Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Čiulčinskaitei, Karolinai Veslovaitytei, Loretai Dosinienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsivalinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ brigadininku, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. J. ir A. M. 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarp 08.30 val. ir 09.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais, S. J. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam V. D. į veido sritį, o A. M. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam V. D. į veido sritį, tuo bendrais veiksmais padarė V. D. poodines kraujosruvas kairės akies vokų – skruosto – pažandės srityje, apatinio žandikaulio kairės šakos skeveldrinį ir dešinės vainikinės ataugos lūžius, abiejų skruostikaulių lankų, žandinių ančių, priekinių, užpakalinių ir vidinių sienelių, nosikaulių ir nosies pertvaros, viršutinio žandikaulio, gomurikaulio, abipus akiduobių išorinių sienelių lūžius (atitinkančius Le Fort II lūžio tipą), tokiu būdu bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė V. D. sveikatą. ???

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad

Liudytoja A. J. teisiamojo pasėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai buvęs žentas ir būsimas žentas, jokių pykčių su jais neturi. 2021 m. rugpjūčio 31 d., ryte, ji miegojo. Apie 08.30 val. liudytojai paskambino dukra V. R.. V. D. nemiegojo visą naktį. Kol A. J. kalbėjo telefonu, V. D. atlėkė ir pradėjo daužyti kumščiu jai į kairę koją. Jai iš rankų iškrito telefonas, dukra V. R. viską girdėjo. A. J. rėkė, cypė, norėjo išvengti smūgių. Po to, V. D. nuėjo atidaryti durų, nes kažkas pasibeldė į duris, atėjo S. J.. Kai duris atidarė V. D., liudytoja nematė, kas atėjo, tik pati nusprendė, kad tai buvo S. J., nes jis atėjo pas ją į miegamąjį. Tuo metu liudytoja gulėjo savo kambaryje. S. J. atėjo pas ją į kambarį, klausė, ar V. D. ją mušė. Liudytoja patvirtino, kad taip, ir liko dar gulėti. S. J. išėjo iš kambario. A. J. nieko negirdėjo, kas vyko kitame kambaryje, kadangi jai kairės ausies būgnelis trūkęs. Po kurio laiko, pas ją atėjo V. D., jis buvo kruvina nosimi, jam bėgo iš nosies kraujas. V. D. ėjo į savo lovos pusę, ir pasakė „sterva, pritrėkšiu...“, nepasakė, kas jam nutiko. Liudytoja atsisėdo rengtis. A. J. nuėjo į svetainę. Matė kruvinas sienas. Svetainėje sėdėjo S. J., A. M., klausė jų, kas atsitiko. A. M. tylėjo. A. J. atsisėdo ant fotelio, A. M. ir S. J. sėdėjo ant fotelio. S. J. pasakė, kad kirto porą kartų į veidą V. D. už ,,kūrvą”, kadangi jis taip liudytojos dukrą pavadino. Po to, liudytoja pasidarė arbatos ir pas juos atėjo V. D., kuris atsisėdo į liudytojos fotelį, kai ši nuėjo į virtuvę. vyrai kalbėjo, prieš tai V. D. dar parūkė. K. V. D., gal jam reikia vaistų, kadangi jam buvo ištinęs žandas, V. D. pats negalvojo jokių medikų kviesti. Pagalbos nepriėmė V. D.. Vyrai gėrė dar likusį pusę butelio degtinės. V. D. po pietų išsikvietę greitąją pagalbą. Po pietų atvyko greitoji pagalbą. Kiek suprato, tai S. J. jam trenkė porą kartų į veidą, taip ir atsirado tas kraujas iš nosies V. D.. Kaltinamieji man sakė, kad jie susitiko prie jos buto durų ir kartu atėjo į butą. V. D. tris kartus liudytojai sudavė į blauzdą, smūgiavo todėl, kad kalbėjo telefonu su savo dukra. A. J. į medikus nesikreipė dėl smūgių į blauzdą, jai nereikėjo medikų pagalbos, nors smūgiai buvo stiprūs, jai skaudėjo. Durų skambučio liudytoja negirdėjo, V. D. nuėjo įleisti. A. M. matė jau tik svetainėje, o po to į svetainę atėjo ir V. D.. Daug vėliau kalbėjo liudytoja su V. D., kai jis gulėjo ligoninėje. A. J. su dukra suruošėme jam daiktus, jam juos nuvežė jo draugas. Telefonu bendraujant su V. D., jis pasakė, kad jį sumušė S. J., po to ir A. M. paminėjo. Jis visko prisakė, tai mušė, tai nemušė, iš karto pasakė, kad jį sumušė S. J., bet tik po ligoninės jis su liudytoja kalbėjo, iš karto jis su ja nekalbėjo. Apie įvykį, po ligoninės, jis jau minėjo visai kitą laiką, jis nenuspėjamas. Paskutiniu metu, V. D. visada išgėręs mušdavosi. Kiek su juo bendrauja, atmintis jo tokia pati, kaip ir buvo – normali. S. J. ir A. M. liudytoją gindavo nuo V. D., taip buvo gal du kartus. Tada V. D. muštis nustodavo. Birželio mėnesį V. D. buvo sužalotas žandikaulis, tų įvykių buvo pas jį visokių. Buvo kritęs parduotuvėje, kitą kartą net nežinojo, nuo ko gavo. O šį kartą jam tino žandikaulis, tinimas laikėsi gal savaitę laiko, praėjo, medikų pagalbos jam nereikėjo. Gydytojas jo sakė, kad darytas kaulų lūžių atstatymas. Nosis laužta jau nuo jaunystės jam, tada irgi buvo gavęs. Anksčiau irgi buvo sužalotas žandikaulis, tada jis nesiskundė. Gydytojas klausinėjo ir jo paties, žmogus kalbėjo aiškiai, normaliai. Po ligoninės V. D. grįžo šeštadienį pasiimti savo kelis daiktus, išėjo gyventi pas savo draugą. Šiuo metu jis pas liudytoją negyvena. Dėl agresyvaus V. D. elgesio, liudytoja kviesdavo policiją, jį išveždavo, po to jis pareidavo, liudytoja rašydavo pareiškimus, bet nereikšdavo pretenzijų.

