti jų remontą. Antrąja potvyniu priežastimi ieškovė įvardija Rainių darželio-mokyklos teritorijoje esančio melioracijos įrenginio-drenažo užsikimšimą. Dėl šių priežasčių, jos nuomone, 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pirmoje pusėje jų sklype įvyko didžiulis potvynis, dėl kurio jos šeima patyrė didžiulius turtinius nuostolius. To būtų buvę galima išvengti, jei atsakovas iki tol būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, reagavęs į jos prašymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Rainių k., Beržų g. kapitalinis kelio remontas buvo atliktas 1998 metais pagal teisės aktų nustatyta tvarka suderintus reikalavimus (II t. 22 b. l.). Šio projekto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atliekant kapitalinį kelio remontą bus įrengiama 20 pralaidų. Šios pralaidos įrengtos laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, atlieka joms numatytas funkcijas, jokių pralaidų gedimų neužfiksuota. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo R. J. į Telšių rajono savivaldybės administraciją dėl lietaus vandens nutekėjimo į jų žemės sklypą kreipėsi 2002 m. Tuomet jie buvo informuoti, kad 2002 m. nėra finansinių galimybių nuvesti lietaus vandenį nuo jų žemės sklypo ir tai, esant finansinėms galimybėms, planuojama padaryti 2003 m. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2011 m. pabaigos būtų kreipųsis į atsakovą ar kitas instutucijas dėl potvynių ar kitais su tuo susijusiais klausimais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent dėl šio kelio remonto ir įrengtų pralaidų buvo apsemtas jos ir trečiojo asmens R. J. žemės sklypas.
2011 m. pabaigoje, jau įvykus potvyniui, ieškant išeičių iš susidariusios situacijos, ieškovė vėl kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą, savivaldybės administracijos skyrių darbuotojus, LR Seimo kontrolierių, LR žemės ūkio ministrą. Pažymėtina, kad nei viena institucija nenustatė atsakovo atsakomybės už kilusius potvynius. 2012-06-28 LR Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, jog tik išsiaiškinus, ar Rainių gyvenvietėje bei R. J. priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra apskaitomi ir ar jie buvo (turėjo būti) perduoti Telšių rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, būtų galima konstatuoti kam priskirtina pareiga vykdyti techninę melioracijos įrenginių minėtoje teritorijoje priežiūrą, o atitinkamai ir nustatyti potvynių priežastis bei likviduoti jų pasekmes. Vykdydamas 2012-06-28 LR Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytą pavedimą VĮ Valstybės žemės fondas nustatė, kad Rainių gyvenvietės teritorijoje, kaip žemės ūkio paskirties žemėje, sausinimo drenažu darbai buvo atlikti 1968 m. Melioruotos žemės inventorizacijos metu (1985 m.) nustatyta, kad Rainių gyvenvietės teritorijoje drenažo sistemos yra sugadintos ir negali atlikti sausinimo funkcijos, todėl Rainių gyvenvietės teritorijoje drenažo tinklas nurašytas ir 35,2 ha nusausinto ploto išbraukta iš melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos. Rainių gyvenvietėje valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioruotų žemių nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše apie R. J. priklausantį žemės sklypą prie specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Kadastrinius matavimus atlikusi IĮ “Geolinija” klaidingai parengė minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą – specialiose naudojimo sąlygose neteisingai nurodė, kad šiame sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos.
