Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėm Ilonai Digrylienei, Deimantei Petrauskaitei, Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei I. N., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, atsakovui M. N., jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, trečiajam asmeniui G. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui M. N., trečiajam asmeniui G. N. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė I. N. sumažino ieškinio reikalavimą iki 100 Eur, siūlė atsakovui ginčą spręsti taikiai, sutiko dalyvauti teisminėje mediacijoje. Nurodė, jog dirba atsitiktinius darbus, padeda prižiūrėti senelius, kartais už tai gauna 10 Eur. Mokydamasi, kurį laiką dirbo gyvūnų prekių parduotuvėje, tačiau darbas labai trukdė mokslams, todėl darbo santykius turėjo nutraukti. Vasarą dirbo kitus darbus. Mokslas nemokamas, tačiau reikia mokėti už mokymosi priemones. Paskutinį kartą už mokymosi priemones reikėjo sumokėti 200 Eur. Lanko įvairius būrelius ir kitus renginius, kad gautų didesnę stipendiją.

Teismo posėdyje atsakovas M. N. su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog nedirba, pajamų negauna, turi sveikatos problemų, todėl negali prisidėti prie dukros išlaikymo. Galėtų teikti 20 Eur išlaikymą. Paaiškino, kad kol ieškovė buvo nepilnametė, teikė jai išlaikymą maisto produktais, kartais duodavo pinigų. Jaučia nuoskaudą dėl to, kad dukra nebendrauja, nepaskambina. Gyvena iš atsitiktinių darbų, turi sveikatos problemų, neįgalumas nenustatytas. Gyvena nuomojamame būste, už nuomą atsilygina darbu. Pats išgyvena už 30 – 40 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, taikos sutartis netvirtintina.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismų praktikoje yra įvardytos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes taikant CK 3.192¹ straipsnį sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, tai pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jai būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė I. N. yra atsakovo M. N. pilnametė dukra. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovė mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos higieninės kosmetikos kosmetiko modulinės mokymo programos dieniniame skyriuje, valstybės finansuojamoje vietoje. Mokymosi vidurkis 7,00, pamokos mokykloje vyksta pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. 2017 m. birželio – rugsėjo mėn. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario – gegužės mėn. – (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. Ieškovė jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

M. N. nedirba, nuo 2018 m. birželio 29 d. registruotas darbo biržoje, turi nepilnametį sūnų – M. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas neįgalumas. Taip pat yra ir ieškovės nepilnametės sesers G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Kredito unijos „Tikroji viltis“ sąskaitos išrašas liudija, jog kredito įstaigoje esanti atsakovo sąskaita užšaldyta. Jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Išrašas iš asmens sveikatos istorijos liudija, kad atsakovas M. N. turi sveikatos problemų, jam svaigsta galva, blogėja klausa.

Byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, t. y. ji neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi automobilio, nedirba, mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos valstybės finansuojamoje vietoje, gyvena bendrabutyje, dirbo ir siekė pati prisidėti prie savo pačios išlaikymo, nesuderinusi darbo ir mokymosi grafiko, darbo santykius nutraukė. Ieškovei save išlaikyti padeda trečiasis asmuo – mama G. N., kuriai nuo 2008 m. neterminuotam laikotarpiui nustatytas neįgalumas.

Tai, kad ieškovė mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti rodo, jog ieškovės galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Ieškovės turtinė padėtis patvirtina, jog ji neturi pakankamai lėšų savarankiškam pragyvenimui: nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, be 10,26 Eur stipendijos, gavo tik nenuolatinio pobūdžio pajamas vasaros atostogų metu. Mokydamasi ieškovė turi tenkinti būtinuosius poreikius (maistai, drabužiai, vaistai), todėl spręstina, jog ieškovė reikalinga materialinės paramos. Ieškovės motina prisideda prie būtinų ieškovės poreikių, kas rodo, kad materialinė parama ieškovei būtina. Ieškovė turi nenuolatinių, atsitiktinio pobūdžio pajamų uždarbiaudama tiek vasaros atostogų metu, tiek studijuodama, tačiau tai nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovei parama nebūtina. Tokia aplinkybė vertintina sprendžiant dėl konkretaus materialinės paramos dydžio.

Antstolės Elenos Miliauskienės pateikta pažyma apie vykdomojo dokumento vykdymą liudija, jog atsakovas M. N. neteikė išlaikymo nei ieškovei I. N., jai esant nepilnametei, nei jos seseriai G. N., tačiau išlaikymo pareigos nevykdymas savaime negali būti pagrindu ir toliau atleisti atsakovą nuo pareigos prisidėti prie dabar jau pilnametės I. N. išlaikymo, kol ji mokysis pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, kadangi sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo (ne)pilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sutiktina, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas dėl jo sveikatos būklės būtų sumažėjęs, todėl atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti darbines pajamas.

Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl sveikatos problemų ir gyvenamosios vietos specifikos jis negali susirasti darbo, atmestina, kaip visiškai nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui dėl sveikatos problemų sumažintas darbingumas, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę susirasti darbą ir gauti pakankamas pajamas bei užtikrinti besimokančios dukros poreikius. Šiuo atveju objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovas teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovė yra studentė, siekianti pirmosios specialybės, ir visą dėmesį turi skirti mokslui, namų darbams atlikti, siekti išlaikyti reikalingus egzaminus, gauti geriausius įvertinimus, todėl teismo vertinimu, ieškovė dirbti ir pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis šiuo metu neturi tiek galimybių, kiek atsakovas, kuris turi pareigą prisidėti prie ieškovės išlaikymo, o neperkelti šią pareigą tik trečiajam asmeniui.

Atsižvelgus į ieškovės poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei kitas, su atsakovo asmeniu susijusias aplinkybes, kurios gali daryti įtaką materialinės paramos teikimui, spręstina, jog 60 Eur materialinė parama ieškovei kol ji mokysis Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje ir bus ne vyresnė nei 24 metų yra pakankama ir proporcinga.

Įvertinus visas anksčiau išdėstytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, spręstina, jog šalių pateikta taikos sutartis iš esmės prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir pažeidžia vienos iš sutarties šalių interesus, taikos sutartyje prarasta šalių teisių ir interesų pusiausvyra, pažeisti pagrindiniai teisės principai – protingumas ir sąžiningumas, todėl taikos sutartis netvirtintina.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikintinos.

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei I. N., tiek atsakovui M. N. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kol ieškovė mokysis Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 13 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.