- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-883-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02765-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės E. R., apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-169/2015 pagal ieškovo L. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės E. R., ieškinį atsakovui M. P. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. L. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės E. R., kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. P. 301,49 Eur (1041,00 Lt) palūkanų, 411,26 Eur (1420,00 Lt) vertimo paslaugų išlaidų, 579,24 Eur (2000,00 Lt) teisinės pagalbos išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo 1645,04 Eur (5680,00 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovei E. R. iš atsakovo M. P. buvo priteista 1645,04 Eur (5680,00 Lt) išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo suma, tačiau nebuvo priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas geranoriškai nemoka priteisto išlaikymo įsiskolinimo, prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo 1645,04 Eur (5680,00 Lt) sumos nuo 2010 m. spalio 26 d. iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovės skaičiavimais tai sudaro301,49 Eur (1041,00 Lt) palūkanų. Taip pat prašo priteisti 411,26 Eur (1420,00 Lt) vertimo paslaugų išlaidų ir 579,24 Eur (2000,00 Lt) teisinės pagalbos išlaidų, nes, atsakovui gyvenant užsienyje – Airijoje, ji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo užsienyje.
Atsiliepimas
A. M. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad 2010 m. spalio 26 d. teismo sprendimu priteistą 1645,04 Eur (5680,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimą dengia pagal galimybes, yra padengęs 724,05 Eur (2500,00 Lt) šio įsiskolinimo, todėl E. R. elgiasi nesąžiningai, nuslėpdama šią aplinkybę ir prašydama priteisti palūkanas nuo visos sumos. Nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui kas mėnesį perveda 120,00 Eur, kas sudaro 414,00 Lt, nors teismo sprendimu yra priteista tik 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį vaiko išlaikymui, tad per vienerius metus susidaro 49,84 Eur (172,08 Lt) permoka, o per daugiau nei trejus metus susidarė 157,79 Eur (544,82 Lt) permoka, vadinasi, atsakovas jau yra padengęs 881,84 Eur (3044,82 Lt) nuo priteistos 1645,04 Eur (5680,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas nurodo, jog E. R. nepagrįstai mokėjo už vertimo paslaugas, nes buvo išverstas dokumentas, kurio vertimas visai nereikalingas, be to, buvo nepagrįstai patirtos 579,24 Eur (2000,00 Lt) išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, nes E. R. turėjo galimybę pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. P. ieškovui L. P.: 123,09 Eur nuostolių; 229,35 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 352,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. L. P. priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai E. R.. Priteisė iš ieškovo L. P. įstatyminės atstovės E. R. atsakovui M. P. 262,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atstovės E. R. 3,02 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo M. P. 1,13 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas iš E. R. banko sąskaitos išrašo nustatė, jog atsakovas M. P. nuo 2010 m. lapkričio mėnesio periodiškai kiekvieną mėnesį pervedinėdavo 120,00 Eur sumą L. P. išlaikymui. Iš 2013-02-22, 2013-03-25, 2014-11-28, 2015-02-03, 2015-04-17 mokėjimo nurodymų nustatė, jog atsakovo mama Z. M. į E. R. banko sąskaitą iki ieškinio pateikimo dienos buvo pervedusi 434,43 Eur (1500,00 Lt) (2013-02-22 – 500,00 Lt, 2013-03-25 – 1 000,00 Lt), po ieškinio pateikimo dienos E. R. 2014-11-28 buvo pervesta 289,62 Eur (1 000,00 Lt), 2015-02-03 – 637,00 Eur, 2015-04-17 – 283,83 Eur, taip pat 2015-04-17 E. R. buvo pervesta 927,78 Eur už išlaikymo įsiskolinimą už 2010-03-30 – 2010-11-29 laikotarpį bei 290,00 Eur už išlaikymo indeksaciją. Pažymėjo, kad atsakovas M. P. tinkamai vykdo prievolę mokėti po 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis; skirtumą, susidariusį dėl įmokų indeksavimo, sumokėjo 2015-04-17, išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 2010-03-30 – 2010-11-29 laikotarpį sumokėjo 2015-04-17, kadangi šių išmokų tinkamas vykdymas nėra ieškinio dalykas, teismas dėl šių sumų plačiau nepasisakė. Teismas, atsižvelgdamas į šalių parodymus ir į CK 6.51 straipsnyje įtvirtintą trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką, sprendė, jog 2013-02-22, 2013-03-25 atlikti mokėjimai 434,43 Eur (1500,00 Lt) sumai buvo išlaikymo įsiskolinimo (5 680,00 Lt) dalinis dengimas, vadinasi, neapmokėta šio įsiskolinimo dalis ieškinio pateikimo dienai buvo 1210,61 Eur (4180,00 Lt). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012), teismas konstatavo, jog ieškovas turi teisę reikalauti 5 procentų palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienai (2014-09-08) buvusios neapmokėtos 1210,61 Eur (4180,00 Lt) sumos. Pažymėjo, kad atsakovui prievolė sumokėti 1645,04 Eur (5680,00 Lt) įsiskolinimą atsirado 2010 m. lapkričio 25 d., kuomet įsiteisėjo 2010 m. spalio 26 d. teismo sprendimas, todėl nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2014-09-08) priskaičiuotina 229,35 Eur (791,90 Lt) kompensacinių palūkanų ir ši suma priteistina ieškovo L. P. naudai iš atsakovo M. P..
