- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-735-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- S. G., SIA „Bidnis1“
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas, Aleksandras Sizovas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ir atsakovo S. G. (S. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams S. G. (S. G.), SIA „Bidnis1“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jai iš atsakovo S. G. (G.) 45000 Lt, iš atsakovo SIA „Bidnis1“ 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2006-05-07 prie naktinio klubo Metelica ji buvo partrenkta ir sunkiai sužalota automobilio MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė Latvijos Respublikos įmonei, atsakovui SIA „Bidnis1“, ir kurio teisėtas valdytojas įvykio metu buvo atsakovas S. G.. 2007-01-05 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo S. G. (G.) ir kito įtariamojo Latvijos Respublikos piliečio, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Jai nusikalstama veika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu veido dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva pakaušio srityje, kaukolės pamato lūžiai su galvos smegenų sumušimu, odos nubrozdinimai dešinio šonkaulių lanko srityje ir kojose, dešinio šonkaulio lūžis. Dėl šių sužalojimų ji gulėjo ligoninėje, buvo atliktos operacijos, patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl patirtą neturtinę žalą ji vertina 90000 Lt.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo S. G. (G.) ieškovei 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 152,07 Lt vertimo išlaidų, 180 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-05-07 apie 3.50 val. prie klubo Metelica buvo partrenkta automobiliu MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ieškovei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nustatė, kad tuo metu įvyko konfliktas tarp ieškovės, jos draugo G. B. (B.) ir dar trijų asmenų, iš kurių vienas buvo atsakovas S. G.. Įvykio metu ieškovė, pribėgusi prie automobilio MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), jį spardė, daužė rankine, užsikabino už veidrodėlio, už automobilio durelių, nulaužė veidrodėlį, automobilis pavažiuodavo ir sustodavo, tačiau ieškovė nuo automobilio nesitraukė, įsikabino į automobilio dureles, kol automobilis judėjo, ieškovė bėgo daužydama automobilį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad automobilio MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), teisėtas valdytojas įvykio metu buvo atsakovas S. G., todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovui SIA „Bidnis1“, kaip automobilio savininkui, taikyti civilinę atsakomybę. Teismas nustatė, kad automobilis įvykio metu judėjo, judėdamas tiesiogiai veikė ir sukėlė neigiamas žalingas pasekmes ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors automobilį įvykio metu vairavo kitas, nepažįstamas asmuo, tačiau atsakovas S. G. neįrodė, jog galimybę valdyti automobilį jis prarado dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, kad ėmėsi visų būtinų priemonių bei veiksmų užkirsti kelią galimoms pasekmėms atsirasti, įvykio metu elgėsi pasyviai, konstatavo, jog dėl atsakovo S. G. (S. G.), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veikos ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsirado žala ieškovės neturtinėms teisėms bei vertybėms. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovės elgesys įvykio metu buvo ne tik rizikingas, bet ir labai neatsargus, lengvabūdiškas, o tai turėjo įtakos žalai atsirasti. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo padaryta neigiama įtaka ieškovės fizinei ir dvasinei sveikatai, į sveikatos praradimo laipsnį, sveikatos sužalojimo pasekmes, jos sutrikdymo mastą, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, įvykio aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo neteisėtų veiksmų, į ieškovės elgesį, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau CK) 1.5, 6.250, 6.270 straipsniais, priteisė iš atsakovo S. G. (G.) 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovo S. G. (G.) priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 152,70 Lt vertimo išlaidų, pakeisti ir priteisti jai iš atsakovo S. G. (G.) 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnį, vadovavosi tik atsakovų ir jų liudytojų parodymais, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl jos (ieškovės) duotų parodymų apie įvykio aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ji savo veiksmais galėjo padaryti žalą savo sveikatai ir tuo pačiu padėti padarytai žalai atsirasti. Teismas prieštaringai vertino byloje surinktus įrodymus, be jokio pagrindo sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nes ji iki šiol yra stebima gydytojų, perka vaistus, nuo 2009-03-26 iki 2009-04-27 gulėjo VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, kur 3 kartus buvo operuota.
Atsakovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš jo priteista 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 152,07 Lt dokumentų vertimo išlaidoms atlyginti, 180 Lt žyminio mokesčio Lietuvos valstybei, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurią jis prašo panaikinti, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes tiek iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, tiek iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovei žala buvo padaryta dėl jos pačios (ieškovės) tiesioginės tyčios, neteisėtų ir chuliganiškų veiksmų, siekiant sugadinti SIA „Bidnis1“ priklausantį automobilį, ieškovei esant neblaiviai ir elgiantis ypatingai neatsargiai, t. y. užšokus ir pakibus ant važiuojančio automobilio. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustatyta, kad jis (atsakovas) įvykio metu automobilio nevairavo, neatliko jokių nusikalstamų ar neteisėtų veiksmų ir nėra kaltas dėl ieškovei padarytų sužalojimų. Ieškovė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė. Teismas, priteisdamas iš jo ieškovei neturtinę žalą, pažeidė CK 6.270 straipsnio 3 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas S. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog žala ieškovei yra padaryta dėl jos pačios tiesioginės tyčios, neteisėtų ir chuliganiškų veiksmų, siekiant sugadinti SIA „Bidnis1“ priklausantį automobilį, ir elgiantis ypatingai neatsargiai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis nevairavo automobilio, tą pripažino ir ieškovė, baudžiamoji byla yra nutraukta, nenustačius jo kaltės, šis procesinis dokumentas yra įsiteisėjęs, galiojantis, todėl privalomas vertinant civilinėje byloje surinktus įrodymus.
Atsakovas SIA „Bidnis1“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo S. G. (G.) apeliacinį skundą. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, t. y. atsižvelgti į tai, kad atsakovas S. G. įvykio metu nevairavo automobilio, nebuvo jo betarpišku ir tiesioginiu valdytoju, neblaivi ieškovė dėl jos pačios tiesioginės tyčios, neteisėtų ir chuliganiškų veiksmų patyrė visus sužalojimus, dėl šių ieškovės sužalojimų nėra atsakovų kaltės.
Ieškovės J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo S. G. (G.) apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Atsiliepimas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsakovas S. G. privalo ieškovei J. B. atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, tačiau netinkamai taikydamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį – 6000 Lt. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei J. B. turi būti atlyginta 20000 Lt neturtinė žala. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą 6000 Lt neturtinės žalos sumą iki 20000 Lt (CPK 330 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 2006-05-07 apie 3.50 val. prie naktinio klubo Metelica, esančio Goštauto g. 12, Vilniuje, automobilis MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė Latvijos Respublikos įmonei, atsakovui SIA „Bidnis1“, partrenkė ir sunkiai sužalojo ieškovę J. B. (baudžiamoji byla Nr.13-1-1419-06, b. l. 57, T. 2). Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto teismo medicinos eksperto V. Kolomieco (Kolomiec) išvadoje Nr.G3041/06(01) konstatuota, kad ieškovei J. B. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu veido dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva pakaušio srityje, kaukolės pamato lūžiai su galvos smegenų sumušimu, odos nubrozdinimai dešinio šonkaulių lanko srityje ir kojose, dešiniojo šlaunikaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, veikiant kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo atsirasti minėto eismo įvykio metu, partrenkus automobiliui. Ieškovei padaryti sužalojimai įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato lūžių. