- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-322-383-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00060-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- K. P.
- Advokatai
- Ramunė Grefienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajai K. P., jos gynėjai advokatei Ramunei Grefienei, nukentėjusiajai R. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteista: pagal LR BK 140 str. 1 d. (nežymus R. P. sveikatos sutrikdymas), ir jai paskirta bausmė -1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios R. P. namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini); pagal LR BK 155 str. 1 d. (R. P. įžeidimas), ir jai paskirta bausmė - 6 (šešių) mėn. laisvės apribojimas, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini); pagal BK 63 str.1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta - 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant kaltinamajai lankytis nukentėjusiosios R. P. namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini);
R. P. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamosios K. P. priteista nukentėjusiajai R. P. 1000 Lt neturtinės žalos už nežymų sveikatos sutrikdymą ir 100 Lt neturtinės žalos už įžeidimą, 145,49 Lt turtinės žalos bei 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. nuteista pagal LR BK 155 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-10-04, apie 23 val., R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, matant ir girdint K. V., V. B. ir V. B. t.y., viešai, iš asmeninių paskatų, tyčia, išplūdo ir įžeidė necenzūriniais žodžiais R. P..
K. P. nuteista pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-10-04, apie 23 val., R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia spyrė į nukentėjusiąją R. P., tačiau pataikė į jos uždaromus vartus, kurie nuo smūgio atsiverdami į kiemo pusę trenkėsi į nukentėjusiąją ir sutrenkė jai kairę koją bei galvą, dėl ko R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. P. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir K. P. išteisinti. Teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi nėra nusikaltimo sudėties, nebuvo padaryta veika (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Privataus kaltinimo byloje apeliantė buvo kaltinama, kad išplūdo ir įžeidė R. P. ir tuo pačiu metu spyrė į nukentėjusiąją, sužalojo koją ir galvą, tuo padarydama nežymų sveikatos sužalojimą. Pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindžia liudytojų parodymais, specialisto išvada, nuketėjusiosios parodymais. Specialisto išvada ( b. l. 3) yra pagrįsta subjektyviais R. P. paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių, konstatuojant kairės šlaunies išoriniame paviršiuje kraujosruvą, padarytą kietu buku daiktu. Tačiau specialistas nepateikia kategoriškos išvados, kad sužalojimas padarytas 2011-10-04, darydamas tik prielaidą ,,galimai". Be to, specialistas nurodo, kad kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, o tai reiškia, kad nebūtinai uždaromais vartais, kaip nurodoma kaltinime. Nepaneigta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, net buityje. R. P. galvoje nenustatyti jokie sužalojimai, nors R. P. kaltinime teigė, kad sužalojo ir galvą. Jeigu nukentėjusioji kaltinamąją apkalba dėl galvos sužalojimo, tai yra pagrindas manyti, kad apkalba ir dėl kojos sužalojimo. Nukentėjusioji jos atžvilgiu negali būti objektyvi, nes kaltinamoji yra jos jos marti ir šiuo metu Marijampolės rajono apylinkės teisme vyksta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp jos ir D. P.. Civilinėje byloje R. P. taip pat yra išreiškusi pageidavimą liudyti prieš kaltinamąją savo sūnaus naudai, o tai rodo, kad ji yra priešiškai nusiteikusi apeliantės atžvilgiu. Jos rašyti skundai Aplinkos apsaugos departamentui Marijampolės skyriui, Marijampolės vaikų teisių apsaugos tarnybai nepasitvirtino. Teismas konstatuojamojoje dalyje liudytojų parodymus vertina nukentėjusiosios naudai, tačiau toks įrodymų vertinimas neteisingas, nes liudytojų K. V. ir V. B. liudijimas yra subjektyvus, siekiant palankaus teismo sprendimo nukentėjusiajai R. P.. Nagrinėjant bylą teismas nustatė ir tai pažymėjo nuosprendyje, kad K. V. yra R. P. sūnaus, apeliantės buvusio vyro draugė, o V. B. yra nukentėjusiosios R. P. draugas. Liudytojos V. B. iš viso nebuvo įvykio vietoje, tačiau teismas šios liudytojos parodymais remiasi, nepateikdamas aiškinimo. Teismas nepasisakė ir nevertino bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens, liudytojos A. A. parodymų, kurie yra labai svarbūs ir objektyvūs. A. A. yra nurodžiusi, kad K. P. nukentėjusios atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atvirkščiai, K. P. atžvilgiu D. P. naudojo fizinį smurtą ir liudytojai A. A. teko iškviesti policiją. Šiuo metu, dėl 2011-10-04 įvykių vyksta ikiteisminis tyrimas dėl K. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. A. A. nurodo, kad R. P. atbėgo iš namo ir nutraukė D. P. nuo K. P.. Esant pastarajai aplinkybei, akivaizdu, kad koją R. P. galėjo susižaloti pati grumtynių su sūnumi metu. Tačiau teismas dėl šios aplinkybės ir įrodymų jai pagrįsti nepasisakė, vertinimo neišdėstė. Teismas žinodamas (nagrinėjant bylą apie tai teismą informavo kaltinamoji), kad dėl 2011-10- 04 įvykio (duomenys neskelbtini) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, šios privataus kaltinimo bylos nagrinėjimą turėjo atidėti, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, tačiau to taip pat nepadarė. Nuosprendis priimtas pažeidus visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus ir pagal byloje esančius duomenis nuosprendis turi būti panaikintas, o K. P. išteisintina.