Teismas nurodė, kad ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo 1645,04 Eur (5680,00 Lt) sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško įsiskolinimo padengimo. Iš byloje esančių mokėjimo dokumentų teismas nustatė, jog ieškinio pateikimo dienai (2014-09-08) buvusi neapmokėta 1210,61 Eur (4180,00 Lt) suma buvo apmokėta bylos nagrinėjimo metu: 2014-11-28 pervesta 289,62 Eur (1000,00 Lt), 2015-02-03 – 637,00 Eur, 2015-04-17 – 283,83 Eur, todėl konstatavo, kad ieškovo atstovo prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 1645,04 Eur (5680,00 Lt) įsiskolinimo sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško įvykdymo negali būti tenkinamas, nes išlaikymo įsiskolinimas yra visiškai padengtas.
Teismas sprendė, jog 411,26 Eur (1420,00 Lt) vertimo išlaidos neturi jokio priežastinio ryšio su M. P. atliktais veiksmais, šias išlaidas E. R. patyrė savo rizika, todėl jos negali būti priteisiamos iš atsakovo M. P.. Nurodė, jog ieškovo įstatyminė atstovė E. R. sumokėjo 411,26 Eur (1420,00 Lt) už 2010 m. spalio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašo vertimą. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, jog E. R. buvo informuota, jog su sprendimo išrašu turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, toks nurodymas ieškovei buvo duotas, nes prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Vaikų išlaikymo fondo administracija, kuri vykdo Centrinės institucijos funkcijas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Tarybos Reglamentą Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Jei ieškovė būtų įvykdžiusi teismo nurodymą, būtų gavusi neatlygintinas teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo paslaugas, nes Airija yra Europos sąjungos narė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta, jog rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, pagal 8.15 punktą už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, surašymą taikomas 0,5 koeficientas, todėl sprendė, kad pagrįstos išlaidos už 2012-11-15 prašymo surašymą yra 123,09 Eur (arba 425,00 Lt) (t. y. 850,00 Lt x 0,5), todėl konstatavo, kad ši suma, o ne 579,24 Eur (2000,00 Lt) priteistina iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimas. Pažymėjo, kad byloje taip pat yra raštas dėl informacijos apie ketinimą kreiptis į Aukščiausiąjį Dublino teismą, 2013-01-12 peticija dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje, tačiau nėra duomenų, jog šie dokumentai buvo išsiųsti adresatui ar kitaip panaudoti, nėra įrodymų, jog šiuos dokumentus ruošė advokatas E. V., ir jog būtent už jų surašymą buvo patirtos 579,24 Eur (2000,00 Lt) atstovavimo išlaidos, nurodytos 2012-11-12 mokėjimo dokumente.
Teismas sprendė, jog iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 352,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
Teismas nurodė, kad ieškovo atstovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 38,80 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 202,73 Eur (700,00 Lt) išlaidų už ieškinio surašymą, 174,00 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose, 87,00 Eur už patikslinto ieškinio surašymą. Konstatavo, kad patikslintas ieškinys nebuvo teisme priimtas, todėl šias išlaidas nelaikė pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 350,44 Eur (1210,00 Lt) išlaidų už atsiliepimo parengimą ir 525,66 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.
Teismas nustatė, kad byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė neviršijo trijų valandų, todėl nurodė, kad abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose, mažintinos iki 161,45 Eur. Teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų paruošimą nemažintinos, nes neviršija maksimalių dydžių. Ieškovo pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis teismas pripažino 402,98 Eur sumą (38,80 Eur žyminis mokestis, 161,45 Eur atstovavimo išlaidos ir 202,73 Eur už ieškinio parengimą); atsakovo pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 511,89 Eur sumą (161,45 Eur atstovavimo išlaidos ir 350,44 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą).
Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pažymėjo, kad ieškinyje buvo reiškiami reikalavimai už 1291,99 Eur sumą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui L. P. 352,44 Eur, vadinasi, buvo patenkinta 27,27 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovo L. P. naudai iš atsakovo M. P. priteisė 109,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovo įstatyminės atstovės ir turto tvarkytojos E. R. priteisė 372,29 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atstovės E. R. atsakovo naudai priteisė 262,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat šalims proporcingai paskirstė 4,15 Eur (14,34 Lt) pašto išlaidų valstybei atlyginimą (CPK 92 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas L. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės E. R., prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti ir ieškovui L. P. priteisti iš atsakovo M. P. 285, 91 Eur kompensacinių palūkanų, 411, 26 Eur vertimo išlaidų, 579, 24 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 415,53 Eur advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš L. P. įstatyminės atstovės E. R. atsakovui M. P. 262, 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir atsakovo prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Likusią Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantui (ieškovui) L. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės E. R., 321 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
1.Teismas sprendime kompensacines palūkanas privalėjo skaičiuoti proporcingai, atsižvelgdamas į tai, kada ir kokiomis dalimis atsakovas po 2010-10-26 teismo sprendimo paskelbimo sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, tačiau teismas to nepadarė, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 285,91 Eur dydžio kompensacines palūkanas, vietoje priteistos 229,35 Eur kompensacinių palūkanų sumos, ką patvirtina pateikiami skaičiavimai.
2. Aplinkybė, kad tik po ieškinio teismui padavimo dienos (2014-09-08) atsakovas dėl kažkokių motyvų (pakonsultuotas advokato, siekdamas išvengti tolimesnio procesinių palūkanų skaičiavimo ir pan.) sumokėjo likusį 2010-10-26 teismo sprendimu priteista išlaikymo įsiskolinimą, kurio dydis buvo reikšmingas (4180 Lt arba 1210, 61 Lt), lyginant jį su 2010-10-26 teismo sprendimu priteisto viso išlaikymo įsiskolinimo dydžiu (5180 Lt arba 1500,23 Eur), nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų dalį atsakovo pusei.
3. Teismo vertinimu, ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 402, 98 Eur, atsakovo - 511,89 Eur. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti 1041 Lt arba 301,49 Eur palūkanų, teismas priteisė 129, 35 Eur kompensacinių, o aukščiau išdėstyti apeliacinio skundo motyvai patvirtina, kad turėjo būti priteista 285,91 Eur palūkanų, vadinasi, bent jau dalyje dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovui priklauso teisė į 95 proc. ieškinio reikalavimų patenkinimą ir atitinkamai į didesnę bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo dalį.
4. Prašo apeliacinės instancijos teismą perskaičiuoti ir sumažinti iš ieškovo pusės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ilgiau nei 4 metus nevykdė 2010-10-26 teismo sprendimo ir nemokėjo teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo, kuris turėjo būti skirtas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas neįrodė jokių svarbių priežasčių, kurios jam trukdė laiku ir tinkamai įvykdyti 2010-10-26 teismo sprendimą. Ieškinio esminis tikslas buvo procesinių palūkanų ir kitų išlaidų pagrindu priversti atsakovą padengti 2010-10-26 teismo sprendimu priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir ieškovo motinai pavyko pasiekti tą tikslą, t. y. atsakovas visiškai įvykdė 2010-10-26 teismo sprendimą, tačiau atsakovas turi prisiimti dalį atsakomybės už tai, neatsižvelgiant į tai, kokią ieškinio reikalavimų dalį teismas tenkino, kokią - atmetė. Tokia galimybė įtvirtinta ir CPK 98 str. 2 d.. Atsakovas ilgiau nei 4 metus nevykdė teismo sprendimo ir be jokių svarbių priežasčių nemokėjo reikšmingo dydžio išlaikymo įsiskolinimo (4180 Lt arba 1210, 61 Eur), gyveno Airijoje ir nesirūpino teismo sprendimo operatyviu įvykdymu, tuo tarpu nepilnametis vaikas, kuriam skirtas išlaikymas, turi specialių poreikių sveikatai, po ieškinio padavimo teismui dienos (2010-09-08) atsakovas sumokėjo reikšmingo dydžio išlaikymo įsiskolinimą (4180 Lt arba 1 210, 61 Eur), atsakovo patirtos advokato išlaidos turėtų būti nepriteistos arba ženkliai sumažintos iki protingos sumos. Prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 262,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui.
