Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-6119-476/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-6119-476/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00395-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
Atsakovas
S. G., J. B.
Trečiasis asmuo
BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6119-476/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00395-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.1.6.; 2.3.5.2.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei R. B.,

atsakovei S. G., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovams S. G., J. B., trečiajam asmeniui BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškiniu prašė:

1. Tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą S. G. a.k(duomenys neskelbtini) vaikų J. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. B. a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią J. B. a.k(duomenys neskelbtini) vaikų J. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. B. a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Ieškovo atstovė R. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nepilnamečių J. B. ir V. B. motina yra S. G., tėvas – J. B.. Vaikų tėvai kartu negyvena. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-02 sprendimu laikinai apribota S. G. ir J. B. tėvų valdžia, nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir priteistas išlaikymas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-05 įsakymu šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis bei teikiamos socialinės paslaugos.

J. B. su nepilnamečių vaikų motina kartu negyvena. Jis ir toliau gyvena pas ūkininkę, kuri jam suteikė gyvenamąjį plotą. Jo gaunamas darbo užmokestis yra neoficialus ir ne pastovus. Vyras nuo to laiko vos kelis kartus aplankė savo vaikus, nesidomėjo jų ugdymu, auklėjimu, sveikata, neteikė priteisto materialinio išlaikymo, nebendradarbiavo su skyriaus specialistais. Raseinių socialinių paslaugų centras 2019-03-13 raštu informavo, kad šiai dienai J. B. socialinės paslaugos nėra teikiamos. J. B. pripažįsta, kad turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, bet jam siūlomų socialinių paslaugų atsisakė. J. B. tai motyvavo tuo, kad namuose nėra vaikų, jis yra suaugęs žmogus, gali savimi pasirūpinti pats, esant poreikiui žino į ką kreiptis pagalbos. Socialinių paslaugų teikimas taip pat apsunkintas dėl to, kad J. B. retai randamas namuose. Centro nuomone, vaikams gyventi tėvo šeimoje nėra jokių galimybių. Būsto šeimininkė nesutinka, kad J. B. su nepilnamečiais vaikais apsigyventų jos bute, o ir pačiame bute nėra tinkamų sąlygų vaikams gyventi. Iš seniūnijos gauti duomenys, kad būste girtaujama, jame lankosi pašaliniai asmenys. J. B. nesiekia susirasti pastovų, legalų darbą ir nededa pastangų vaikų susigrąžinimui. Pats atsakovas 2019-03-19 raštu Tarnybos Raseinių skyriui paaiškino, kad vaikams bus geriau augti senelės A. G. šeimoje, o jis pats vaikų auginti nesugebėtų.

Atsiliepimas

Atsakovė S. G. paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo ji padarė išvadas, stengiasi keistis, vykdyti socialinių darbuotojų nurodymus, reaguoti į patarimus. (duomenys neskelbtini) jai gimė duktė I. K.. Ji su sugyventiniu R. K. gyvena nuomojamame bute, ją išlaiko sugyventinis. Nors ieškinyje sugyventinis R. K. vertinamas kritiškai, bet jokių neigiamų atvejų jų šeimoje nuo 2018 m. liepos mėnesio neužfiksuota. Vaikų V. ir J. ji susilaukė būdama labai jauna. Bendras gyvenimas su J. B. nesusiklostė. Iš pradžių ji nesutarė ir su mama A. G., kuri yra jos vaikų globėja. Šiuo metu santykiai pagerėjo ir palaipsniui bando rasti ryšį su vaikais. Ji norėtų daugiau žinoti apie vaikus, bet globėja A. G. jai suteikia ne visą informaciją. Ji sužinojo apie darželyje įvykusį konfliktą, bet jai nepavyko išsiaiškinti ar dėl to nenukentėjo jos sūnus J. Dukra V. turi problemų su sveikata, bet kilusi isterija išsprendžiama jai nepriimtinu būdu. V. buvo uždaryta gretimame kambaryje ir šaukė kol praėjo isterijos priepuolis. Ji bandė apie tai papasakoti socialiniams darbuotojams, bet sulaukė atsakymo, kad su V. pasielgta teisingai. Vaikų išlaikymui pinigų nemokėjo, nes negalėjo dirbti dėl to, kad laukėsi, o šiuo metu prižiūri nepilnametę dukterį. Ją išlaiko sugyventinis R. K.. Ji dės visas pastangas, kad vaikai galėtų augti jų šeimoje. Jie planuoja nuomotis didesnį būstą ir susigrąžinti vaikus į šeimą.

Atsakovas J. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens BĮ Raseinių socialinių paslaugų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. 2019-05-02 pateiktame atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. Papildomai nurodė, kad S. G. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių J. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B. gim. (duomenys neskelbtini) mama yra atsakovė S. G., o tėvas atsakovas J. B.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-02 sprendimu S. G. ir J. B. buvo laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų V. B. ir J. B. atžvilgiu, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas. Tai buvo prevencinė priemonė, kuri įpareigojo tėvus apmąstyti savo elgesį, kardinaliai pasikeisti ir pradėti rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. 1 d. išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.)

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui J. B.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas J. B. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikų priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu. J. B. pasidomėjo vaikais, bet išlaikymo jiems neskyrė ir pats pripažino, kad vaikams geriau pas globėją. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Be to, iš seniūnijos gauti duomenys, kad J. B. nuomojamame būste girtauja, ten lankosi pašaliniai asmenys J. B. nepaiso jam siūlomų socialinių paslaugų ir tokiu būdu patvirtina, kad turimų problemų spręsti neketina. Byloje nėra duomenų, kad padėtis šiai dienai galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. B. sūnaus J. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 str.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė S. G. siekia susigrąžinti į šeimą vaikus. Jos elgesys iš esmės pasikeitė. Nuo 2018 m. liepos mėnesio nėra užfiksuota jokių alkoholio vartojimo atvejų. S. G. kartu su sugyventiniu augina 2018-12-20 gimusią dukrą Iglę. Jos šeimai paskirta atvejo vadybininkė, nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Nors ryšys su socialine darbuotoja dar nėra toks geras, bet teigiami poslinkiai matomi. Sandra pradėjo lankyti savo vaikus, žino jų sveikatos stovį. Ji taip pat pradėjo mokėti išlaikymą. Šiuo metu dėl motinystės atostogų ji nedirba, bet vėliau ketina įsidarbinti ir planuoja vaikus susigrąžinti į šeimą. Tam ji su sugyventiniu ieško erdvesnio būsto. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad padėtis pasikeitė, o teigiami poslinkiai leidžia manyti, kad atsakovė dar daugiau dėmesio skirs savo nepilnamečiams vaikams.

Atsakovui J. B. neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

2017-07-01 įsigaliojus civilinio proceso kodekso pakeitimams (Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija), įsigaliojo ir nauja bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui nagrinėjimo tvarka. CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globgėjo ar rūpintojo paskytrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiams vaikams nustatyta globa ir paskirtas globėjas, šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 5 p.), todėl vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos (CPK 83 str. 11 d. 14 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

1. Tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą S. G. a.k(duomenys neskelbtini) vaikų J. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. B. a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti, sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė