- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-379-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00778-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1170-457/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ragtora“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo A. P. 31 097 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp H. S. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Pinigų skolinimo sutartis, kuria atsakovas H. S. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt), o H. S. įsipareigojo pasiskolintą sumą grąžinti iki (duomenys neskelbtini) H. S. skolos atsakovui negrąžino, tačiau ieškovės atstovas H. S. ir atsakovas žodiniu susitarimu susitarė, kad ieškovė pagal atsakovo užsakymą už skolos padengimą pagamins akmens paminklo komplektą, kurio vertė 9 075 Eur, ir akmenines laiptų pakopas, kurių vertė 22 022 Eur, bendra pagamintų daiktų vertė – 31 097 Eur. Ieškovė pagamino ir atsakovui naudotis perdavė akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas. Atsakovas, nesilaikydamas susitarimo su ieškove, Šiaulių apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl skolos priteisimo iš ieškovės pagal (duomenys neskelbtini) pinigų skolinimo sutartį. Atsižvelgiant į tokius nesąžiningus atsakovo veiksmus, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 31 097 Eur skolą už akmens paminklo komplekto ir akmeninių laiptų pakopų gamybos darbus, už kuriuos atsakovas su ieškove neatsiskaitė.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. spalio 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 31 097 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 31 097 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 346 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, jog atsakovas už ieškovės pagamintą akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas atsiskaitė po šių užsakymų įvykdymo. Akmens paminklo komplektą ieškovė atsakovui pagamino (duomenys neskelbtini), atsakovui tvarkant tėvų kapavietę jo motinos metinėms paminėti (atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini)). Dėl akmens paminklo komplekto pagaminimo atsakovas tarėsi su ieškovės užsakymų priėmėju F. V., dalyvaujant ir ieškovės vadovui H. S., kuris, teigdamas, kad taiko nuolaidą, nurodė užsakymo kainą – 5 500 Lt. (duomenys neskelbtini), pastačius paminklą ir sumontavus apdailą, atsakovas už gaminį pinigus grynaisiais sumokėjo ieškovės kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), pinigai buvo paduoti kabinete esant užsakymų priėmėjui F. V. ir H. S.. Net ir darant prielaidą, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove už akmens paminklo komplektą, tokiam reikalavimui pareikšti ir pateikti jau suėjo 10 metų senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti ir šią ieškinio dalį atmesti. Akmenines laiptų pakopas ieškovė atsakovui pagamino (duomenys neskelbtini). Dėl jų pagaminimo atsakovas daugiausia tarėsi taip pat su ieškovės užsakymų priėmėju F. V., jam padavė laiptų projektą, užsakymo sąlygos buvo derinamos ne vieną kartą, derinant yra dalyvavęs ir ieškovės vadovas H. S.. Užsakymo kaina buvo apskaičiuota 11 500 Lt. Įvykdžius užsakymą, atsakovas visą sumą grynaisiais sumokėjo ieškovės kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), pinigai buvo paduoti kabinete, esant užsakymų priėmėjui F. V. ir H. S.. Pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį teisiniai santykiai yra sukurti ne tarp ieškovės, kaip juridinio asmens ir atsakovo, o tarp fizinio asmens H. S. ir atsakovo. Tai, kad H. S. (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties sudarymo metu buvo ieškovės vadovas, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį ieškovei nesukuria jokių teisių ar prievolių. (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje ar kokiame nors atskirame susitarime tarp atsakovo ir H. S. nėra numatyta, kad už paskolos gavėją G. S. prievolę grąžinti paskolą vykdys ieškovė. Su ieškove atsakovas nebuvo sudaręs nei rašytinio, nei žodinio susitarimo, kad ji vykdys už H. S. prievolę pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį. Ieškovės turtas yra atskiras nuo jos vadovo H. S. turto, net jei jis yra ieškovės akcininkas.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su prieštaravimuose dėstoma pozicija ir nurodytais argumentais. Paaiškino, kad nėra ginčo dėl to, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir H. S., vis dėlto tarp ieškovės, atstovaujamos direktoriaus H. S., ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl akmens paminklo komplekto bei akmeninės laiptų pakopos gamybos pagal atsakovo užsakymą. Nurodytas susitarimas sudarytas siekiant įskaityti H. S. skolą atsakovui, kadangi tarp H. S. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta pinigų skolinimo sutartis, pagal kurią H. S. iš atsakovo pasiskolino 100 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. sausio 1 d. Būtent dėl to, jog ieškovės direktorius yra H. S., asmeninė H. S. prievolė dengiama ieškovės atliktais darbais. H. S. skolos atsakovui negrąžino, tačiau šalys susitarė, kad ieškovė pagal atsakovo užsakymą už H. S. skolos dengimą pagamins akmens paminklo komplektą, kurio vertė 9 075 Eur, ir akmenines laiptų pakopas, kurių vertė 22 022 Eur. Akmens paminklo komplektas ir akmens laiptų pakopos perduotos atsakovui naudotis, t. y. nurodyti daiktai yra atsakovo žinioje. Pagamintų daiktų užsakymas ir priėmimas-perdavimas atsakovui nebuvo teisiškai įformintas, kadangi ieškovės direktorius H. S. pasitikėjo atsakovu. Paminklo gamyba ir montavimas vyko (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kai jis teigia apmokėjęs ieškovui už paminklą. Atsakovas apmokėdamas už prekes turėjo teisę reikalauti kasos pajamų orderio, o jo nepateikus, kreiptis į ieškovę tiesiogiai arba į atitinkamas institucijas. Atsakovas neturi jokių tinkamą prievolės įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Įvertinus aplinkybę, kad paminklo gamybos ir montavimo darbai buvo baigti tik (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio dėl skolos priteisimo pateikimo metu nėra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodoma paminklo ir jo apdailos verte – 5 500 Lt. Atsakovui apmokėjus už tinkamai pagamintą ir sumontuotą paminklą, atsakovas turėjo gauti pakvitavimą, o, jo negavęs, prašyti tokį pakvitavimą išduoti. Atsakovui neturint pakvitavimo, pareiga įrodyti, jog jis apmokėjo ieškovei tenka atsakovui. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įvykdė piniginę prievolę apmokėti už tinkamai atliktus darbus. Laiptų pakopos buvo gaminamos ir montuojamos 2011 m. Nors atsakovas teigia, kad su ieškove atsiskaitė ir už laiptų pakopas, atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. vasario 5 d. galutiniu sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui A. P. atmetė. Teismo sprendimas buvo grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
Ieškovė, grįsdama savo civilinį ieškinį, nurodo, kad ieškovės atstovas, t. y. direktorius H. S., ir atsakovas žodžiu susitarė, kad ieškovė už H. S. skolos atsakovui dengimą pagal atsakovo užsakymą pagamins akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas. Tokio susitarimo buvimą atsakovas neigia, teigdamas, kad jokio susitarimo tarp jo ir H. S. ar tarp jo ir ieškovės nebuvo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo egzistavimą. Įvertinant tai, kad ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris įsakmiai nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, ieškovė privalėjo susitarimą dėl įsipareigojimo už kitą fizinį asmenį (šiuo atveju H. S.) įvykdyti pastarojo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, įtraukti į buhalterinę apskaitą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad asmeninė H. S. prievolė buvo dengiama ieškovės atliekamais darbais, tokiu atveju ieškovės apskaitoje toks ūkinis įvykis turėjo būti užfiksuotas, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų susitarimo, kad ieškovė už H. S. skolos dengimą pagamins atsakovui akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas, buvimą, vadinasi, ieškovė neįrodė, kad toks susitarimas realiai egzistavo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas neginčijo ir patvirtino, kad pas ieškovę užsakė ir ieškovė jam suteikė paslaugas, t. y. pagamino ir sumontavo akmens paminklo komplektą bei akmenines laiptų pakopas, už kurias po paslaugų įvykdymo jis atsiskaitė tiesiogiai ieškovės direktoriui H. S., grynaisiais pinigais sumokėdamas prieš tai sutartas pinigų sumas. Kadangi nuo byloje nagrinėjamų įvykių praėjo apie 10 metų, atsakovas negalėjo gerai prisiminti, ar jam atsiskaitant su ieškove už suteiktas paslaugas buvo išduotas koks sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Nors atsakovas ir nepateikė jokių savo prievolės įvykdymą pagrindžiančių dokumentų, tačiau tai, kad jis atsiskaitė su ieškove už jam suteiktas paslaugas, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas F. V., kuris tuo metu dirbo pas ieškovę vadybininku. Liudytojas F. V. patvirtino, kad abu kartus matė, kaip atsakovas ieškovės kontoroje sumokėjo pinigus tiesiogiai ieškovės direktoriui H. S..
Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą motyvuoja ir tuo, kad atsakovas turėjo teisę iš jos reikalauti kasos pajamų orderio, gauti pakvitavimą, jam tokių dokumentų neturint, kyla pareiga įrodyti, kad jis sumokėjo ieškovei už jos suteiktas paslaugas. Teismas vėlgi atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė, priimdama pinigus į kasą, privalėjo išrašyti ir atsakovui pateikti kasos pajamų orderį, be to, ji bet kokią ūkinę operaciją, ūkinį įvykį privalėjo įtraukti į apskaitą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ragtora“ prašo pakeisti 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1170-457/2020, priteisti iš atsakovo A. P. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ naudai 31.097,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovo A. P. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Apeliantė turėjo įrodyti, kad sandoris dėl paminklo ir laiptų pakopų pagaminimo bei montavimo buvo įvykdytas ir atsakovui kilo pareiga už atliktus darbus sumokėti, o pareiga įrodyti, kad už atliktus darbus buvo sumokėta, priklausė atsakovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Apeliantė įrodė, kad sutartiniai darbai buvo atlikti ir atsakovo priimti, tai patvirtino ir pats atsakovas, ir byloje apklausti liudytojai. Apeliantės nuomone, atsakovas neįrodė, kad atsiskaitė su apeliante už atliktus darbus.
Pinigų sumokėjimą atsakovas galėjo įrodinėti ir kitais įrodymais, kurie patvirtintų, kad konkrečiu metu atsakovas tokius pinigus turėjo, juos išgrynino ir pan., tačiau negalėjo šio fakto įrodinėti liudytojų parodymais. LR CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė uždrausti remtis liudytojų parodymais, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju nėra nustatyta LR CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, t. y. uždrausti remtis liudytojų parodymais.
Liudytojas F. V. yra pažįstamas su atsakovu, galbūt suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas buvo atsitiktinis stebėtojas, t. y. dalyvavęs ne tam, kad paliudytų konkretų sandorį, atsiskaitymo faktą ir sumas, o atlikęs savo darbinęs funkcijas apeliantės įmonėje. Šio netiesioginio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie tiesioginiai įrodymai. Todėl išvadų apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais grindimas vien minėto liudytojo parodymais šiuo atveju prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati apeliantė, priimdama pinigus į kasą, privalėjo išrašyti ir atsakovui pateikti kasos pajamų orderį, be to, ji bet kokią ūkinę operaciją, ūkinį įvykį privalėjo įtraukti į apskaitą. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašytas, nes atsakovas neatsiskaitė su apeliante.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškovės UAB „Ragtora“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aktualios, nes ginčas nėra susijęs su sandoriu, sudarytu nesilaikant įstatymų reikalaujamos formos. Be to, ir CK 1.93 straipsnio 2 dalies taikymo atveju draudimas remtis liudytojų parodymais neturi būti suabsoliutinamas ir taikomas tiesiogiai, neatsižvelgiant į kitas byloje paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 288-469/2015). Esant byloje kitų leistinų įrodymų, pagrindžiančių byloje įrodinėjamas aplinkybes, o šalims nesuteikiant galimybės užpildyti leistinų spragų, būtų pažeidžiamos procesinės normos, reglamentuojančios įrodinėjimų. Bylose, kuriose nepakanka įrodymų dėl įrodinėjamų aplinkybių, šalims suteikiama teisė remtis ir liudytojų parodymais. Taigi aplinkybė, kad teismas remiasi ne tik rašytiniais, tačiau ir liudytojų parodymais, savaime nelemia proceso teisės normų pažeidimo. Be to, liudytojo F. V. paaiškinimai nebuvo esminiai, sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, o pagal kasacinio teismo praktiką tai nevertintina kaip pagrindas naikinti teismo sprendimą, kai tokio įrodymo nebuvimas neturi įtakos situacijai vertinti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ragtora“ apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nurodo, kad atsakovas A. P. nesilaikė susitarimo su apeliantu UAB „Ragtora“ ir H. S. ir apeliantui už gaminius mokėtinų sumų neįskaitė kaip H. S. skolos atsakovui pagal (duomenys neskelbtini) pinigų skolinimo sutartį grąžinimo. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų atsakovas A. P. dar kartą pažymi (tą akcentavo ir pirmosios instancijos teisme), kad atsakovo paskola ieškovo vadovui H. S., kaip fiziniam asmeniui, ir atsakovo sutartiniai santykiai su ieškovu UAB „Ragtora“ dėl akmens gaminių pagaminimo neturi jokio ryšio. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovo vadovas H. S. pasirašė iš viso tris skolinimo sutartis dėl 100 000 litų – (duomenys neskelbtini) pasirašant buvo numatytas skolos grąžinimo terminas dveji metai (tai būtų iki (duomenys neskelbtini), besibaigiant dvejų metų terminui H. S. paprašė pratęsti paskolos terminą dar metams – vėl pasirašė tos pačios datos, t. y. (duomenys neskelbtini), skolinimo sutartį, tik nurodė kitą skolos grąžinimo terminą – treji metai (tai būtų iki (duomenys neskelbtini)), vėliau dar kartą paprašė pratęsimo ir paskolą įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Visi šie paskolos sutarties pratęsimai įrodo, kad skola ar jos dalis nebuvo atsakovui grąžinta iki (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Ragtora“ teigiant, kad paminklą ir laiptus atsakovui pagamino kaip H. S. skolos grąžinimą, šiuos gaminius pagaminus ir atsakovui perdavus atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), H. S. nebūtų tęsęs 100 000,00 Lt skolos grąžinimo terminą iki (duomenys neskelbtini), t. y. ir po gaminių pagaminimo. Būtų nelogiška spręsti, jog H. S., žinodamas, kad atsakovui A. P. pasirašė net tris skolos sutartis, ir, jei būtų buvęs susitarimas paskolą grąžinti UAB „Ragtoros“ gaminiais (tai neįmanoma, nes juridinis asmuo negali be jokio teisinio pagrindo grąžinti fizinio asmens skolas), nebūtų paprašęs atiduoti skolos sutarčių, o jų neatgavęs, nebūtų iš karto po gaminių perdavimo atsakovui išrašęs PVM sąskaitų faktūrų už gaminius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas A. P. už ieškovės UAB „Ragtora“ pagamintus ir sumontuotus akmens paminklo komplektą ir akmenines laiptų pakopas atsiskaitė sumokėdamas grynais pinigais tiesiogiai ieškovės direktoriui H. S.. Tuo teismas iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtraukto fizinio asmens H. S. skolinio įsipareigojimo ieškovei UAB „Ragtora“, nes juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai gauti (CK 2.33 str., 2.87 str.). Aplinkybė, kad H. S. – ieškovės UAB „Ragtora“ vadovas, nepašalina absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes šis fizinis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą nei proceso šalimi, nei trečiuoju asmeniu, todėl negalėjo pasinaudoti turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi asmens procesinėmis teisėmis (CPK 37 str., 42 str., 43 str. ,47 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje sprendė dėl į bylą neįtraukto fizinio asmens H. S. teisių ir pareigų, nors remiantis CPK 266 straipsniu tai daryti yra draudžiama, o šio draudimo nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Panaikindama skundžiamą sprendimą ir perduodama bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su A. P. ir H. S. (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartimi, yra nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9862-457/2019.
1. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.