5. Iš byloje esančio 2012-11-22 pinigų priėmimo kvito matyti, jog E. R. sumokėjo advokatui 2000 Lt sumą už atstovavimą, dokumento surašymo, patarimą, kitas teisines paslaugas. 2012-11-12 atstovavimo sutarties pagrindu advokatas E. V. teikė E. R. teisines konsultacijas ir jos vardu rengė šiuos procesinius dokumentus: 2012-11-15 prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje; raštą atsakovui dėl informacijos apie ketinimą kreiptis į Aukščiausiąjį Dublino teismą ir jo vertimą į anglų kalbą; 2013-01-12 peticiją dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje bei jos vertimą. Kadangi ieškovo atstovę E. R. dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo atstovavo E. V., pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad šiuos dokumentus ruošė ne advokatas E. V.. E. R. teisinio išsilavinimo neturi, anglų kalbos nemoka. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad, neturėdama specialių teisinių žinių ir nemokėdama anglų kalbos, pati E. R. negalėjo parengti aukščiau nurodytų procesiniu dokumentų.
Šalies argumentai
6. Sprendžiamo klausimo sudėtingumą patvirtina ir Mažeikių rajono apylinkės teismo veiksmai. Advokatui E. V. parengus ir pateikus 2012-11-15 prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje, Mažeikai rajono apylinkės teismas raštu „Dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje“ išdavė E. R. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašą (vykdomąjį dokumentą). Šiame rašte pats teismas nurodė E. R. kreiptis ne į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, kuri vykdo Centrinės institucijos funkcijas, o į kompetentingą Airijos instituciją (žr. civilinės bylos Nr. 2-1252-785/2010 lapą 110), nors jau nuo 2012-10-19 Vaikų išlaikymo fondo administracija turėjo vykdyti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nurodytas centrinės institucijos funkcijas, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų, išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių. Dėl tos pačios priežasties ir advokatui taip pat galėjo trūkti kompetencijos bei specialių teisinių žinių šiuo klausimu, todėl E. R. patirtos 2000 Lt (579,24 Eur) dydžio teisinės išlaidos vertintinos ne tik kaip pagrįstos, bet ir protingo dydžio, kurios visos turėjo būti priteistos iš atsakovo.
7. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino esminės aplinkybės, t. y. kad ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo 579, 24 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą kaip E. R. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nevykdant 2010-10-26 teismo sprendimo, patirtą turtinę žalą. CK 6.249 str., reglamentuojančiame žalą ir nuostolius, nenumatyta galimybė mažinti turtinės žalos dydžio. Priešingai, pagal CK 6.249 str. 4 d., be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Vadovaujantis šia nuostata, E. R. patirtos 579,24 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos laikytinos žala, kuri visa turi būti priteista iš atsakovo, atlikusio neteisėtus veiksmus (nevykdžiusio 2010-10-26 teismo sprendimo).
8. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Airijoje, turto ir pajamų Lietuvoje jis neturėjo. Todėl 2010-10-26 teismo sprendimo vykdymas galėjo būti atliekamas tik Airijos Respublikoje. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. ilgai trunkančio teismo sprendimo nevykdymo, ieškovo įstatyminė atstovė buvo priversta samdyti advokatą, gauti teisines konsultacijas, kreiptis į teismą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašo išdavimo tikslu kreiptis į Airijos Respubliką, taip pat į Dublino Aukščiausiąjį teismą. Šių aplinkybių kontekste svarbią reikšmę turi ir tai, kad ieškovė angių kalbos nemoka, teisinio išsilavinimo ar kitokio specialaus išsilavinimo neturi. Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotas teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašas buvo tik anglų kalba, kurios ieškovo atstovė nesupranta, speciali teisinių žinių neturi. Todėl ieškovo atstovė turėjo pagrindą žinoti, suprasti ir patikrinti, kokios jame nurodytos aplinkybės ir ar jos nurodytos teisingai, tuo tiksiu pagrįstai užsakė šio dokumento vertimą į valstybinę lietuvių kalbą, dėl ko patyrė 1420 Lt (411,26 Eur) išlaidų. Ieškovo atstovės patirtas vertimo išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2014-07-30 kasos pajamų orderio kvitas, išankstinio apmokėjimo sąskaita, taip pat pateiktas dokumentas ir jo vertimas į lietuvių kalbą, o byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl patirtos išlaidų sumos. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovui nepriteisė 411,26 Eur dydžio vertimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovui prievolė sumokėti 5680,00 Lt įsiskolinimą atsirado 2010 m. lapkričio 25 d., kuomet įsiteisėjo 2010 m. spalio 26 d. teismo sprendimas, todėl nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2014-09-08) priskaičiuotina 229,35 Eur (791,90 Lt) kompensacinių palūkanų, kurios ir priteistos ieškovo L. P. naudai visiškai pagrįstai ir teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu bandė paneigti ir nenorėjo pripažinti, kad atsakovas yra padengęs dalį priteisto įsiskolinimo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė davė prieštaringus parodymus, dėl atsakovo padengto dalies įsiskolinimo, teigdama, kad atsakovo pravesti pinigai yra neva įmokos iš atsakovo gautos kaip užstatas, jog jis tinkamai įvykdys turimus skolinius įsipareigojimus, kito posėdžio metu jau teigė, kad tai buvo išlaikymo įsiskolinimas. Dėl to, teismas pagrįstai ir teisėtai įskaitė atsakovo mokėjimą 1500, 00 Lt sumai kaip įvykdytą prievolę.