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota, jog nukentėjusioji ginasi rankomis, dejuoja, dešinėje veido pusėje sumušimo žymės, kraujuoja iš nosies, pakaušio srityje poodinė hematoma, yra nubrozdinimas dešinio šonkaulių lanko srityje, nosis patinusi, ausų landose kraujas, abiejų ausų būgnelių perforacijos, nekontaktiška, dešinės šlaunies deformacija, krepituoja, patinimas dešinės čiurnos srityje, visame kūne nubrozdinimai, smegenų sumušimas, daugybiniai kaukolės pagrindo lūžiai, iš ausų teka kraujas, dešinė akis užtinusi, galima įtarti poliežuvinio kaulo lūžimą, kaulinės dalies skilimas, landos kaulinės dalies ir būgnelio plyšimas, paryškėjo kontuziniai židiniai, skundžiasi dvejinimusi žiūrint abiem akimis (baudžiamoji byla Nr.13-1-1419-06, b. l. 92-93, T. 1). Minėtu automobiliu iš Latvijos į Lietuvą buvo atvykęs atsakovas S. G., kuriam atsakovas SIA „Bidnis1“ buvo išdavęs įgaliojimą išvažiuoti automobiliu MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), į užsienį (Europos Sąjungą) ir kuris galiojo iki 2006-03-31 (b. l. 25). Byloje nustatyta, kad minėto įvykio metu automobilio, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, valdytojas buvo atsakovas S. G.. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės J. B. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo SIA „Bidnis1“, ši sprendimo dalis apeliaciniais skundais nėra apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminis tyrimas dėl 2006-05-07 įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, pradėtas pagal BK 281 str. 1 d. Latvijos Respublikos piliečiams S. G. ir A. R., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-01-05 nutarimu dėl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, kad S. G. ar A. R. vairavo automobilį eismo įvykio metu (b. l. 26-31). Automobilio valdytojas atsakovas S. G. parodė, kad 2006-05-06 apie 22 val. ar 23 val. jis su A. R. atvažiavo atsakovui SIA „Bidnis1“ priklausančiu minėtu automobiliu, klube susipažino su dviem vaikinais, vieno jų vardas galėjo būti Kęstas, kito neprisimena. Vėliau su merginomis jis nuėjo šokti, Kęstą ir kitą vaikiną paliko prie staliuko. Po to nuėjo ieškoti A. R., lauke pamatė A. R., sėdintį automobilio priekinėje dešinės pusės sėdynėje, užvedimo raktai, jo manymu, buvo spynelėje, nes degė gabaritų šviesos. Jis pastebėjo Kęstą su kitu vaikinu, kurie konfliktavo su nepažįstamu vaikinu, kaip vėliau sužinojo, tai buvo G. B.. Jis priėjo prie Kęsto ir kitų, paklausė, ką šie dalija, bet jo niekas neklausė, konfliktavo toliau. Jis nusisuko ir po to pamatė, kad G. B. guli ant nugaros. Ar tai Kęstas, ar kitas pasakė, kad reikia bėgti, ir jie trise nubėgo prie jo automobilio. Kęstas sėdo už vairo, jis ant galinės kairės pusės sėdynės, o kitas vaikinas ant galinės dešinės pusės sėdynės. Kęstas pradėjo važiuoti, kažkas kelis kartus sudavė per dešinį mašinos šoną. Jis pasakė Kęstui, kad reikia sustoti, bet tas nereagavo. Jie įvažiavo į kažkokį akligatvį. Kai sustojo, Kęstas ir kitas vaikinas pabėgo, jis (atsakovas) sėdo prie vairo ir nuvažiavo ieškoti kelio link Rygos (b. l. 26-27). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. B., kuris buvo kartu su ieškove J. B., konflikto metu buvo sužalotas, kai A. G. jam sudavė kumščiais į veidą, spyrė į kūno sritį. A. G. važiavo kartu su atsakovu automobilyje.
