- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 1-2248-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28428-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- V. C.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įsidarbinti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 3 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo (2020 m. balandžio 24 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2020 m. liepos 18 d., apie 05.20 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė V. C. priklausančius pinigus - 450 EUR, kurie buvo padėti kambaryje ant spintelės po elektroniniu laikrodžiu, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. C. 450 EUR turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime vieta ir laikas nurodyti teisingi. Atėjo pas V. C. pasikalbėti dėl savo telefono, kurį atėmė jos sūnus. Nukentėjusioji pasakė, kad negrąžins jam telefono, tada jis pamatė ant stalo gulinčius pinigus ir pasišalino pro langą. Lipo pro langą, kadangi nukentėjusioji jo nepraleido, sakė, kad kvies policiją. Pasakė V. C., kad kai bus grąžintas telefonas, grąžins ir pinigus. Paskui ji parašė pareiškimą ir tas telefonas atsidūrė policijoje. Pinigų nukentėjusiajai neatidavė, juos išleido. Sutinka ir nori atlyginti 450 EUR žalą, nes telefoną jam jau grąžino policija. Greitai turėtų gauti atlyginimą, iš kurio ir grąžins pinigus. Nusikalstamą veiką padarė išėjęs iš įkalinimo įstaigos, t. y. praėjus 8 mėnesiams po išėjimo, dar buvo registruotas probacijoje. Savo veiksmus vertina blogai ir už juos atsiprašo.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad pagal žodinį susitarimą iš V. C. nuomojosi kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), už 130 EUR. Birželio mėnesį į nuomojamą kambarį atsikraustė jo mergina J. N., tuomet V. C. pareikalavo, kad jis susimokėtų ir už merginą, jis nesutiko, nes mergina buvo tik dvi savaites. Laiko tiksliai neprisimena - per Jonines, grįžęs po darbo sužinojo, kad jį nori išvaryti iš buto. Buvo atvykęs V. C. sūnus A. ir liepė jam susimokėti už J., kad ji čia gyveno dvi savaites, jis nesutiko, todėl jam buvo liepta išsikraustyti. A. C. jam iš rankų paėmė jo raudonos spalvos telefoną „Redmi A8“, pasakė, kad pasiima telefoną kaip užstatą, kad jis (S. K.) jiems skolingas pinigų. 2020 m. liepos 18 d., apie 7 val. atėjo pas V. C. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas pasikalbėti dėl telefono. V. C. padarė jam kavos ir jie kartu nuėjo į kambarį. V. C. jam sakė, kad atiduos telefoną, kai jis susimokės už nuomą. Kambaryje ant stalo buvo padėta vaza, o po ja buvo pinigai. Pagrobė po vaza buvusius V. C. pinigus - 450 EUR ir išėjo (b. l. 61-62, 68-69).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas dviejų kambarių. 2020 m. sausio mėnesį vieną kambarį išnuomojo S. K., kurį jai rekomendavo pažįstamas. Su S. K. buvo sutarta, kad už nuomą kas mėnesį mokės po 130 EUR, jis už nuomą mokėjo laiku. Su jos sutikimu S. K. atsivedė sugyventinę J., tuomet ji padidino nuomos mokestį iki 260 EUR. Tačiau S. K. nesutiko mokėti dvigubai ir jam buvo liepta išsikraustyti. Birželio mėnesį S. K. su J. išsikraustė, kaip užstatą už skolą S. K. paliko savo mobiliojo ryšio telefoną. 2020 m. liepos 18 d., apie 5 val., ji buvo namuose, kai išgirdo beldžiant į langą, pažiūrėjusi pamatė, kad tai S. K.. Jis paprašė jos įleisti į namus, pasakęs, kad J. buvo nėščia ir prarado kūdikį. Ji pakvietė S. į namus, padarė jam valgyti ir kavos. Nesenai ji buvo gavusi pensiją, grynuosius pinigus jai atneša į namus pašto darbuotoja, buvo 450 EUR, gautus pinigus ji pasidėjo kambaryje ant spintelės po elektroniniu laikrodžiu. Pinigai buvo tokiomis kupiūromis: 4 banknotai po 100 EUR, o likusieji 50 EUR buvo smulkesnėmis kupiūromis, tačiau nepamena, kokiomis. Pašildžiusi S. K. maistą, ji iš virtuvės įėjo į kambarį, kur tuo metu buvo S. K. ir pamatė, kad jis suradęs ant spintelės po laikrodžiu buvusius jos pinigus ir pamatęs, kad ji ateina, staiga pagriebė pinigus - 450 EUR ir iššoko per langą. Šokdamas per langą sugadino lango atidarymo mechanizmą - langas neužsidaro. Dėl apgadinto lango žalą vertina 150 EUR, iš viso dėl įvykio patyrė 600 EUR turtinę žalą. Butas apdraustas „Swedbank“ draudimu (b. l. 26-27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. C.(A. C.) parodė, kad oficialus buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis, minėtame bute gyvena jo motina V. C., kartais ją aplanko, kai reikia, padeda. Apie 2020 m. liepos 18 d. įvykį sužinojo, kai apie 8 val. jam paskambinusi motina tai pasakė, jis nuvyko pas motiną į namus, ten jau buvo policija. Buvo sugadintas kambario lango mechanizmas, tačiau dėl to žala nepadaryta ir civilinio ieškinio motina nereiškia (b. l. 34).
