- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- eII-77-771/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00041-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- M. N.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.11Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31-1 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2026 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) M. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2026 m. sausio 15 d. 19.46 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,49 prom. (įvertinus paklaidą) girtumo (neblaivumo) laipsnis, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus.
2026 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Nutarimą priėmusią Instituciją gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. (toliau ir – Pareiškėjas) 2026 m. vasario 9 d. skundas, kuriuo prašoma paskirti mažesnę baudą ir trumpesnį administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą. Skunde nurodė, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, kad jo gyvenime toks nusižengimas padarytas pirmas ir paskutinis. Kadangi šiuo metu yra bedarbis, prašo sumažinti paskirtos baudos dydį. Nurodė, jog šiuo metu aktyviai ieškosi darbo, o kadangi gyvena rajone, prašo teismo sušvelninti jam pritaikytą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes teisė vairuoti transporto priemones jam bus reikalinga įsidarbinus.
Atsiliepimas
Institucija 2026 m. vasario 11 d. atsiliepimu į skundą prašo teismo M. N. skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo M. N. prašymą - pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui, bei skiriant mažesnę baudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Įvertinus Pareiškėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir motyvus bei remiantis teismų praktika, Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui bei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos – Šiaulių apskrities VPK atstovas į teismo posėdį 2026 m. kovo 2 d. 14.00 val. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Į teismo posėdį numatytu laiku taip pat neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. N., jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nusprendė teismui pateiktą skundą nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. N. ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.
ANK 422 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.
Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktu skundu M. N. prašo paskirti mažesnę baudą ir trumpesnį administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, laikytina, jog Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šį prašymą Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad sutinka su padarytu nusižengimu, pripažįsta savo kaltę ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, žada daugiau taip nesielgti. Taip pat pažymi, jog yra bedarbis, šiuo metu aktyviai ieškosi darbo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bus reikalinga įsidarbinus, bei, kad gyvena rajone.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Kaip minėta, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2026 m. sausio 29 d. nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skiriant administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, bei skiriant mažesnę baudą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje.
Nagrinėjamu atveju Institucija 2026 m. sausio 29 d. nutarimu M. N. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui ir sankcijoje numatytą artimą minimaliai 950 Eur nuobaudą. Skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę už nusižengimo įvykdymą, pareigūnė atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismo vertinimu, M. N. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Šiuo atveju matyti, kad M. N. buvo nustatytas lengvas 1,49 (pašalinus paklaidą) promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad girtumas nuo 1,5 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę. M. N., vairuodamas transporto priemonę, net ir esant lengvam girtumo laipsniui, savo elgesiu kėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, M. N. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Paminėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas itin griežtai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja neblaivūs. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią atsakomybės ribą ir jos privalu laikytis.
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo sumažinti jam paskirtą baudą akcentuodamas sunkią savo finansinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių pagrindžiančių duomenų apie sunkią M. N. finansinę padėtį, nepateikti jokie duomenys apie jo turimą turtą, santaupas, įsipareigojimus ir pan., todėl teismas neturi galimybės įvertinti šio prašymo pagrįstumo.
Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, t. y. šiuo metu jis aktyviai ieškosi darbo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bus reikalinga įsidarbinus, kad gyvena rajone. Akivaizdu, kad susiklosčius tokiai situacijai teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui itin reikalinga naujo darbo paieškai bei įsidarbinus, tačiau tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau Pareiškėjo minimos aplinkybės egzistavo ir iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, bet pastarojo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė. Taip pat Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. M. N. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė KET pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Taip pat pabrėžtina, kad nors M. N. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo gyvenamoji vieta yra itin artima (duomenys neskelbtini) miesto, kuri turi pakankamą viešojo transporto infrastruktūrą.
Pareiškėjas skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo nurodytais motyvais kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų bendrosios taisyklės esmę, todėl teismas sprendžia, jog M. N. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas arba administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Neabejotina, jog M. N. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas KET pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes Pareiškėjui, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti, kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sušvelninus paskirtą administracinio poveikio priemonę, tikėtina, kad Pareiškėjas ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.
Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad M. N. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.