Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, atstovaujamos Klaipėdos skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo L. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016-06-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti operatoriais M. K. nuo 2016-04-29 iki 2016-05-23 bei D. K. nuo 2016-05-01 iki 2016-06-07 šios įmonės vandenlenčių pramogų parke, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui. Nustatyta, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio nuostatas ir šie veiksmai (neveikimas) administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, atstovaujama Klaipėdos skyriaus vedėjo Vytauto Ročio (toliau VDI arba apeliantas), prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nutarimą ir L. B. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų. L. B. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ATPK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Apeliantas pažymi, jog byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui, nėra. Šis pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, todėl, apelianto vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

L. B. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad VDI ginčija tik L. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydį, savo kaltę L. B. pripažįsta ir su pažeidimo padarymu sutinka. Kadangi ginčo dėl pažeidimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tai būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo L. B. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. B. prisipažino padariusi teisės pažeidimą, netrukdė jo tyrimui, gailisi dėl savo poelgio, tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, ji nebausta administracine tvarka, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nutarė, jog net ir minimalios ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas L. B. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1504/2008, N62-2284/2011). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-1/2014). Administracinio teisės pažeidimo protokole skiltyje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ L. B. nurodžiusi, jog „Visus paaiškinimus pateiksime teisme“ (b. l. 3). Daugiau jokių papildomų išsamių paaiškinimų, iš kurių būtų galima spręsti apie nuoširdų gailėjimąsi, L. B. iki bylos nagrinėjimo teisme neteikė. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, jog L. B. atstovas Justas Vytautas Paulionis patvirtino, jog pažeidėja gailisi (b. l. 48). Nuoširdus gailėjimasis kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tada, kai iš pažeidimą padariusio asmens elgesio, paaiškinimų, savo padaryto pažeidimo vertinimo akivaizdu, jog pažeidėjas nuoširdžiai išgyvena dėl padaryto pažeidimo, supranta savo elgesio neteisėtumą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju pažeidėja nei savo paaiškinime, pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pažeidimo tyrimo metu, nei nutarimo priėmimo metu nuoširdaus gailėjimosi, išgyvenimo, neigiamo požiūrio į padarytą teisės pažeidimą neišreiškė, o teismo posėdyje net nedalyvavo. Advokato išsakyti teiginiai bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti prilyginami asmens nuoširdžiam gailėjimuisi, kadangi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tiesiogiai susijusi būtent su paties asmens savo elgesio vertinimu. Toks tariamas gailėjimasis vertintinas tik kaip bandymas palengvinti savo atsakomybę ir neatitinka ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąvokos. Tuo labiau, jog, net ir pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, L. B. niekaip neišreiškė savo gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo, tik išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Taigi akivaizdu, jog L. B. gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra tik formalus, siekiama, kad būtų paskirta švelnesnė administracinė nuobauda, todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog L. B. nebausta administracine tvarka (b. l. 38), dirba (b. l. 8, 9), byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tiesa, atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, kad abu asmenys vėliau buvo įdarbinti ir sumokėti visi mokesčiai valstybei. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad įdarbintas nuo 2016 m. birželio 8 d. buvo tik D. K. (b. l. 9), o apie mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą ir padarytos žalos pašalinimą įrodymų nepateikė nei L. B., nei jos atstovas.

Vis dėlto, nors nagrinėjamoje byloje apygardos teismas nenustatė nei L. B. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, esama taip pat ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. L. B. anksčiau nėra bausta už tokio pobūdžio pažeidimus, nėra duomenų, jog būtų bausta ir už kitokius administracinės teisės pažeidimus. L. B. teigiamai charakterizuoja tai, jog ji dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nelegalus darbas truko palyginus neilgą laiko tarpą, o paties pažeidimo padarymui, tikėtina, įtakos galėjo turėti jaunas amžius bei patirties trūkumas vadovaujant įmonei. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. B. paskyrus minimalaus dydžio ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį – po aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus (868 Eur).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, atstovaujamos Klaipėdos skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinį skundą ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimą – L. B. paskirti baudą po aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus (868 Eur) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis eurus (1 736 Eur).

Nutartis neskundžiama.