Protokole-pareikšime užfiksuota, kad pareiškėja V. C. nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 05.20 val., buvęs nuomininkas S. K., iš jos buto (duomenys neskelbtini), jos akivaizdoje atvirai pagrobė 450 EUR ir, išlaužęs langą, pro jį pabėgo su pavogtais pinigais. Turtinė žala dėl lango apgadinimo yra 150 EUR. Iš viso jai padaryta 600 EUR turtinė žala (b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2020 m. liepos 18 d., apie 05.24 val., pranešta, kad prieš 5 minutes pas pranešėją V. C. pažįstamas vyras, nuomininkas S. K., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pavogė iš staliuko 400 EUR, išlaužė langą ir pabėgo (b. l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, ant buto įėjimo durų ir spynų akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Už buto įėjimo durų yra prieškambaris, kuris išsidėsto į kairę pusę nuo buto įėjimo durų. Iš prieškambario priešais buto įėjimo duris yra praėjimas į kambarį Nr. 1. Kairiau kambario Nr. 1 yra virtuvė ir kairiau virtuvės, prieškambario gale, yra kambarys Nr. 2. Kambaryje Nr. 1 stovi kampinė sofa-lova, spintelė, ant kurios stovi televizorius ir laikrodis - radijas, sekcija, stalas ir du foteliai. Kambario Nr. 1 langas yra pravertas, lango mechanizmas sugadintas, langas neužsidaro. Ant lango varčios vidinės pusės aptikti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos sunumeruotos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1. Ant lango rėmo vidinės pusės aptikti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos sunumeruotos daktiloskopinės plokštelės Nr. 2. Virtuvėje ant stalo stovi mikrobangų krosnelė, lėkštė su blynais, prie kurios guli šakutė, ir puodukas su kavos liekanomis. Nuo puoduko krašto paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2 (b. l. 14-21).
Dėl veiksmų kvalifikavimo.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina, jog nustačius veiką kvalifikuojantį požymį pagrobto turto vertė reikšmės neturi.
Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. K., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai V. C. priklausančius pinigus - 450 EUR, pastarajai matant, ir su pavogtais pinigais pasišalino iš buto, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvirtoji vagystė.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysnukis nusikaltimas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryta žala, kuri šiuo metu nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, S. K. anksčiau teistas 4 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus pakankamai mažam laiko tarpui po paskutiniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 52-55), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (56-57). Kita vertus, kaltinamasis šiuo metu dirba (b. l. 51), gauna pajamas, atsiprašė nukentėjusiosios ir siekia atlyginti padarytą žalą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas grąžintinas kaltinamajam.
Dėl civilinių ieškinių.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje nukentėjusioji V. C. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 450 EUR turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36). Teisme kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, žalą žadėjo atlyginti. Nagrinėjamu atveju surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios V. C. patirta 450 EUR turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo S. K. nusikalstamais veiksmais, kuris atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausančius pinigus ir su jais pasišalino. Teisme kaltinamasis nurodė, kad žalos nukentėjusiajai nėra atlyginęs, todėl V. C. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiosios V. C. naudai priteisiant 450 EUR turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. liepos 30 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 56 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai.
Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti“). Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.
Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas S. K., teisme gauta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimus, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl advokatė Anna Grinevič dalyvavo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo nurodęs, kad gynėjas jam nėra reikalingas (b. l. 59). Nagrinėta byla nėra didelės apimties, byloje visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, gynėjo dalyvavimas buvo skirtas iš esmės tam, kad išlaikyti formalius baudžiamojo proceso reikalavimus dėl gynėjo būtinumo, o pats kaltinamasis savo teisę į gynybą niekaip nepiktnaudžiavo. Teismas negali neįvertinti ir to, kad nepaisant to, jog nuteistasis yra dirbantis, jam skirtina pakankamai didelė bauda ir priteistas civilinis ieškinys nukentėjusios naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamo asmens turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti skirtą bausmę bei atlyginti priteistą žalą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu rasti rankų pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloplokštelių ir nuoplova, supakuoti į du vokus, kurie yra saugomi prie baudžiamosios bylos viršelio – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5 100 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 68 MGL (3 400 EUR) dydžio baudą.
S. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. K..
Nukentėjusiosios V. C. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. K. V. C. naudai priteisti 450 EUR turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu rastus rankų pirštų pėdsakus, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloplokštelių ir nuoplovą, supakuotus į du vokus, kurie yra saugomi prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš S. K. netenkinti.
Išaiškinti S. K., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.