3. Taikant CPK 94 str. 4 d., leidžiama nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Pažymėtina, kad ieškovo atstovė žinodama, kad jos reikalaujamos palūkanos nuo 5 680,00 Lt sumos yra nepagrįstos (ieškovo atstovė apeliaciniame skunde pati tai patvirtina, konstatuodama, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinio padavimo teismui dieną (2014-09-08) išlaikymo įsiskolinimas sudarė 4180,00 Lt), nepatikslino savo reikalavimo. Taigi, teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis įstatymų nustatyta tvarka, ieškovo atstovei priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, ieškovo atstovės reikalavimas atmestinas.
4. Į bylą ieškovo atstovė nepateikė konkrečių dokumentų, kuriuos būtų ruošęs advokatas E. V., nėra pateikta ir advokato ataskaita apie jo atliktus darbus. Pirmosos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą priteisti iš atsakovo 123,00 Eur (425,00 Lt) ieškovo naudai už 2012-11-15 prašymo dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje, darydama išvadą, jog advokatas ruošė šį dokumentą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo atstovė galėjo naudotis valstybės garantuojama pagalba, bet kažkodėl kreipėsi į apmokamą advokatą.
5. Savo apeliaciniame skunde ieškovo atstovė teigia, kad vertimas buvo reikalingas jai tam, kad žinoti, suprasti ir patikrinti, kokios jame nurodytos aplinkybės ir ar jos nurodytos teisingai. Tokiais teiginiais ieškovo atstovė prieštarauja pati sau - prašydama priteisti patirtas išlaidas už advokato E. V. paslaugas ji nurodo, kad advokato paslaugos tam ir buvo reikalingos, kad atstovauti E. R. byloje dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo, o reikalaudama priteisti iš atsakovo jos turėtas vertimo paslaugų išlaidas, teigia, kad vertimas buvo reikalingas tam, kad ieškovo atstovė, nesuprasdama anglų kalbos bei neturėdama specialių teisinių žinių, turėjo suvokti minėto sprendimo esmę. Todėl nesuprantama, kokį darbą atliko advokatas E. V., jeigu ieškovo atstovė taip ir liko nesupratusi sprendimo esmės.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atstovė E. R. buvo informuota, jog su sprendimo išrašu turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Jei ji būtų įvykdžiusi teismo nurodymą, būtų gavusi neatlygintinas teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo paslaugas, nes Airija yra Europos Sąjungos narė. Vaikų išlaikymo fondo administracijai yra pateikiamas teismo sprendimo išrašas, parengtas naudojant Reglamento I priede pateiktą formą, būtent tokios formos išrašą Mažeikių rajono apylinkės teismas išdavė E. R. ir jo versti į lietuvių kalbą nereikėjo. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog 411,26 Eur (1420,00 Lt) vertimo išlaidos neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo atliktais veiksmais, šias išlaidas E. R. patyrė savo rizika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1252-785/2010, priteistas iš atsakovo M. P. išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. P. po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-29 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas iš atsakovo M. P. įsiskolinimas 5680 Lt (1645,04 Eur) už išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P. (t. 1, b. l. 7-10).
I. L. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės E. R., kreipdamasis į teismą ieškiniu, nurodė, kad atsakovas geranoriškai nemoka išlaikymo įsiskolinimo, prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo 1645,04 Eur (5680,00 Lt) sumos nuo 2010 m. spalio 26 d. iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovo skaičiavimais tai sudaro 301,49 Eur (1041,00 Lt) palūkanų (t. 1, b. l. 1-4, 57-58).
Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui ne 301,49 Eur 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo 1645,04 Eur sumos nuo 2010 m. spalio 26 d. iki ieškinio pateikimo dienos, o 229,35 Eur kompensacines palūkanas. Teismas nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai iš atsakovo priteisto 1645,04 Eur išlaikymo įsiskolinimo buvo likę 1210,61 Eur, t. y. 434,43 Eur iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas jau buvo sumokėjęs, todėl sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti 5 procentų palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienai (2014-09-08) buvusios neapmokėtos 1210,61 Eur (4180,00 Lt) sumos. Taip pat nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 25 d., todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 1210,61 Eur sumos (buvusios skolos ieškinio pateikimo dienai) nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ir tai sudaro 229,35 Eur sumą.
Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad kompensacinės palūkanos privalėjo būti skaičiuojamos proporcingai, atsižvelgiant į tai, kada ir kokiomis dalimis atsakovas po 2010-10-26 teismo sprendimo paskelbimo sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, tačiau teismas to nepadarė, o iš atsakovo turėjo būti priteistos 285,91 Eur dydžio, o ne 229,35 Eur kompensacinės palūkanos, kuriuos turėjo būti skaičiuojamos ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas apeliaciniame skunde sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovas buvo skolingas 1210,61 Eur (4180,00 Lt) iš 1645,04 Eur (5680,00 Lt) priteisto išlaikymo įsiskolinimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje palūkanos skaičiuotinos nuo 1210,61 Eur sumos (buvusios skolos ieškinio pateikimo dienai) nuo 2010 m. lapkričio 25 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo) iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir tai sudaro 229,35 Eur sumą. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeistų ieškovo teises ir neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas priteisimo. Skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovui nesumokėjus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės sumokėti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Todėl ieškovui turi būti priteistos kompensuojamosios palūkanos – metinės 5 proc. dydžio (CK 6.210 str. 1 d.) už laikotarpį nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo dienos, kuriuo ieškovui buvo priteistas 5680 Lt (1645,04 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, iki antrosios, t. y. šios bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 10 d.). Pažymėtina, kad priteistinas kompensuojamųjų palūkanų dydis apskaičiuojamas ne nuo visos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos, o diferencijuotai, pagal byloje esančius atsakovo mokėjimus, pagal kuriuos iki ieškinio teisme priėmimo dienos atsakovas priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino iki 1210,61 Eur (4180,00 Lt) sumos, t. y. skaičiuojant palūkanas priklausomai nuo sumokėtų sumų dydžio, o būtent:
- už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2013 m. vasario 22 d., kada sumokėta 500 Lt (144,81 Eur) (t. 1, b. l. 77) (skolos suma 1645,04 Eur (5680 Lt); palūkanos už vieną dieną – 0,23 Eur; iš viso 849 neatsiskaitymo dienos) 191,32 Eur;
- už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2013 m. kovo 25 d., kada sumokėta 1000 Lt (289,62 Eur) (t. 1, b. l. 78) (skolos suma – 1500,23 Eur; palūkanos už vieną dieną – 0,21 Eur; iš viso 31 neatsiskaitymo dienos) 6,37 Eur;
- už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo teisme diena)) (skolos suma – 1210,61 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,17; iš viso 534 neatsiskaitymo dienos) 90,78 Eur.
Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydis yra 288,47 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistų kompensuojamųjų palūkanų sumą didinant nuo 229,35 Eur iki 288,47 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų sumą yra nurodęs 285,91 Eur. Šis 2,56 Eur skirtumas yra susidaręs dėl to, kad apeliantas neteisingai yra nurodęs terminą iki kada atsakovas privalo mokėti kompensuojamąsias palūkanas, nes manė, kad jos mokėtinos iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o ne iki bylos iškėlimo teisme dienos. Taip pat susidariusiam skirtumui turėjo reikšmės aritmetinis skaičiavimas dėl litų konvertavimo į eurus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai nėra vertinama kaip apeliacinio skundo ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami. Pagal CPK 137 str. 1 d. nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Šiuo atveju ieškinys priimtas 2014 m. rugsėjo 10 d. teisėjo rezoliucija (t. 1, b. l. 1).
Dėl 411,26 Eur (1420 Lt) vertimo paslaugų ir 579,24 Eur (2000 Lt) teisinių paslaugų išlaidų priteisimo
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog 411,26 Eur (1420,00 Lt) vertimo išlaidos neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo M. P. veiksmais (neveikimu), šias išlaidas ieškovo įstatyminė atstovė E. R. patyrė savo rizika, todėl jos negali būti priteisiamos iš atsakovo M. P..