Iš VĮ Valstybės žemės fondo pateiktos informacijos matyti, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui R. J. priklausančiame žemės sklype nuo 1985 metų nėra valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginių. Taigi atsakovui šiuo atveju nekyla pareiga rūpintis melioracijos įrenginių priežiūra, remontu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 4, 11.1 p., 11.2 p. Nurašant melioracijos įrenginius jie nėra iškasami iš žemės, o tarnauja tol, kol visiškai susidėvi. Tai, jog ieškovės ir trečiojo asmens R. J. žemės sklypo Nekilnojamojo turto įraše padarytas apsirikimas nurodant vieną iš specialiųjų žymų yra ne atsakovo kaltė. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės kaimynams priklausančių žemės sklypų specialiąsias žymas. Iš Rainių darželio-mokyklos valdomo žemės sklypo, esančio Telšių r., Rainių k., K. P. g. 16, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame žemės sklype valstybei priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių nėra. Ieškovė, atsakovo atstovai, trečiasis asmuo R. J. nurodo, jog aiškinantis 2011 m. pabaigoje kilusio potvynio priežastis buvo nustatytas būtent Rainių darželio-mokyklos žemės sklype esančio drenažo rinktuvo gedimas. Ši aplinkybė rodo, kad, nors realiai melioracinė sistema egzistuoja, tačiau ji yra nurašyta, todėl jokiuose dokumentuose nebegali būti apskaityta. Kaip pažymėjo VĮ Valstybės žemės fondas, dėl indivualios įmonės, dariusios žemės sklypo kadastrinius matavimus, neatidumo R. J. priklausančio žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašyti duomenys neatitinka tikrovės. Nors šie duomenys nėra nuginčyti ir galioja iki šios dienos, tačiau nereiškia, jog jie yra teisingi ir atitinkantys faktinę situaciją. Kiti bylos duomenys rodo, jog Rainių gyvenvietės melioracijos sistema yra nurašyta 1985 m. Nuo tada atsakovas nebeturi pareigos atsakyti už jos būklę, vykdyti priežiūrą ir atlikti kitus veiksmus. Tai, jog 2012 m. atsakovas geranoriškai bandė spręsti susituariusią situaciją, iš savo lėšų ieškojo potvynio priežasčių ir atliko užsikimšusio drenažo rinktuvo remonto bei kitus melioracijos įrenginių atstatymo darbus nereiškia, jog jis prisiima atsakomybę už šiuos įrenginius. Vietos savivaldos institucijos, veikdamos įstatymų nustatytų reikalavimų rėmuose, gali ieškoti asmenų, gyvenančių tos savivaldybės teritorijoje, problemų sprendimų būdų. Tai yra viena iš vietos savivaldos institucijų paskirčių, principų, numatytų LR Vietos savivaldos įstatyme. Teismo vertinimu minėtas potvynis nesusidarė dėl atsakovo neveikimo, tam galimai turėjo įtakos 2011 metų pabaigoje susidariusios ekstremalios gamtinės sąlygos: didelis kiekis kritulių ir staigus užšalimas, ką pripažino ir ieškovė. 2011 m. įvykus potvyniui atsakovas reagavo į ieškovės prašymus, siuntė specialistus aiškintis situacijos, organizavo konkursą melioracijos įrenginių remonto darbams atlikti ir kt. Nors ieškovė teigia, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos mero, darbuotojų netinkamus veiksmus, dėl kurių kilo potvyniai, nustatė LR Seimo kontrolierius 2012 ir 2014 metais, tačiau iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad jis konstatavo tik formalius pažeidimus, kurie buvo padaryti darbuotojams nepakankamai išsamiai ar praleidus LR Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus pateikiant atsakymus į ieškovės prašymus.
Tai, jog 2011 m. pabaigoje - 2012 m. pirmą pusmetį ieškovės žemės sklype Rainiuose įvyko potvynis, šalys neginčija. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojai K. J., K. B., tiek atsakovo atstovas specialistas A. B., kuriam buvo pavesta atsižvelgiant į R. J. prašymą išsiaiškinti susidariusią situaciją. Potvynio apimtys matyti ir iš antstolio V. D. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Potvynio metu buvo apsemtas ieškovės žemės sklypas, jame buvę šiltnamiai, augalai, tačiau ieškovės nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Privačių įmonių pateikti raštai nėra tinkami įrodymai realiam žalos dydžiui pagrįsti. Teismas plačiau dėl žalos dydžio ir jos pagrįstumo nepasisako, nes nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra dar vienos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t.y. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius visų būtinųjų sąlygų, dėl kurių kyla atsakovo deliktinė atsakomybė, ieškinys atmestinas (LR CK 6.271 str. 1 d.).
Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.), tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 22,61 Eur į valstybės pajamas (CPK 88 straispnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270,
nusprendžia: