Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

12. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

13. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.).

14. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

15. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

16. Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 3 d. prašymo Nr. NPS-22-9533 matyti, kad pareiškėjas prašė Kalėjimo administracijos suteikti jam prieigą prie RIP laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 iki 2025 m. balandžio 11 d., kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 13).

17. 2025 m. balandžio 10 d. prašymas Nr. NPS-22-10242 patvirtina, kad pareiškėjas prašė suteikti prieigą prie RIP laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki 2025 m. balandžio 18 d., kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (b. l.

18. 2025 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. NPS-22-11047 patvirtina, kad pareiškėjas prašė suteikti prieigą prie RIP laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 21 d. iki 2025 m. balandžio 27 d., kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

19. Pareiškėjo pateiktų 2025 m. balandžio 23 d. prašymo Nr. NPS-22-11738 suteikti prieigą prie RIP bei 2025 m. balandžio 25 d. grafiko Nr. RV-22-2489 teismas nevertina, nes jie nepatenka į ginčo laikotarpį, kuris, kaip minėta yra nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 22 d.

20. Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 7 d. grafiko Nr. RV-22-2059 akivaizdu, kad pareiškėjas visiškai nebuvo įtrauktas į grafiką pasinaudoti RIP 2025 m. balandžio 5 – 2025 m. balandžio 11 d. (b. l. 15-17).

21. Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 14 d. grafiko Nr. RV-22-2223 matyti, kad pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti RIP 2025 m. balandžio 12 – 13 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val., kas teismui leidžia pritarti pareiškėjo argumentui, kad grafikas patvirtintas atbuline tvarka, dėl ko pareiškėjas RIP prieiga pasinaudoti neturėjo galimybės (b. l. 21-26).

22. Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 22 d. grafiko Nr. RV-22-2374 matyti, kad pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti RIP 2025 m. balandžio 19 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val., 2025 m. balandžio 20 d. - nuo 19.00 val. iki 20.00 val., 2025 m. balandžio 22 d. – 16.00 val. iki 16.30 val., 2025 m. balandžio 23 d. – nuo 19.00 val. iki 19.30 val. (b. l. 29-33).

23. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1590 (toliau – Raštas) teiktos rekomendacijos dėl RIP įrengimo laisvės atėmimo vietų įstaigose, kurio 1 punkte nurodyta, jog RIP taškai įrengiami, numatant vieną kompiuterizuotą vietą ne daugiau nei 250 žmonių; 5 punkte nustatyta, jog sudaromi ir paskelbiami RIP naudojimo grafikai, kad kiekvienas suimamasis (nuteistasis) RIP galėtų pasinaudoti ne rečiau nei kartą per 15 darbo dienų (b. l. 65-67).

24. 2025 m. balandžio 10 d. skundas Nr. 2Gg – 1448 bei 2025 m. balandžio 16 d. skundas Nr. 2G – 1518 patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl negalėjimo pasinaudoti RIP (b. l. 79-81, 82-84).

25. Tarnyba skundus išnagrinėjo kartu ir pateikė 2025 m. balandžio 28 d. atsakymą Nr. 2S-3097 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, (toliau – Atsakymas) kuriuo pripažino, kad. R. J. skundai iš dalies pagrįsti. Paaiškino, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į dalį grafikų dėl didelio užimtumo, todėl į grafiką buvo įtrauktas artimiausiu metu, tačiau pareiškėjas jam priskirtais laikais RIP nepasinaudojo, Atsižvelgiant į RIP taškų skaičių (Kalėjime jų įrengta 2 vnt.) ir pageidaujančių pasinaudoti šia galimybe skaičių, ne visuomet pavyksta patenkinti visų kalinamųjų prašymus jų pageidaujamomis datomis. Apie galimybę pasinaudoti RIP suimtieji (nuteistieji) sužino kreipdamiesi į budintį pareigūną, kuris informuoja apie įtraukimą į grafiką. Konstatavo, kad dažnu atveju grafikai tvirtinami vėlesnėmis datomis, nei prašoma, o netenkinimo priežastys nenurodomos. Tarnyba pažymėjo, kad tokių situacijų turėtų būti vengiama. Pažymėjo, jog pagal Rašte teiktas rekomendacijas RIP taškai įrengiami, numatant vieną kompiuterizuotą vietą ne daugiau nei 250 žmonių, RIP naudojimo grafikai sudaromi taip, kad kiekvienas suimamasis (nuteistasis) RIP galėtų pasinaudoti ne rečiau nei kartą per 15 darbo dienų. Nurodyta užtikrini suimtųjų (nuteistųjų) tinkamo pasinaudojimo RIP įgyvendinimą (b. l. 75-78).