Byloje nustatyta, kad ieškovo įstatyminė atstovė E. R. sumokėjo 411,26 Eur (1420,00 Lt) už Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašo vertimą į lietuvių kalbą (t. 1, b. l. 11-22, 23-31, 33, 34). Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1252-785/2010 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo įstatyminei atstovei E. R. Mažeikių rajono apylinkės teismas išsiuntė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašą (vykdomąjį dokumentą), informuodamas, kad ji turi teisę kreiptis į kompetentingą Airijos instituciją, o kreipdamasi su prašymu kompetetingai institucijai pateikti teismo sprendimą su vertimu į anglų kalbą bei teismo spendimo dėl išlaikymo prievolių išrašą, ieškovo įstatyminė atstovė taip pat papildomai buvo informuota, kad dėl sprendimo vykdymo turi teisę kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (c. b. Nr. 2-1252-785/2010 b. l. 110, 112). Pažymėtina, kad ieškovo įstatyminė atstovė ir pati nurodo, kad toks teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašo vertimas į lietuvių kalbą buvo reikalingas jai pačiai, kas tik patvirtina išvadas, kad su vertimu susijusias išlaidas ieškovo atstovė prisiėmė savo rizika ir jų reikalauti atlyginti iš atsakovo neturi teisinio pagrindo, nes jos nėra susijusios su teismo sprendimo vykdymu ir šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinos. Be to, ieškovo įstatyminė atstovė byloje buvo atstovaujama profesionalus teisininko, todėl be abejo jam turėjo būti žinoma, kad jei ieškovė būtų įvykdžiusi teismo nurodymą ir kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tai būtų gavusi neatlygintinas teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo paslaugas, nes Airija yra Europos sąjungos narė (2008 m. gruodžio 18 d. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje).
Byloje yra pateiktas 2012 m. lapkričio 12 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį E. R. yra sumokėjusi 579,24 Eur (2000 Lt) advokatui E. V. už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (t. 1 , b. l 36), taip pat į bylą yra pateikta 2012 m. lapkričio 12 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp adv. E. V. ir E. R., kurioje nurodyta, kad advokatui yra pavedama atstovauti E. R. byloje dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje (t. 1, b. l. 36).
Kaip jau minėta, jei ieškovė būtų įvykdžiusi teismo nurodymą ir kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tai būtų gavusi neatlygintinas teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo paslaugas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vienintelis pagrįstas advokato ruoštas procesinis dokumentas šiuo atveju yra 2012-11-15 prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje (b. l. 96), kurį gavus teisme, ieškovo įstatyminei atstovei buvo išduotas teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašas (c. b. Nr. 2-1252-785/2010 b. l. 103-104, 113-124).
CPK 98 str. 2 d. nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatyta, jog rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, o pagal 8.15 p. už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, surašymą taikomas 0,5 koeficientas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju pagrįstos išlaidos už 2012-11-15 prašymo surašymą yra 123,09 Eur (425,00 Lt), (t. y. 850,00 Lt x 0,5), todėl šią sumą priteisė iš atsakovo kaip nuostolius, patirtus dėl teismo sprendimo vykdymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas, prašydama kaip nuostolius priteisti 579,24 Eur (2000 Lt) advokato išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, į bylą be minėto2012-11-15 prašymo, pateikė raštą dėl informacijos apie ketinimą kreiptis į Aukščiausiąjį Dublino teismą, pasirašytą Erikos ir Luko (t. 1, b. l. 88–89) ir 2013-01-12 peticiją dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Airijoje (t. 1, b. l. 92–93), tačiau nėra duomenų, jog šie dokumentai buvo išsiųsti adresatui ar kitaip panaudoti. Be to, kaip jau minėta, jei ieškovo įstatyminė atstovė E. R. būtų įvykdžiusi teismo nurodymą ir kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tai būtų gavusi neatlygintinas teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių minėtų procesinių dokumentų paruošimas nebuvo būtinas, todėl ir išlaidos, susijusios su šių dokumentų paruošimu, negali būti priteisiamos iš atsakovo.
Dėl išdėstyto, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
Ieškovo įstatyminė atstovė E. R. į bylą yra pateikusi įrodymus apie turėtas 550,62 Eur teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 38-39, 116, 118, t. 2, b. l. 1-2). Už ieškinį yra sumokėtas 38,80 Eur žyminis mokestis.