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos mama yra A. J.. Tikslios datos nepamena, bet ji telefonu kalbėjosi su mama, kai išgirdo, kad atėjo V. D. ir neleido jai kalbėtis su liudytoja. Girdėjo, kaip jis jai trenkė, girdėjo smūgius, mama pradėjo verkti „Vaida, gelbėk...“. V. R. paskambino savo sesei L. M. ir pasakė jai, kad girdėjo, kaip V. D. mamą mušą, mama verkia. Liudytoja gyvena Kaune, todėl negali nuvykti greitai pas mamą. Ji nežino, kas vyko po to, liudytojai tik pasakojo. V. D. ne kartą mušė mamą, matė pas mamą likusias žymes, kraujosruvą. Mačiau ir V. D. nuotrauką, jis atrodė baisiai, buvo sumuštas. V. R. pasakojo, kad mamos gelbėti atėjo S. J. ir A. M.. Po to įvykio, ji daug su niekuo nekalbėjo, net kalta jaučiasi, kad paskambino sesei, o ne policijai. Liudytojos vyras irgi daug kartų gelbėjo A. J. nuo V. D.. Po įvykio, liudytoja matė likusias žymes pas mamą ant raktikaulio. Mama dėl šito įvykio niekur nesikreipė. Smurtas ilgai tęsiasi, tai nenormalu, mamai ne kartą buvo sakyta, kiek ji gali tą smurtą kentėti. Kai liudytoja buvo 16 metų, nukentėjusysis ir prieš ją naudojo smurtą. V. D. išgėrinėja kiekvieną dieną, tada smurtauja. Iš pradžių mama policiją kviesdavo, o po to jau niekur nesikreipdavo. S. J. jos sesės draugas, jis nelinkęs smurtauti, labai visiems padeda. V. D. yra ne kartą sumuštas, vis pareina namo sumuštas, kažkas jį sumušdavo prie parduotuvės, kiek būdavo anksčiau pas mamą, tai matydavo. Vėliau V. R. vengė važiuoti pas mamą, nes ten būdavo V. D..