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. baudžiamojoje byloje 2006-06-12 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove, ji prašė priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (baudžiamoji byla Nr.13-1-1419-06, b. l. 87, T. 1). Ieškovė J. B. 2007-06-28 kreipėsi į teismą dėl 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl 2006-05-07 įvykusio įvykio, kurio metu ji buvo sunkiai sužalota, ir prašė iš atsakovų S. G. (G.) ir SIA „Bidnis1“ priteisti po 45000 Lt. Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą vertina 90000 Lt, nes dėl sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, gulėjo ligoninėje, buvo keletą kartų operuota, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovė J. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad ji nuo 2006-05-07 iki šiol yra stebima gydytojų, perka vaistus, nuo 2009-03-26 iki 2009-04-27 gulėjo VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, kur 3 kartus buvo operuota (b. l. 159-160). Byloje pateikti įrodymai, kad VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ieškovę J. B. dėl daugybinių kaulų lūžių siuntė reabilitacijai (b. l. 8, 15), iš 2006-08-03 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2006-08-03 ieškovei išlūžo plokštelė, atlikta operacija, leista remtis dešine koja, po 2 mėnesių numatyta kontrolė (b. l. 11), iš 2009-03-27 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė 2006 m. keletą kartų buvo operuota dėl dešiniojo šlaunikaulio lūžio, 2009-03-26 buvo atlikta operacija dėl metalo konstrukcijų pašalinimo (b. l. 161), ieškovė dėl šlaunikaulio lūžimo padarinių buvo nedarbinga nuo 2009-03-26 iki 2009-04-27 (b. l. 163-164). Ieškovė J. B. baudžiamojoje byloje paaiškino, kad ji su N. Š. ir G. B. buvo naktiniame klube Metelica. Išėję į lauką, jie pamatė tris vyrus, tarp šių vyrų ir G. B. (B.) kilo konfliktas. Ji su N. Š. skyrė konfliktuojančius, kai pamatė, kad G. B. nukrito ant žemės, kiti vyrai jį ėmė spardyti. Po to minėti trys vyrai susėdo į automobilį MERSEDES BENZ E200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kas jį vairavo, J. B. nematė. Automobilis pradėjo po truputį važiuoti, ji pribėgo prie jo norėdama užsirašyti numerius, kalbėjosi su kažkuo automobilyje. Kadangi automobilis važiavo, ji buvo priversta bėgti, kad nenukristų, mano, jog kažkas iš vidaus ją laikė. Po to ji prarado sąmonę ir atgavo ją tik ligoninėje (baudžiamoji byla Nr.13-1-1419-06, b. l. 59, T. 1). Ieškovė 2008-10-20 teismo posėdžio metu (b. l. 113-117) paaiškino, kad kai nepažįstami trys vyrai susėdo į automobilį, po to, kai jos draugas G. B. parkrito ant žemės, buvo spardomas, ji pribėgo prie automobilio, norėdama užsirašyti automobilio numerius, tuo metu automobilis stovėjo. Ieškovė neprisimena, ar spardė automobilį, nurodė, kad gal ir galėjo spardyti. Taip pat nurodė, kad ją laikė už rankų pro atidarytą automobilio langą, kai automobilis judėjo, ji buvo velkama keliu gal kokį 150 m.
Aukščiau nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovę sužalojo didesnio pavojaus šaltinis, kurio valdytoju buvo atsakovas S. G.. Ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, nes jai buvo sutrikdyta sveikata, dėl padarytų kūno sužalojimų ir gydymosi ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus.
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti jo valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda ir be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-136/2008). CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad asmuo, kuris vairavo automobilį, kai buvo sužalota ieškovė, būtų neteisėtai užvaldęs automobilį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad asmuo, kurio nenurodo atsakovas ir kuriam leido vairuoti automobilį, neteisėtai užvaldė didesnio pavojaus šaltinį. Atsakovas pats sėdo į automobilį, kurį vairavo kitas asmuo, neprieštaravo, kad tas asmuo sėstų prie vairo ir vairuotų automobilį. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai taip pat teikia pagrindą pripažinti, kad ir atsakovas S. G. turi būti pripažintas atsakingu dėl ieškovei padarytos žalos, todėl jam nustatytina žalos atlyginimo prievolė. Atsakovas pats važiavo automobiliu, kuris sužalojo ieškovę, matė, kad automobilis važiuoja, nors prie jo stovi ieškovė ir neužkirto kelio, kad automobilio nevairuotų jam nepažįstamas asmuo, kad automobilis nepartrenktų ieškovės, t. y. kad tas asmuo neatliktų nusikalstamų veiksmų, nesiėmė priemonių, kad būtų sulaikytas vairuotojas, kai automobilis sustojo ir vairuotojas pradėjo bėgti. Atsakovas nurodė, kad jis pasakė Kęstui, jog reikia sustoti, bet tas nereagavo. A. R. parodė, kad važiuojant S. G. reikalavo, jog vyras sustabdytų automobilį, tačiau tas neklausė, atsakinėjo necenzūriniais žodžiais (b. l. 26). Atsakovo reikalavimas tik sustoti nepateisina jo perdavimo vairuoti automobilį kitam asmeniui, kuris nesugebėjo patikimai ir saugiai vairuoti transporto priemonę ir savo nusikalstamais veiksmais sužalojo ieškovę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių, jog automobilio nevairuotų nepažįstamas asmuo.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal savo pobūdį, tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Dėl to teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2009, 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Atsakovo kaltės forma turi esminę reikšmę teismui nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-525/2006).