A. M. P. į bylą yra pateikęs įrodymus apie turėtas 876,10 Eur teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 80,t. 2, b. l.4, 5, 6 ).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 98 str. 2 d. nurodytais reikalavimais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat į advokato rengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, bylos sudėtingumą, kad ieškovo pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 402,98 Eur suma, kurią sudaro 38,80 Eur žyminis mokestis, 161,45 Eur atstovavimo išlaidos ir 202,73 Eur už ieškinio parengimą, o atsakovo pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 511,89 Eur suma, kurią sudaro 161,45 Eur atstovavimo išlaidos ir 350,44 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas buvo likęs skolingas 1210,61 Eur (4180,00 Lt) iš 1645,04 Eur (5680,00 Lt) priteisto išlaikymo įsiskolinimo, o likusią dar 2010 m. spalio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo dalį, t. y. 1210,61 Eur, sumokėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, t. y. 2014-11-28 sumokėjo 289,62 Eur (1000 Lt), 2015-02-03 sumokėjo 637 Eur, 2015-04-17 sumokėjo 283,83 Eur (t. 1, b. l. 76, 106, 125), t. y. tik ieškovui kreipusis į teismą savarankišku ieškiniu dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, atsakovas, jau po bylos iškėlimo teisme, praėjus beveik 5 metams, įvykdė 2010 m. spalio 26 d. sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Be to, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo kompensacines palūkanas, ko pasėkoje apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą skirtumas tarp ieškovo reikalautų 301,49 Eur kompensacinių palūkanų ir priteistų 288,47 Eur kompensacinių palūkanų, susidarė tik 13,02 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su priteistu nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimu, į tai, kad ieškovui, kitaip nei teismo keliu nepavyko išsireikalauti dar 2010 metais priteistos sumos atsakovui netinkamai vykdant pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.192 str.), sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovo įstatyminei atstovei E. R. iš atsakovo M. P. priteistinos visos ieškovo įstatyminės atstovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, tačiau tokio dydžio, kokios buvo pripažintos pagrįstomis, t. y. 402,98 Eur, o iš ieškovo atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo taip pat priteistinos valstybei 4,15 Eur dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą, tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo dalykas yra kompensacinės palūkanos, o reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, taip pat bylinėjimosi išlaidas, laikytini išvestiniais reikalavimais. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo kompensacines palūkanas, ko pasėkoje apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą skirtumas tarp ieškovo reikalautų 301,49 Eur kompensacinių palūkanų ir priteistų 288,47 Eur kompensacinių palūkanų, susidarė 13,02 Eur, darytina išvada, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai. Tačiau, dalis apeliacinio skundo reikalavimų, buvo susiję su ieškovo atstovės turėtomis išlaidomis, susijusiomis su sprendimo vykdymu, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Šioje dalyje buvo patenkinti apeliacinio skundo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir atmesti reikalavimai dėl teismo sprendimo vykdymo išlaidų priteisimo. Todėl, atsižvelgiant į patenkintų pagrindinių ir išvestinių reikalavimų dydį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra patenkinta 80 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Ieškovo įstatyminė atstovė E. R. yra pateikusi įrodymus, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, taip pat ji turėjo 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 30, 31-32), kurios pripažintinos atitinkančiomis CPK 98 str. 2 d. reikalavimus. Iš viso ieškovo įstatyminės atstovės E. R. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 321 Eur, todėl, iš atsakovo ieškovo įstatyminei atstovei priteistina 80 proc. šių išlaidų, t. y. 256,80 Eur.
A. M. P. yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 508,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 39).
Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845) (toliau tekste –Rekomendacijos) 7 p. nustatyta, kad o nuo 2015 m. kovo 20 d. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 p. nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus koeficientas yra 1,3, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, mažinti nėra pagrindo. Todėl šiuo atveju iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteista 20 proc. šių išlaidų, t. y. 101,64 Eur.
Šiuo atveju įskaičius atsakovui priteistinas 101,64 Eur bylinėjimosi išlaidas į iš atsakovo ieškovo įstatyminei atstovei priteistinas 256,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo M. P. priteistina ieškovo įstatyminei atstovei E. R. 155,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pakeisti iš dalies Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 288,47 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 47 euro centus) kompensacines palūkanas, 123,09 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 9 euro centus) išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 411,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
I. L. P. priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo įstatyminei atstovei E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 402,98 Eur (keturis šimtus du eurus ir 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,15 Eur (keturis eurus ir 15 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).“
Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo įstatyminei atstovei E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 155,16 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.