Iš 2022 m. vasario 21 d. parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu, V. D. parodė bei patvirtino savo parodymus duotus 2021 m. lapkričio 30 d. Protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam V. D. pasiūloma parodyti kaip, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis parodė namą, kuris pažymėtas Nr. 8 ir paaiškino, kad šiame name tuo metu kai jis buvo sužalotas gyveno kartu su savo sugyventine A. J.. Toliau V. D. parodė buto duris pažymėtas Nr. 11 ir paaiškino, kad šiame bute, kur jis anksčiau gyveno, jį sumušė S. J. ir A. M.. Taip pat jis paaiškino, kad kai išgirdo skambutį į duris ir jas atidarė, už durų stovėjo S. J. ir A. M.. Jie abu įėjo į buto vidų ir S. J. iš karto griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis kažkokiu būdu S. J. ranką nuo savo kaklo numušė. Po to, (duomenys neskelbtini)paaiškino ir parodė, kad S. J. iš karto pradėjo smūgiuoti jam su rankos kumščiu į veido sritį, kiek tiksliai kartų sudavė į veido sritį, nepamena, bet mano, kad kokius 3 ar 4 kartus. V. D. paaiškino, kad po S. J. suduotų smūgių, jis nenukrito, liko stovėti koridoriuje. Po to, nukentėjusįjį, po S. J. suduotų smūgių, pradėjo mušti A. M., kuris jam su rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, ir jis po šio smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko nepamena, todėl ar dar jį daugiau mušė A. M. pasakyti negali. Po to, kažkuriuo momentu nukentėjusysis pabudo miegamajame lovoje, kaip ten atsidūrė, neprisimena. Kai jis atsikėlė iš lovos ir pamatė, kad svetainėje ant sofos sėdi S. J. ir A. M., kurie vartojo alkoholį, jis nuėjo į balkoną parūkyti (1 t., b. l. 64–72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G2203/2021 (02) matyti, kad V. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-skruosto-pažandės srityje, apatinio žandikaulio kairės šakos skeveldrinis ir dešinės vainikinės ataugos lūžiai, abiejų skruostikaulių lankų, žandinių ančių priekinių, užpakalinių ir vidinių sienelių, nosikaulių ir nosies pertvaros, viršutinio žandikaulio, gomurikaulio, abipus akiduobių išorinių sienelių lūžiai (atitinkantys Le Fort III lūžio tipą). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas dėl daugybinių veido kaulų lūžių, atitinkančių Le Fort III tipą vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktą ir komentarą) ir galėjo grėsti V. D. gyvybei. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 135–138).

Iš 2022 m. kovo 20 d. specialistės S. B. paaiškinimų protokolo matyti, kad V. D. sunkus sveikatos sutrikdymas išsivystė nuo trauminių poveikių visumos (1 t., b. l. 140 ).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Prie durų buvo durų kilimėlį, ant kurio užfiksuota raudonos spalvos dėmes. Koridoriaus patalpoje, ant grindų kilimėlio taip pat buvo matomos raudonos spalvos dėmes. Raudonos spalvos dėmes užfiksuotos ir ant koridoriaus sienų, buto durų vidinės pusės, buto grindų (1 t., b. l. 22–35).

Iš 2021 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas (surašant garso įrašo stenogramą), kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Įraše užfiksuotas bendrosios pagalbos operatoriaus ir V. D. pokalbis. Nustatyta, kad nukentėjusysis kvietėsi pagalbą, kadangi jį sumušė podukros draugas (1 t., b. l. 120–121).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK XVIII skyriaus „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ BK 135, 138, 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis).