Nagrinėjamoje byloje įvertinus ieškovei padarytus kūno sužalojimus, ilgą ieškovės gydymąsi, operacijas, dėl to iškęstą fizinį ir dvasinį skausmą, likusį randą ant kojos (tai nustatė pirmosios instancijos teismas), patirtus nepatogumus, atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant šie kūno sužalojimai buvo jai padaryti, įvertinus tai, kad atsakovas pats automobilio nevairavo, darytina išvada, kad ieškovei padaryta 20000 Lt neturtinė žala ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei buvo padaryta 6000 Lt neturtinė žala. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė buvo neatsargi, elgėsi lengvabūdiškai, ir tai yra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. Nepripažintini pagrįstais atsakovo S. G. (G.) apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, turi būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovė buvo neblaivi (ieškovės J. B. kraujyje rasta 1,31 proc. (promilių) etilo alkoholio (baudžiamoji byla Nr.13-1-1419-06, b. l. 57, T. 1)), ieškovė pati priėjo prie automobilio, ji bandė sustabdyti automobilį, t. y. spardė automobilį, daužė automobilį rankine. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė elgėsi neatsargiai ir dėl jos elgesio jai buvo padaryta žala, nes būtina vertinti aplinkybes, dėl kurių ji tai padarė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ji taip elgėsi ne dėl to, kad buvo blaivi, ar iš chuliganiškų paskatų, o bandė užkirsti kelią pabėgti asmeniui, kuris sumušė jos draugą G. B. (B.). Kaip jau buvo minėta aukščiau, į automobilį įsėdo A. G., kuris mušė G. B. (B.), asmenys, kurie dalyvavo konflikte ir siekė pabėgti iš įvykio vietos ir pabėgo, sužaloję ieškovę. Automobilį vairavęs asmuo ir kiti asmenys matė, kad prie automobilio yra ieškovė, kad ji bando sustabdyti automobilį, tačiau nesustojo ir tokiu būdu sunkiai sužalojo ieškovę. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad buvo būtina skubėti iš įvykio vietos, važiuoti, nežiūrint į tai, kad prie automobilio yra ieškovė. Ieškovės veiksmai nesudarė pagrindo automobiliu ją partrenkti ir sunkiai sužaloti tam, kad būtų pabėgta iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje vairuotojo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami.
Netenkintinas ieškovės prašymas priteisti 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo S. G. (G.) įvertinus tai, kad atsakovas nevairavo automobilio, kad šioje byloje nepateikti įrodymai apie liekamuosius reiškinius, sunkias pasekmes po patirtų sužalojimų. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad jai buvo šalintos metalo konstrukcijos (b. l. 161, 163), tačiau tai susiję su ankstesniu gydymu. Ieškovė pateikė receptą ir įrodymus, kad pirko vaistus, tačiau tai nepatvirtina, kad yra liekamieji reiškiniai, kad ieškovė toliau intensyviai gydosi ir turės gydytis.
Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo S. G. (G.) priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pakeistina, priteistą 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinant iki 20000 Lt. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo S. G. (G.) 152,07 vertimo išlaidų. Pagal bylos duomenis ieškovė už dokumentų vertimus sumokėjo 1324,90 Lt ir ši suma ieškovei priteistina, neatsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, nes ieškovė byloje privalėjo versti dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kokia dalis ieškinio reikalavimų gali būti patenkinta. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, priteista į valstybės biudžetą iš atsakovo S. G. (G.) 180 Lt žyminio mokesčio suma padidintina iki 600 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iš atsakovo S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), 152,07 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų litų septynių centų) vertimo išlaidų sumą padidinti iki 1324,90 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt keturių litų devyniasdešimt centų).
Priteistą į valstybės biudžetą iš atsakovo S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio sumą padidinti iki 600 Lt (šešių šimtų litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.