- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-312-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00761-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- I. N.
- Trečiasis asmuo
- G. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-1008/2019 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui M. N., trečiajam asmeniui G. N. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. N. 200 Eur dydžio išlaikymą ieškovei I. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus. Ieškovė nurodė, kad ji yra M. N. ir G. N. dukra, (duomenys neskelbtini) jos tėvai M. N. ir G. N. nutraukė santuoką, iš atsakovo buvo priteistas 150 Lt (43,44 Eur) dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas ieškovei ir jos sesei G. N. iki jų pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovei tapus pilnametei, Vaikų išlaikymo fondas nutraukė išmokų mokėjimą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas trečiajam asmeniui G. N. dėl ieškovės išlaikymo yra skolingas 1 310,97 Eur, dėl G. N. išlaikymo skolingas 2 475,97 Eur. Atsakovas ieškove nesirūpina, nesidomi, su ja nebendrauja. Ieškovė nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2017-09-15, kurią baigs 2019-06-30. Jos mėnesio išlaidos vidutiniškai sudaro 435 Eur. Ieškovės motina G. N. yra neįgali, jai nustatytas 50 procentų darbingumas, motinos pajamas sudaro 70 Eur pašalpa, gaunama už nepilnametę dukrą G. N., bei 127 Eur neįgalumo pašalpa.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė I. N. ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji negali dirbti, gauti paskolos, kad mokosi pažangiai, nepateikė duomenų apie jos užimtumą mokykloje. Pažymėjo, kad atsakovas neturi darbo, yra registruotas užimtumo tarnyboje, jis neturėjo galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą ir ieškovei būnant nepilnamete, dėl ko susidarė skola. Atsakovo galimybės susirasti darbą yra ribotos, jis išlaiko nepilnametį sūnų. Atsakovas neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra paveldėjęs turto iš savo tėvo, kadangi atsakovo tėvas turtą testamentu paliko savo nuožiūra giminaičiui. Atsakovo nuomone, patenkinus ieškovės ieškinį, būtų pažeistas vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas ir tai padarytų esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms bei interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš M. N. išlaikymą ieškovei I. N. kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais po 60 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus. Teismas sprendė, jog dėl to, kad ieškovė mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra apsunkintos jos galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui. Teismas vertino, kad ieškovė turi nenuolatinių, atsitiktinio pobūdžio pajamų, prie jos išlaikymo prisideda ieškovės motina, todėl ieškovei yra būtina materialinė parama. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas dėl jo sveikatos būklės būtų sumažėjęs, todėl sprendė, kad jis turi galimybę dirbti ir gauti pajamas. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei kitas su atsakovu susijusias aplinkybes, sprendė, jog 60 Eur dydžio išlaikymas ieškovei, kol ji mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metų, yra pakankamas ir proporcingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas M. N. pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo prašo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti ieškovės ir atsakovo mediacijos metu pasiektą susitarimą ir sudarytą taikos sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas nevertino atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turi išlaikyti mažametį vaiką su sveikatos problemomis, turintį neįgalumą, kad gyvena Akmenės rajone, kuriame darbo pasiūlos nėra ir galimybė įsidarbinti yra apribota.
4.2. Teismas, nepatvirtindamas šalių taikos sutarties, pažeidė mediacijos taisyklių 26 p. nuostatas, pagal kurias teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir pasirašius taikos sutartį, ją CPK nustatyta tvarka tvirtina civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas.
4.3. Šalys po mediacijos pradėjo bendrauti, ieškovė pati, gavusi teismo sprendimą, nustebo ir informavo atsakovą, kad teismas nepatvirtino jų sudarytos taikos sutarties ir iš jo priteisė žymiai didesnę teiktinos paramos dalį.
4.4. Net ir nustačius išlaikymo poreikį, išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui.
4.5. Nors ieškovei ir reikalingas išlaikymas, tačiau ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nesikreipė dėl paskolos gavimo besimokančiam asmeniui, vasaros metu nesidarbino ir taip nepasirūpino lėšomis, kurias būtų panaudojusi mokslo reikmenims įsigyti. Be to, ieškovės poreikis paramai negali pabloginti ir taip sunkios atsakovo turtinės padėties.
4.6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės
6. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. N. yra atsakovo M. N. ir trečiojo asmens G. N. dukra. (duomenys neskelbtini) M. N. ir G. N. nutraukė santuoką, I. N. kartu su G. N. liko gyventi su motina G. N.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016-01-15 sprendimu dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo Nr. V2-474, minėtas fondas nuo 2016-01-07 nutraukė ieškovei I. N. išmokų mokėjimą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė nuo 2017-09-15 mokosi (duomenys neskelbtini), numatyta mokslo įstaigos baigimo data – 2019-06-30. Ieškovei skiriama 10,26 Eur dydžio stipendija, kitų pajamų ieškovė negauna, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi transporto priemonės, yra nedirbanti. Ieškovės motinai G. N. nustatytas 50 procentų darbingumas.
7. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog atsakovas M. N. augina nepilnametį sūnų M. N.. Atsakovas nuo 2018-06-29 yra registruotas Užimtumo tarnyboje (iki 2018-10-01 – Lietuvos darbo birža), atsakovo (duomenys neskelbtini) esanti sąskaita yra užšaldyta, atsakovas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.
8. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo taikytas mediacijos procesas. Iš 2018-12-20 pranešimo dėl teisminės mediacijos pabaigos nustatyta, kad šalys susitarė procesą užbaigti taikiai, 2018-12-20 pasirašant taikos sutartį. I. N. ir M. N. 2018-12-20 taikos sutartimi susitarė, kad atsakovas M. N. įsipareigoja mokėti pilnametės I. N. išlaikymui po 20 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalių pateikta taikos sutartis iš esmės prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir pažeidžia vienos iš sutarties šalių interesus, taikos sutartyje prarasta šalių teisių ir interesų pusiausvyra, pažeisti pagrindiniai teisės principai – protingumas ir sąžiningumas, todėl teismas šalių sudarytos taikos sutarties netvirtino.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
9. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas šios įstatymo nuostatos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
10. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.).
11. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).
12. Taigi, nagrinėjant bylą dėl paramos priteisimo, turi būti vertinami paramos reikalingo asmens poreikiai bei asmens, iš kurio prašoma priteisti paramą, galimybės ją teikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės poreikį gauti paramą, atsižvelgė į tai, jog I. N. mokosi (duomenys neskelbtini), ieškovės mokslai finansuojami valstybės, mokymosi vidurkis - 7 balai, dėl mokymosi grafiko ieškovei yra sunku derinti mokslus ir darbą, dėl ko yra apsunkintos ieškovės galimybės gauti pajamų. Teismas taip pat nustatė, kad I. N. gauna 10,26 Eur dydžio stipendiją, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi transporto priemonės, prie ieškovės išlaikymo prisideda jos motina G. N..
13. Vertindamas apelianto (atsakovo) galimybes teikti išlaikymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. N. nedirba, nuo 2018-06-29 yra registruotas Užimtumo tarnyboje, augina nepilnametį sūnų M. N., kuriam nustatytas neįgalumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. N. (duomenys neskelbtini) esanti sąskaita yra užšaldyta, apeliantas taip pat neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teismas taip pat nustatė, jog apeliantas turi sveikatos problemų (jam svaigsta galva, blogėja klausa), tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad apelianto darbingumas dėl jo sveikatos būklės būtų sumažėjęs ir nurodė, kad apeliantas turi galimybę dirbti ir gauti darbines pajamas.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nesikreipė dėl paskolos gavimo besimokančiam asmeniui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, apeliantas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė mokydamasi dirbo (nuo 2018-02-05 iki 2018-05-03) A. R. individualioje įmonėje. Tai rodo, kad ieškovė ir pati stengėsi pareginti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau dėl mokymosi (duomenys neskelbtini) visiškai savęs išlaikyti ji negali.
15. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino realių jo galimybių teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Šiuo atveju su pastaruoju apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš M. N. išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais po 60 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini)ir bus ne vyresnė nei 24 metų. 2018-11-27 teismo posėdžio metu apeliantas teismui nurodė, kad jis dirba padienius darbus, gyvena nuomojamame bute, už nuomą atsilygina darbais, jo pajamos per savaitę sudaro 20-40 Eur, tačiau M. N. nenurodė, kodėl nesikreipė į socialinės paramos skyrių dėl pašalpos. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad apeliantas nuo 2018-06-29 buvo užregistruotas darbo biržoje (nuo 2018-10-01 – Užimtumo tarnyba).
16. Ginčo atveju papildomai turėtų būti įvertinta ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo vykdomas teisminės mediacijos procesas, kurio metu šalys susitarė taikiai baigti teismo procesą taikos sutartimi, pagal kurią apeliantas įsipareigojo teikti ieškovei išlaikymą po 20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) arba iki kol ieškovė sulauks 24 metų amžiaus. 2019-01-11 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtinto, kad ieškovė sutinka su tokiomis taikos sutarties sąlygomis, supranta, kad apeliantas neturi pajamų, iš kurių galėtų teikti ieškovei didesnį išlaikymą, ir didesnio išlaikymo priteisimas iš apelianto šiuo metu apsunkintų ir taip nepalankią M. N. turtinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtino, nurodydamas, kad ši sutartis pažeidžia vienos iš šalių interesus, šioje sutartyje prarasta šalių teisių ir interesų pusiausvyra, pažeisti pagrindiniai teisės principai – protingumas ir sąžiningumas.
17. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (šio kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių taikos sutartimi nustatyta 20 Eur dydžio parama pilnamečiam asmeniui, siekiančiam įgyti pirmąją kvalifikaciją, yra per maža ir jos neužtektų patenkinti nei minimalių paramos reikalingo asmens poreikių. Tačiau, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodoma aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, net ir nustačius pilnamečio vaiko išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
18. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai sunki – apeliantas neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negauna stabilių pajamų, dirba tik pavienius darbus, be to, išlaiko neįgalų mažametį vaiką. Pažymėtina ir tai, jog apeliantui yra susidariusi skola dėl išlaikymo dukrai, kuomet ji buvo nepilnametė, teikimo, todėl apeliantas objektyviai neturi galimybės teikti tinkamo dydžio paramą savo dabar jau pilnametei dukrai. Atsižvelgus į išdėstytą, įvertinus visus byloje esančius duomenis, spręstina, jog iš apelianto priteisus 40 Eur dydžio paramą ieškovei, būtų geriau užtikrinami I. N. turtiniai interesai, tuo pačiu išlaikant pusiausvyrą tarp apelianto galimybių tokio dydžio paramą teikti. Papildomai pažymėtina, kad nors apeliantas ir pateikė duomenų, kad jis turi problemų su sveikata, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas yra nedarbingas ar tik iš dalies darbingas, todėl pripažintina, kad jis turi galimybių imtis priemonių kelti savo kvalifikacijai, įsidarbinti, ir taip gerinti savo turtinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
19. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju nepriteisiamos.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistą ieškovei iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur išlaikymą sumažinant iki 40 Eur kas mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimą dalyje dėl paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.