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad įvykio rytą išgirdo skambinant duris, ir jas atsidarius, už durų stovėjo A. M. ir S. J.. Kaltinamasis S. J. sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, tačiau šis išsilaisvino, tada S. J. sudavė jam smūgius į galvos sritį, ir A. M. taip trenkė į galvą vieną smūgį, kad po šio smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Atsimena nuo to momento, kai jis nubudo lovoje, matė, kad kaltinamieji sėdi už stalo ir vartoja alkoholį, o pats pasijuto labai blogai, surūkė cigaretę ir nutarė, kad reikia medikų, nes pusės veido neturėjo. Nors nukentėjusiojo V. D. parodymai tam tikrose jų dalyse šiek tiek kito, tačiau teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo praradęs sąmonę, į gydymo įstaigą buvo pristatytas 1,45 prom. neblaivumo, jam konstatuoti daugybiniais veido srities lūžiai, įvykis nutiko tarpe išgertuvių (1 t., b.l. 1), todėl kai kuriuos nukentėjusiojo parodymų neatitikimus laiko neesminiais, kurie nepašalina svarbiausių bylos aplinkybių, t.y. dėl esminio bylos fakto, kad jį sumušė A. M. ir S. J.. Būtent tai nukentėjęs nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisme. Tokias nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes patvirtino liudytoja G. D., kuri teigė, kad jai V. D., šiam gulint ligoninėje, nuo pokalbio telefonu pradžios pasakė, kad jį sumušė du – S. J. ir A. M., o pastarasis (A. M.) G. D. bendraujant telefonu patvirtino, kad tik porą kartų nukentėjusiajam sudavė. Liudytojos teigimu, A. M. ir anksčiau tyra kelis kartus pakėlęs ranką prieš nukentėjusįjį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos G. D. parodymais, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ji galėtų apkalbėti kaltinamuosius. Be to, tokius nukentėjusiojo ir liudytojos G. D. parodymus iš dalies patvirtina ir kaltinamasis S. J., kuris savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pas nukentėjusįjį į butą atėjo kartu su kaltinamuoju A. M. todėl, kad paskambino jo sugyventinė L. M., kuri pasakė, kad jai skambino jos sesuo ir pasakė, kad V. D. muša šių motiną A. J., todėl abu atbėgo pastarosios ginti. S. J. teigimu, jis iškarto nuėjo pas A. J. į jos kambarį ir nematė, ar A. M. mušė V. D., nors šie vienu du liko koridoriuje, kitų žmonių ten nebuvo. Tačiau, kaip seka iš kaltinamojo S. J. parodymų, jam išėjus iš A. J. kambario, jis pamatė, kad V. D. iš nosies bėga kraujas, ir jis yra sumuštas. Kadangi nukentėjusysis S. J. atžvilgiu pasakė kelis necenzūrinius žodžius, tai pastarasis taip pat sudavė kelis smūgius į galvą V. D.. Po to S. J. ir A. M. sėdo prie stalo vartoti alkoholio, kurio dar pasiūlė ir nukentėjusiajam V. D., kuris po to nuėjo į kitą kambarį. Matė, kad nukentėjusiajam buvo ištinęs veidas. Tokius kaltinamojo S. J. žodžius patvirtina įvykio vietos apžiūros 2021 m. rugpjūčio 31 d. protokolas, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Prie durų buvo durų kilimėlį, ant kurio užfiksuota raudonos spalvos dėmes. Koridoriaus patalpoje, ant grindų kilimėlio taip pat buvo matomos raudonos spalvos dėmes. Raudonos spalvos dėmes užfiksuotos ir ant koridoriaus sienų, buto durų vidinės pusės, buto grindų (1 t., b. l. 22–35). Šis įrodymas patvirtina nukentėjusiojo V. D. parodymus, kad jis abiejų kaltinamųjų buvo sumuštas pastarajam vos tik atidarius buto duris, t.y. dar būnant koridoriuje. Tuo metu bute buvusi ir savo kambaryje gulėjusi nukentėjusiojo sugyventinė A. J. nors paties įvykio ir nematė, tačiau patvirtino aplinkybes, kad V. D. ryte ją mušė, todėl ji telefonu apie tai pasakė savo dukrai V. R., kuri tai nurodė apklausiama teisme. Liudytojos V. R. teigimu, ji paskambino savo seseriai L. M., kad eitų pas mamą, nes ją ir vėl muša V. D.. Liudytoja L. M. teisme patvirtino, kad kaltinamasis A. M. yra jos buvęs vyras, su kuriuo jie turi mažametį sūnų, o kaltinamasis S. J. – dabartinis sugyventinis, jie abu ne kartą yra apgynę liudytojos motiną – A. J. – nuo smurtaujančio šios sugyventinio V. D., taip buvo ir šį kartą, o būtent: L. M. paskambino S. J. ir paprašė nubėgti pas A. J., nes ją muša V. D.. Liudytojos A. J., L. M., V. R. patvirtino, kad V. D. dažnai smurtaudavo, todėl dėl jo tokio elgesio namuose kildavo konfliktai, į kurių sprendimą būdavo įtraukiami tiek A. M., tiek S. J., taip atsitiko ir šį kartą. Tokias teismo išvadas patvirtina ir 2021 m. lapkričio 3 d. – 2021m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuos buvo apžiūrėti "Body" vaizdo kameros Nr. B0F1EC61715E įrašai susiję su 2021 m. rugpjūčio 31 d. įvykiu adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.111-116), kur užfiksuota, jog liudytoja A. J. pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad tai jos žentai V. D. į galvą davė, todėl jį ir išvežė greitoji. Tai, kad nukentėjusiojo V. D. sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio metu ir buvusiomis aplinkybėmis, patvirtino ir teisme apklausta teismo medicinos ekspertė S. B.. Ji pilnai patvirtino byloje esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G2203/2021 (02), kuria nustatyta, kad V. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-skruosto-pažandės srityje, apatinio žandikaulio kairės šakos skeveldrinis ir dešinės vainikinės ataugos lūžiai, abiejų skruostikaulių lankų, žandinių ančių priekinių, užpakalinių ir vidinių sienelių, nosikaulių ir nosies pertvaros, viršutinio žandikaulio, gomurikaulio, abipus akiduobių išorinių sienelių lūžiai (atitinkantys Le Fort III lūžio tipą). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas dėl daugybinių veido kaulų lūžių, atitinkančių Le Fort III tipą vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktą ir komentarą) ir galėjo kilti grėsmė V. D. gyvybei. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. (T. 1, b.l. 135-138). Teismas neturi pagrindo abejoti nei šia specialisto išvada, nei teismo medicinos ekspertės S. B. paaiškinimais dėl išvados, duotais teisme, nes nebuvo nustatyta jokių šališkumo požymių ar suinteresuotumo bylos baigtimi, be to paminėtieji byloje ištirti įrodymai sujungia visus įrodymus į vieningą visumą, atkurdami buvusio įvykio esmines aplinkybes.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad tarp asmenų, gyvenusių adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigalėjusi smurto kultūra, kur tarpusavio bendravimo dažnos problemos buvo sprendžiamos smurtu ir tai buvo tapę tokia iškreipta gyvenimo norma, jog tik itin retais atvejais buvo pranešama policijai ar medikams. Akivaizdu, kad tokiu būdu netinkamomis priemonėmis ir būdais yra sprendžiamos socialinės problemos, kurias sukėlė besaikis suaugusių asmenų alkoholio vartojimas ir iš to sekantis neprognozuojamas jų elgesys. Tačiau, bet kuriuo atveju, net ir tokioje situacijoje bet kokio fizinio smurto vartojimas negali būti pateisiama priežastimi, o priklausomybės ligas reikalinga gydyti pasitelkiant tam tikras būtent gydymo (medicinines) priemones. Taigi, toks pasirinktas S. J. ir A. M. elgesys aptariamo įvykio metu neatitiko V. D. sudrausminimo, kad šis nemuštų A. J., priemonių proporcingumo, be to, negali būti pripažįstamas kaip nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu. Tas pats pasakytina ir gynybos teiginius, kad veiką kaltinamieji padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, nes jokie objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus prieš pačius kaltinamuosius, o fakto, ar A. J. yra realiai sumušta, jie iš pradžių net netikrino, nes pirmiausiai patys sumušė V. D.. Analizuojant tiek visos situacijos vystymąsi ir eigą, bei kaltinamųjų nurodomas aplinkybes ir suvokimą dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, konstatuotina, kad tiek A. M., tiek S. J., 2021 m. rugpjūčio 31 d. ankstyvą rytą nukentėjusiojo namuose atsirado turint bendrą tikslą – sudrausminti V. D., ką jie pagal savo suvokimą ir padarė, bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiajam smūgius į įvairias galvos sritis, ir tokiu būdu realizuojami įvykyje dalyvavusių bendrininkų valią, išreikštą konkliudentiniais veiksmais.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, kad kaltinamieji alkoholį vartojo iškarto po įvykio, vadovaujantis BKP 256 straipsniu, kaltinimas tikslintinas, iš jo pašalinant aplinkybę „būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“, kitos kaltinimo dalies nekeičiant.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo S. J. ir A. M., pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog S. J. ir A. M. 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarp 08.30 val. ir 09.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe bendrais veiksmais, S. J. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam V. D. į veido sritį, o A. M. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam V. D. į veido sritį, tuo bendrais veiksmais padarė V. D. poodines kraujosruvas kairės akies vokų – skruosto – pažandės srityje, apatinio žandikaulio kairės šakos skeveldrinį ir dešinės vainikinės ataugos lūžius, abiejų skruostikaulių lankų, žandinių ančių, priekinių, užpakalinių ir vidinių sienelių, nosikaulių ir nosies pertvaros, viršutinio žandikaulio, gomurikaulio, abipus akiduobių išorinių sienelių lūžius (atitinkančius Le Fort II lūžio tipą), tokiu būdu bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė V. D. sveikatą. ???