Nukentėjusioji R. P. atsikirtime į nuteistosios apeliacinį skundą nesutinka su skunde išdėstytais motyvais ir prašo jo netenkinti dėl žemiau išdėstytų argumentų. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir ištyręs bylos rašytinius įrodymus bei apklausęs liudytojus, teisingai sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymu, jog K. P. pavartojo fizinį smurtą prieš R. P. ir padarė jai nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą bei viešai, iš asmeninių paskatų, tyčia ją išplūdo ir įžeidė necenzūriniais žodžiais. Nuteistosios K. P. argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinka realios tiesos ir neturi teisinės reikšmės. Visų pirma, K. P. kritikuotina specialisto išvada yra parengta pagal tokiems tyrimams keliamus reikalavimus, ir išsireiškimai, kad sužalojimas padarytas „galimai" 2011-10-04 „kietu buku daiktu" yra įprastiniai šiose išvadose, ir tai nereiškia išvados nekategoriškumo ar nepatikimumo. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi visų liudytojų parodymais, tame tarpe ir A. A., kurią liudyti kvietė pati kaltinamoji K. P.. K. V., V. B., V. B. parodymai nebuvo paneigti ar kitaip nuginčyti, todėl abejoti jų patikimumu nėra teisinio pagrindo. Teigdama, kad minėtų liudytojų parodymai yra subjektyvūs, nes jie yra jos ir jos sūnaus draugai, nuteistoji A. A. parodymams suteikė visai kitą reikšmę, tarsi tai, kad A. A. yra jos artima draugė jau neturi visai jokios įtakos liudytojos objektyvumui. Teismas dėl A. A. parodymų pasisakė ir vertino tinkamai, priešingai nei skunde teigia nuteistoji. K. P. teiginiai, kad ji negali būti jos atžvilgiu objektyvi, ir šiuo metu Marijampolės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, kurioje ji yra išreiškusi pageidavimą liudyti prieš ją, visiškai nėra susiję su šia byla ir neturi jokios reikšmės, sprendžiant K. P. kaltės klausimą. Visa tai tiesiog parodo, jog pati K. P. yra nusiteikusi priešingai nukentėjusiosios atžvilgiu, yra konfliktiška asmenybė, pati linkusi apkalbėti, ką parodo jos kaltinimai, jog nukentėjusioji ją apkalbėjo ir dėl galvos sužalojimo, ir dėl kojos sužeidimo. Visi jai padaryti sveikatos sužalojimai yra tinkamai įrodyti rašytiniais dokumentais: specialisto išvada ir išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog R. P. konstatuota trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, mišrus nerimo sutrikimas su adaptacijos sutrikimu, kairės kūno pusės kraujosruvos. Šiame išraše nurodoma, jog nukentėjusiajai buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, patvirtinta trauminė smegenų liga, buvo laikinai nedarbinga nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17. BK 140 str. 1 dalyje yra numatyta materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti yra būtinos pasekmės, kurios jau buvo išvardintos anksčiau: t.y. jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos skausmu, kraujosruvomis kūne. Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes K. P. nusikalstama veika, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, veikiant dėl asmeninių, paskatų esant tarpusavio nesutarimams, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio dalį. Taip pat pagal protingumo ir visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus nukentėjusioji prie savo namų, esančių, (duomenys neskelbtini), K. P. kitų asmenų akivaizdoje išvadinta įvairiais žeminančiais orumą žodžiais, kuriais vienareikšmiškai buvo įžeista ir pažeminta. O visa tai atitinka BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Apie K. P. necenzūrinių žodžių vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino netgi nuteistosios draugė A. A., kurios objektyvumu, anot K. P. abejoti negalima. Sutinkamai su išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-498-537/2011 yra teisingas, priimtas vadovaujantis visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principais, todėl teismo prašo K. P. apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. PK-498-537/2011 atmesti.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė patenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prokurorė ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios K. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai K. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. paskyrė jai bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamosios K. P. nusikalstama veika R. P. sužalojimo 2011-10-04 epizode pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes nustatyta, kad ji tyčia spyrė į nukentėjusiąją, tačiau pataikė į jos uždaromus vartus, kurie, nuo smūgio atsiverdami į kiemo pusę, trenkėsi į nukentėjusiąją ir sutrenkė jai kairę koją bei galvą, dėl ko R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors pati kaltinamoji K. P. kaltės nepripažino, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų jos kaltei pagrįsti pakako. Be nukentėjusiosios R. P. parodymų, byloje yra vis eilė kitų įrodymų, o būtent liudytojai K. V. po konflikto nukentėjusioji pasakė, kad K. P. spyrė į vartus, kurie jai sutrenkė koją ir galvą bei skundėsi, kad jai skauda sumuštas vietas; tai matė ir teisme patvirtino liudytoja V. B., liudytojas V. B.. Specialisto išvadoje (b. l. 3) nurodyta, jog 2011-10-06 buvo apžiūrėta R. P., kuriai konstatuota kairės šlaunies išoriniame paviršiuje kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai 2011-10-04, padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. BK 140 str. 1 dalyje yra numatyta materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti yra būtinos pasekmės. Byloje tai ir buvo padaryta. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi visų liudytojų parodymais, tame tarpe ir A. A., kurią liudyti kvietė pati kaltinamoji K. P.. K. V., V. B., V. B. parodymai nebuvo paneigti ar kitaip nuginčyti, todėl abejoti jų patikimumu nėra teisinio pagrindo. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojų, buvusių įvykio vietoje ir mačiusių įvykį, parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. O ir specialisto išvada skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia. Kaltinamoji nesiėmė jokių priemonių šiai išvadai paneigti. Pagrindo manyti, kad nukentėjusioji apkalba apeliantę, nėra. Sumušimo aplinkybę patvirtina specialisto išvada, joje konstatuojama, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudotas smurtas. Jokių paneigiančių kaltinamosios kaltę įrodymų teisminio tyrimo metu kaltinamoji nepateikė. Tai, kad teismas nevertino liudytojos A. A. parodymų, nėra pagrindas išteisinti K. P. dėl jai pareikštų kaltinimų. Minėta liudytoja teisme parodė, kad ji matė ir girdėjo, kaip tarp K. P. ir D. P. motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jos abi vartojo necenzūrinius žodžius bei matė, kaip D. P. motina uždarė vartus. Šie jos parodymai tik patvirtina aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, kuriais pagrindo netikėti nėra. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl K. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. padarymo.
Skundo argumentas, jog teismas žinodamas, kad dėl 2011-10-04 įvykio (duomenys neskelbtini) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, šios privataus kaltinimo bylos nagrinėjimą turėjo atidėti, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, tačiau to nepadarė, atmestinas, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas įtakos teisminiam nagrinėjimui nedaro. Pagal BPK 410 str. 1 d., kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį vienos iš nusikalstamų veikų, kurių sąrašas numatytas BPK 407 str., padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Įstatymas numato kaltinamajam priešpriešinio skundo prieš nukentėjusįjį padavimo teisę tik privataus kaltinimo byloje. Nagrinėjamu atveju pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 64-1-01330-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroras, byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikslu nustatyti, ar D. P. apeliantės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Todėl K. P. skundo reikalavimai atidėti privataus kaltinimo bylos procesą teisme negali būti vertinami teisės į priešpriešinio skundo padavimą realizavimu.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma K. P. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Todėl visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios K. P. apeliacinį skundą atmesti.