26. Iš į bylą pateiktos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas yra baudžiamosios bylos proceso dalyvis (b. l. 45-46).

27. (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 balandžio 1 d. leidimu R. J., kaip baudžiamojo proceso dalyviui, leista naudotis kompiuteriu ilgiau kaip septynias valandas per parą trijų mėnesių laikotarpiui (b. l. 47).

28. 2025 balandžio 24 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją dėl jo užregistravimo psichologo konsultacijai dėl išgyvenimų, streso, beviltiškumo, nes negali pasinaudoti RIP ir ruoštis 2025 m. gegužės 8 d. teismo posėdžiui (b. l. 48).

29. Pažymėtina, jog 2025 m. gegužės 20 d. medicininis pažymėjimas Nr. 73/29 patvirtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. (b. l. 68).

30. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. RV-22-2973 nurodoma, kad R. J. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. į įstaigos psichologus dėl (duomenys neskelbtini), kuriuos galimai galėjo įtakoti pareiškėjo 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniame prašyme Nr. NPS-22-11731 išdėstytos aplinkybės, t. y. ribotos interneto prieigos galimybės įkalinimo įstaigoje, kreipėsi. Pareiškėjas psichologų konsultuotas ne nurodytu ginčui aktualiu laikotarpiu, o kiek vėliau – 2025 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. (b. l. 69-70).

Dėl teisės pasinaudoti RIP.

31. Pareiškėjas skundu nurodė, jog nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) 1-ajame kalėjime buvo apribota jo teisė į gynybą, nes nebuvo leista pasinaudoti kalėjime esančia RIP, dėl ko ženkliai pablogėjo pareiškėjo psichologinė sveikata.

32. Teismas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) naudojimasis RIP nėra iš esmės griežtai reglamentuotas su bausmės vykdymu susijusiose teisės aktuose. Aprašo 90 punktas tik numato, jog naudojimasis RIP organizuojamas sudarant grafiką. Aprašo 91 punktas numato, jog suimtasis (nuteistasis) apie pageidavimą pasinaudoti RIP kalėjimo kontaktiniam pareigūnui praneša žodžiu arba raštu, nurodydamas pageidaujamą RIP datą, laiką ir trukmę, o Aprašo 94 punktas nustato, jog suteikiama galimybė RIP naudotis nuo 30 iki 60 min. Pagal 2024 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) 1-ajame kalėjimo nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarką Nr. RV-22-11326 apie pageidavimą pasinaudoti RIP būtina pranešti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio (penktadieniais tvirtinamas kitos savaitės RIP naudojimosi grafikas), nurodydamas pageidaujamą pasinaudojimo RIP datą, laiką ir trukmę. Nuteistajam suteikiama galimybė pasinaudoti RIP nuo 30 iki 60 min. Nustatytas naudojimosi RIP laikas darbo bei poilsio ir švenčių dienomis atitinkamų būrių nuteistiesiems. Sprendimo 23 punkte aptartame Rašte tik pateiktos rekomendacijos, kokiam suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui įrengiama viena kompiuterizuota vieta, kokiu dažnumu suimtiesiems (nuteistiesiems) užtikrinama galimybė pasinaudoti RIP.

33. Sprendimo 16 – 17 bei 20 – 22 punktuose įvardinti / ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu iš tikrųjų egzistavo dalis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl negalėjimo pasinaudoti RIP. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nors buvo pateikęs 2025 m. balandžio 3 d. prašymą, visiškai nebuvo įtrauktas į 2025 m. balandžio 7 d. grafiką pasinaudoti RIP 2025 m. balandžio 7 – 2025 m. balandžio 11 d. Be to, teismas pažymi, kad ir pareiškėjo 2025 m. balandžio 10 d. prašymas pasinaudoti RIP nebuvo tinkamai išspręstas, nes grafikas sudarytas tik 2025 m. balandžio 14 d., t. y. atbuline tvarka, ir suteiktu laiku 2025 m. balandžio 12 d. bei 13 d. R. J. akivaizdu negalėjo pasinaudoti. Teismas abejoja, tiek atsakyme, tiek atsiliepime į skundą nurodoma aplinkybe, kad apie galimybę pasinaudoti RIP pareiškėjas turėjo sužinoti kreipdamasis į budintį pareigūną, kuris informuotų apie įtraukimą į grafiką, nes į bylą nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas šia tvarka būtų galėjęs pasinaudoti ir/ar pasinaudojo. Vertindamas 2025 m. balandžio 17 d. ginčo prašymo nagrinėjimą, teismas pažymi, kad ir šis prašymas, tiek kiek jis siejamas su ginčo laikotarpiu, iš dalies nagrinėtas atbuline tvarka patvirtintu grafiku, išskyrus 2025 m. balandžio 22 d., nes šią dieną pasinaudoti R. J. prašė ir jam ši galimybė buvo suteikta. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, nustatyti.

34. Atsakovės argumentai, kad atsižvelgiant į RIP taškų skaičių Kalėjime (jų įrengta 2 vnt.) ir pageidaujančių pasinaudoti šia galimybe skaičių, ne visuomet pavyksta patenkinti visų kalinamųjų prašymus jų pageidaujamomis datomis, todėl, dažnu atveju grafikai tvirtinami vėlesnėmis datomis, nei prašoma, be to, Aprašas nenumato jokių reikalavimų sudaryti galimybę RIP naudotis tik atitinkamo nuteistojo pageidaujamu laiku, nepateisina to, kad į dalį jo prašymų iš viso nebuvo sureaguota ir nebuvo pateiktas paaiškinimas, kodėl tai nebuvo padaryta. Teismo nuomone, savalaikis grafikų sudarymas ir pareiškėjo informavimas apie kitą laiką pasinaudoti RIP, nei prašymu pageidauja pareiškėjas, galimai būtų užtikrinęs pareiškėjo poreikį pasinaudoti RIP ir nebūtų sąlygojęs atsakovės neteisėtų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

35. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta sprendime jau minėtas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (sprendimo 13 punktas). Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

37. Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

38. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

39. Minėta, kad ginčo laikotarpiu būdamas Kalėjime, pareiškėjas dėl negalėjimo pasinaudoti RIP patyrė neturtinę žalą 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kurios nebūtų patyręs, jeigu jo prašymai būtų tinkamai išspręsti ir jam būtų sudaryta galimybė pasinaudoti RIP. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog pažeidimas truko neilgą laiko tarpą (15 dienų; pareiškėjo į ginčo laikotarpį įtrauktą balandžio 22 d. teismas neskaičiuoja, kadangi, kaip nustatyta sprendime, šią dieną RIP pareiškėjas pasinaudojo), pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog po ginčo laikotarpio kliūčių pasinaudoti nebeliko. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl negalėjimo pasinaudoti RIP jis patyrė nepatogumų, neigiamų pasekmių jo nurodytame teismo posėdyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose taip pat nepateikė duomenų, kad buvo pakenkta jo sveikatai. Teismas, be to, nenustatė, kad Kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, sutrukdyti jam ruoštis gynybai, o tam tikri su laisvės apribojimu susiję neigiami išgyvenimai, nepatogumai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir vykdymu. Teismas konstatuoja, jog du įrengti RIP taškai akivaizdu iš esmės negalėjo patenkinti visų norinčiųjų, taip pat iš pareiškėjo noro, pasinaudoti RIP pagal pageidaujamas dienas, valandas ir trukmę. Teismas įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (duomenys neskelbtini) 1-ajame kalėjime buvo pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. J. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas (duomenys neskelbtini) 1-ajame kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.