Iš kaltinamųjų S. J. ir A. M. atliktų veiksmų intensyvumo, apimties, pobūdžio, situacijos, spręstina, kad jie abu veikė tiesiogine tyčia. Taigi, aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. J. ir A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmę – laivės atėmimą iki dešimties metų, kas laikytina sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus (T. 2, b.l. 103-107). Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (T. 2, b.l. 111). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje konsultuotas/gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. (T. 2, b.l. 114). Specialisto išvadoje 2022-02-25 Nr. (duomenys neskelbtini)2022 teismo psichiatras S. S. nurodo, kad nėra duomenų, kad A. M. įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). ( 2 t., b.l. 121). A. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir charakterizuojamas teigiamai, prisideda prie mažamečio vaiko auginimo.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančiomis pripažintinos dvi - prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos įvykdymo bei civilinio ieškinio teritorinėms ligonių kasoms dalinis atlyginimas. S. J. neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus (T. 2, b.l. 34-37). Psichiatrinis gydymas, įskaita nesigydė, į įskaitą neįrašytas (T. 2, b.l. 45,46). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita nesigydė, į įskaitą neįrašytas (T. 2, b.l. 45,46). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, kur charakterizuojamas tik teigiamai, šeiminius santykius.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, nukentėjusiojo ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 86-942/2015, Nr. 2K-209-222/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju S. J. ir A. M. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. D. dėl patirtų sužalojimų buvo ilgą laiką gydomas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, po nusikalstamos veikos padarymo S. J. ir A. M. elgesys buvo ciniškas – palikę sužalotą nukentėjusįjį gulėti lovoje, jie ramiai prie vieno stalo tame pačiame bute toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Atvykus policijos pareigūnams, A. J., A. M., S. J. buvo rasti stipriai neblaivūs ir agresyviai nusiteikę, atsisakė tikrintis neblaivumus (1 t., b.l. 20). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina teismo išvadas apie čia įsigalėjusią smurto kultūrą, kuri lig šiol buvo niekaip nebaudžiama. Taigi, kaltinamiesiems pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, būtų pažeisti tiek nukentėjusiojo interesai, tiek visuomenės teisėti lūkesčiai. Nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai, todėl dėl virš išanalizuotų aplinkybių visumos, kaltinamiesiems negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatos.

Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamųjų elgesį teisme posėdžio metu, juos charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti abiems kaltinamiesiems skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė S. J. skirtina artima minimaliai, o A. M. – kiek artimesnė vidurkiui.

V. Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa pateikė 2597,07 Eur civilinį ieškinį priteisti solidariai iš S. J. ir A. M. dėl V. D. gydymo išlaidų. (T.1, b.l. 103-106 ). Ieškinys reiškiamas, kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam V. D. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos 2597,07 Eur sumai. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėti suteiktų paslaugų įkainiai ir paskaičiavimai. V. D. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Byloje nustačius, kad nukentėjusįjį reikėjo gydyti dėl kaltinamųjų S. J. ir A. M. nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jie šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingi. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, prašomą sumą solidariai priteisiant iš abiejų kaltinamųjų. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. J. yra įmokėjęs ligonių kasoms šiomis įmokomis: 50 Eur pervesta 2022 m. rugpjūčio 30 d., 50 Eur pervesta 2022 m. rugsėjo 28 d., 100 Eur pervesta 2022 m. birželio 4 d., 50 Eur pervesta 2022 m. spalio 25 d., 50 Eur pervesta 2022 m. lapkričio 14 d. (bendra įmokų suma – 300Eur) (3 t., bl. 38-40, 94-95), tad atitinkamai civilinis ieškinys yra mažintinas, į jį įskaičiuojant paminėtąsias S. J. padarytas įmokas (2597,07 Eur – 300 Eur = 2297,07 Eur).

Teisme ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 1016 Eur turtinės atlyginimo pareiškė nukentėjusysis V. D. (2 t., b.l. 182-186). Ieškinyje iš esmės nukentėjęs nurodė, kad dėl A. M. ir S. J. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu ir patirtų sužalojimų patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, dėl sumušimais padarytų kūno sužalojimų buvo iškilusi reali grėsmė gyvybei. Buvo atlikta operacija, ilgą laiką gydėsi stacionare bei ambulatoriškai ir šiuo metu jaučia ženklius pakenkimus jo sveikatai, skausmus, apie 4 mėnesius negalėjo valgyti kieto maisto, lig šiol yra nesuaugęs gomurys. Dėl žandikaulių lūžių susidaręs dantų defekta, kurį atstatyti turės stomatologas. Nukentėjusiojo teigimu, dėl sužalojimo negalėjo nuvykti į Užimtumo tarnybą ir dėl to neteko pajamų, t.y. bedarbio pašalpos, todėl Vilkijos seniūnija kas mėnesį mokėjo po 154 Eur socialinę pašalpą. Tačiau pašalpa nebuvo mokama 2021 m. spalio-gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesiais, kadangi duomenys nebuvo suvesti į e-sveikatos sistemą. Dėl šių priežasčių dėl kaltinamųjų kaltės patyrė 616 Eur turtinę žalą (4×154 Eur). Nukentėjusiojo teigimu, jis vaistams nuo skausmo, vitaminams, įvairiems tepalams pirkti išleido 250 Eur., o kadangi ilgą laiką, net kelis mėnesius negalėjo kramtyti ir vartoti kieto maisto, išleido 150 Eur įvairioms tyrelėms.

