Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-322-1058/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-09-16
Bylos Nr.: 1A-322-1058/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28330-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Nuteistasis: R. R.
Nukentėjusysis: A. Ž.
Advokatai: Edmundas Jonušas

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-1058/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28330-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 2.4.6.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Vilučiui ir Mindaugui Jancevičiui,nuteistajam R. R. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjo advokato E. Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 15 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 15 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 EUR, dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiojo A. Ž. gydymą priteista 3 788,76 EUR žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. R. nukentėjusiojo A. Ž. naudai priteista 654 EUR turtinės ir 4 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje A. Ž. civilinis ieškinys atmestas.

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. R. pripažintas kaltu dėl to, kad nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent, 2024 m. liepos 13 d. apie 6.45 val., (duomenys neskelbtini), sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį A. Ž. į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu padarydamas A. Ž. junginę kraujosruvą kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos žaizdą kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruvą kairės akies obuolio užpakalinės dalies skleroje, kairės akiduobės sienelių ir viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžį, tokiu būdu, dėl veido kaulų lūžių, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. R. gynėjas advokatas E. Jonušas prašo: 1) atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti būsimą laiduotoją I. R.; 2) atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą jo žmonai I. R., nustatant 2 metų 2 mėnesių laidavimo laikotarpį bei neskiriant užstato.

2.1. Gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje yra visos būtinos sąlygos taikyti nuteistajam R. R. BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu užbaigimas būtų tikslingas ir teisingas. Akcentuojama, kad apie tokią galimybę R. R. nebuvo informuotas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tuo metu gynėjo jis neturėjo.

2.2. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodoma, kad R. R. praeityje niekada nebuvo teistas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. R. R. 2025 m. balandžio 15 d. pasirašė susitarimą su nukentėjusiuoju A. Ž. dėl jam padarytos 654 EUR turtinės ir 4 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Dalį neturtinės žalos (2 000 EUR) R. R. A. Ž. atlygino 2025 m. balandžio 15 d., o likusią neturtinės žalos dalį (2 000 EUR) ir 654 EUR turtinę žalą yra įsipareigojęs atlyginti per 18 mėnesių dalimis po 147,44 EUR iki 2026 m. spalio 15 d. Taip pat, R. R. 2025 m. balandžio 10 d. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl padarytos 3 788,76 EUR žalos atlyginimo, pagal kurį jis įsipareigojo žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 26 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą po 145 EUR. Gynėjo nurodymu, šios aplinkybės rodo, jog R. R. atitinka visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra sudaręs susitarimą žalą atlyginti ilgiausiai per 26 mėnesius, t. y. per 2 metus 2 mėnesius, šiam laikotarpiui yra prašomas nustatyti ir laidavimo terminas.

Šalies argumentai

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. R. nuo 2023 m. gruodžio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose – darbovietės pateiktoje charakteristikoje jis charakterizuojamas tik teigiamai. Tuo tarpu dėl padarytos nusikalstamos veikos R. R. nuoširdžiai gailisi, suvokia, jog elgėsi neleistinai ir neteisėtai. Nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, gerai apgalvota, priešingai, ji buvo padaryta spontaniškai. R. R. supranta, jog vienintelis būdas atstatyti tas teisines vertybes, kurios buvo iškreiptos jo elgesiu, taip pat atgauti visuomenės ir žmonių pasitikėjimą juo, yra sąžiningas ir tik teisėtas elgesys ateityje – tam jis yra tvirtai apsisprendęs ir pasiryžęs. Akcentuojama, kad dėl R. R. veiksmų vykęs baudžiamasis procesas jam buvo skaudi, bet pelnyta pamoka, privertusi jį dar kartą įvertinti žmogiškąsias vertybes ir siekius, savo elgesio moralumą ir leistinumo ribas – joks neteisėtas elgesys ateityje daugiau nepasikartos. Daroma išvada, kad šios teisinės priemonės buvo pakankamos pasiekti tuos tikslus, kurie įprastai keliami kriminalinėms bausmėms, todėl sprendžiama, jog R. R. buvo ir nubaustas, ir paveiktas taip, jog ateityje laikytųsi ne tik visų Lietuvos Respublikos įstatymų, bet ir geros moralės nuostatų.