Teismas įvertina byloje esančias medicininių dokumentų kopijas bei išrašus apie į gydymo įstaigą iš įvykio vietos pristatyto nukentėjusiojo V. D. sveikatos būklę bei jo gijimo eigą, specialisto išvadą Nr. G 2203/2021 (02), pažymą apie nukentėjusiojo gautas pajamas (1 t., b.l. 136-138, 125; 3 t., b.l. 37, 70-71), ir daro išvadą, kad nukentėjęs realiai dėl įvykio prarado tuo metu gautas jo pajamas, t.y. bedarbio pašalpą, taip pat jam buvo būtina įsigyti vaistų, skirtų gydymuisi, bei dėl patirtų gomurio sužalojimų itin ilgą laiką galėjo valgyti tik skystą maistą tyrelių pavidalu, todėl V. D. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos laikytina pagrįsta ir tenkintina visiškai, 1016 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas ir emociniai išgyvenimai, patirti ilgalaikiai nepatogumai dėl gydymo, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip nukentėjusiojo V. D. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje (galvoje). Dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo buvo iš esmės sutrikdytas nukentėjusiojo darbingumas bei kasdienis gyvenimo būdas. Įvertinant neturtinę žalą pinigais taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl patirto fizinio smurto ir patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo reikalingas operacinis gydymas, bei pakankamai ilgai trunkantis ambulatorinis gydymas. Liekamuosius sužalojimų padarinius (nesuaugantį gomurį, defektuotus dantis) nukentėjusysis jaučia iki šiol. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų turtinę padėtį, įvykio individualias aplinkybes, teismų suformuotą praktiką. Teismas, įvertindamas išdėstytus argumentus, nusikaltimo aplinkybes, nustatytą fizinio sužalojimo bei sukelto skausmo mastą, taip pat atžvelgdamas į išdėstytus motyvus dėl neturtinės žalos dydžio mano, kad nukentėjusiojo V. D. prašomas neturtinės žalos dydis (10 000 Eur) yra per didelis, todėl mažintinas pusiau, t.y. iki 5000 Eur.

VI. Sprendimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3t., b.l.87-92), kurioje nurodyta, kad iš viso valstybės naudai dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo A. M. priteistinos 371,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgus į tai, kad gynėjas advokatas šioje byloje kaltinamajam A. M. buvo teismo skirtas privalomais pagrindais, taip pat į kaltinamojo A. M. turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. dėl jam teiktų teisinių paslaugų valstybės naudai nepriteistinos.

Įvertinus pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apie tai, kad nukentėjusiajam V. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų dydis yra 508,40 Eur, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl 508,40 Eur pripažintinos proceso išlaidomis, kurios išieškotinos solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamiesiems S. J. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su informacija ("Body" kamerų įrašai ir BPC pateiktas garso įrašas) saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

-S. J. asmens tapatybės kortelė Nr. 15007613 ir A. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (perduoti teismui kartu byla atskirame pakete Nr. 1 ), nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, persiųstini S. J. ir A. M. nustatytos bausmės atlikimo vietų administracijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 105 straipsniu, 106 straipsniu, 109 straipsniu, 113 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kaltinamiesiems S. J. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

S. J. ir A. M. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jų faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai solidariai iš S. J. ir A. M. priteisti 1016 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai solidariai iš S. J. ir A. M. priteisti 2297,07 Eur išlaidų, patirtų už nukentėjusiojo V. D. gydymą.

Nepriteisti iš A. M. 371,67 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės naudai solidariai iš A. M. ir S. J. priteisti 508,40 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam V. D. teiktas teisines paslaugas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su informacija ("Body" kamerų įrašai ir BPC pateiktas garso įrašas) saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

-S. J. asmens tapatybės kortelė Nr. 15007613 ir A. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (perduoti teismui kartu byla atskirame pakete Nr. 1 ), nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, persiųsti S. J. ir A. M. laisvės atėmimo bausmės vietų atlikimo administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.