2.4. Akcentuojant BK 40 straipsnio 4 dalį, nurodoma, kad laiduoti už R. R. sutiko jo žmona I. R., kuri tikrai yra verta teismo pasitikėjimo. Gynėjo teigimu, žmona I. jam yra vienu autoritetingiausių ir labiausiai įtaką darančių asmenų. Su ja jis palaiko glaudžius ir labai gerus santykius, kartu gyvena 11 metų, o santuokoje nuo (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų. I. R. pasižymi išskirtinai teigiamomis savybėmis, R. R. ją labai gerbia, ji jam visuomet darė, daro ir ateityje darys tik teigiamą įtaką. Akcentuojama, kad nenoras nuvilti žmonos, kaip laiduotojos, paskatins R. R. toliau elgtis tinkamai ir ateityje nedaryti jokių kitų teisės pažeidimų – pokalbiai su ja privertė iš naujo permąstyti daugybę savo elgesio ir gyvenimiškos pozicijos aspektų bei padaryti tinkamas išvadas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apklausta I. R. paaiškino, kad su R. R. yra sutuoktiniai – kartu gyvena 11 metų, susituokę 4 metus, turi nepilnametį vaiką. Žino apie veiksmus, už kuriuos yra nuteistas R. R., nes pats apie juos papasakojo po kelių dienų nuo įvykio, žino, kad žmogui sulaužė žandikaulį, jam reikėjo operacijų, ne vieną kartą kalbėjosi, kodėl, kas ir kaip įvyko. Įvykio metu ji buvo namuose su vaiku, jai buvo didelis stresas. Žino, kad vyras gailisi, nes prašo patarimų, kalbasi, jog negalima taip rodyti savo neigiamų emocijų, kurių raiška jam nėra būdinga, o taip pat ir smurtinis elgesys, todėl dėl tokių jo veiksmų buvo keista. Mano, kad daugiau tokie veiksmai nepasikartos, dėl to jį nuteiks, daugiau laiko praleis kartu. Ji pati vertina blogai tai, kas nutiko, todėl dabar visi stengiasi daugiau praleisti laiko su šeima, vengia dalyvauti kompanijose. Nemano, kad po šio įvykio vyras elgsis agresyviai, nes tai jam didelė pamoka, be kita ko, finansiškai. Toks įvykis buvo dėl to, jog R. R. buvo vyrų kompanijoje – jis retkarčiais išgeria per balius, tačiau šiuo metu nevartoja. Be to, kalbėjosi su vyru, kad konfliktinės situacijos gali būti išspręstos ir kitais būdais, ne tik smurtiniais veiksmais, o jos nuomonės sutuoktinis visada klauso, jos žodžius priima rimtai. I. R. darbas yra darbo dienomis ir savaitgaliais nuo 10 val. iki 22 val., vyras vaiką pasiima iš mokyklos, savaitgaliais taip pat būna su juo, tvarko buitinius reikalus. Jų pajamos yra apie 2 500 EUR – jos pajamos kintamos, nes žiemą gauna šiek tiek mažiau, o vasarą – daugiau, tačiau šiuo metu nelabai gali sutikti dėl laidavimo su užstatu, nes reikia mokėti ligonių kasai, nukentėjusiajam, taip pat yra papildomų mokesčių.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį atiduodant laiduotojai – žmonai I. R., nustatant 2 metų 3 mėnesių laikotarpį ir neskiriant užstato. Nuteistasis R. R. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir neprieštaravo, kad R. R. būtų taikomas laidavimas, perduodant jį sutuoktinės I. R. atsakomybei 2 metų 3 mėnesių terminui ir baudžiamoji byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. R. gynėjo advokato E. Jonušo apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijama R. R. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau skunde prašoma atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą jo žmonai I. R. be užstato, nustatant 2 metų 2 mėnesių laidavimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendį peržiūri neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kurie yra susiję ir su aktualiu sprendžiamam klausimui BK 40 straipsniu, reglamentuojančiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl būtina įvertinti, kuriomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi nuteistojo R. R. atžvilgiu.

8. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo minėto straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Naujos redakcijos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bei palyginusi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 40 straipsnius, daro išvadą, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio redakcija yra sunkinanti nuteistojo R. R. teisinę padėtį (detalizuotos atlygintinos ar pašalintinos žalos, siekiant būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, rūšys (turtinė ir (ar) neturtinė žala), be to, numatyta, kad visa asmeniui padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas), todėl nagrinėjamu atveju taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos (BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalys).

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos numatytos minėtoje BK 40 straipsnio 2 dalyje. Todėl sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir nustatyti, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, atsižvelgia į tai, kad R. R. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – pagal baudžiamojoje byloje esantį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį, R. R. neteistas (t. 1, b. l. 148–149). Pirmosios instancijos teismas pripažino R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, viso proceso metu R. R. neginčijo kaltės dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam, pataikant šiam į žandikaulį, kritiškai vertino savo elgesį bei gailėjosi.

13. Vadovaujantis kartu su apeliaciniu skundu pateiktais duomenimis, nustatyta, kad R. R. 2025 m. balandžio 15 d. pasirašė susitarimą su nukentėjusiuoju A. Ž. dėl jam padarytos 654 EUR turtinės ir 4 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo – dalį neturtinės žalos (2 000 EUR) R. R. A. Ž. atlygino 2025 m. balandžio 15 d., o likusią neturtinės žalos dalį, t. y. 2 000 EUR, ir 654 EUR turtinę žalą įsipareigojo atlyginti per 18 mėnesių dalimis po 147,44 EUR iki 2026 m. spalio 15 d. (t. 2, b. l. 5–6). Taip pat, R. R. 2025 m. balandžio 10 d. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl padarytos 3 788,76 EUR žalos atlyginimo, pagal kurį įsipareigojo žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 26 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą po 145 EUR (t. 2, b. l. 7–8).

14. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą) atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, R. R. administracine tvarka baustas vieną kartą (2023 m. spalio 26 d.) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (t. 1, b. l. 150–151). Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (t. 2, b. l. 9), kartu su sutuoktine augina sūnų. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors R. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau nuteistojo paaiškinimai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, juos vertinant sistemiškai su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis R. R. suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar, kad toks elgesio modelis būtų jam būdingas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

15. Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

16. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas laiduotoja skirti R. R. sutuoktinę I. R.. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti visas laidavimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, apklausė galimą laiduotoją I. R., kuri nurodė, kad jų santykiai su vyru R. R. yra labai geri, kartu gyvena daugiau kaip 11 metų bei augina nepilnametį vaiką, dažnai bendrauja, vyras jos klausia patarimų, stengiasi daugiau laiko praleisti kartu ir vengia dalyvauti kompanijose, todėl mano, jog gali daryti jam teigiamą įtaką. Žino apie vyro R. R. padarytos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes – įvykio metu ji buvo namuose, tačiau apie jį papasakojo pats R. R., kartu jį aptarė, kalbėjosi, jog negalima taip rodyti savo neigiamų emocijų, kurių raiška jam nėra būdinga, o taip pat ir smurtinis elgesys, todėl dėl tokių jo veiksmų buvo keista, jog konfliktinės situacijos gali būti išspręstos ir kitais būdais (t. 2, b. l. 36–38). Iš pateiktų duomenų matyti, kad I. R. neteista (t. 2, b. l. 12), pagal Administracinių nusižengimų registro pažymą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, administracine tvarka bausta tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. gegužės 18 d. (t. 2, b. l. 13–19), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, charakterizuojama teigiamai ir apibūdinama kaip atsakinga, sąžininga, pasižyminti gebėjimu nagrinėti, analizuoti problemas, turinti norą nuolat tobulinti kvalifikacinius įgūdžius, semtis naujų žinių bei informacijos, reikalingos darbe (t. 2, b. l. 20). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš I. R. duotų paaiškinimų matyti, kad ji gilinosi į R. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir priežastis, nurodė, jog yra pasiruošusi imtis veiksmų, kad sutuoktinis toks sutuoktinio elgesys nepasikartotų. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad I. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir, kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Įvertinus byloje surinktus duomenis apie R. R. asmenybę, konstatuotina, jog yra pagrindo manyti, kad I. R. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas daryti teigiamą įtaką R. R., jog jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad I. R. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja.

17. Teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisėjų kolegija, įgyvendindama atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, įžvelgia pagrindą pripažinti, jog R. R. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra būtinas. Šiuo atveju, įvertinant tiek jo padarytą veiką, tiek jo asmenybę ir praėjusį pakankamą laiko tarpą nuo veikos padarymo, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jo atžvilgiu galima užtikrinti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant apeliaciniu skundu prašomą 2 metų 2 mėnesių laidavimo terminą, nors teismo posėdžio metu gynėjas akcentavo 2 metų 3 mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, paliktina pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri yra individualizuota ir tinkama siekiant užtikrinti pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją. Toks R. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir būtinas įvertinus jo veiksmus, siekiant atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis naikintinas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti nuteistojo R. R. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.

R. R., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Perduoti R. R. laiduotojos I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laidavimo terminą, bei baudžiamąją bylą R. R. atžvilgiu nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. išaiškinti, kad, jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 ir 8 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

Laiduotojai I. R. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrė TelksnienėEglė VenckienėPaulius Veršekys