Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) atstovui M. I.,

skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusio asmens atstovui advokatui I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. skundą administracinėje byloje Nr. II-80-716/2014 dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2013-11-28 nutarimo, kuriuo G. Ž. paskirta 750 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 str. 1 d. padarymą ir 2014-02-13 priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.

G. Ž. atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą apskundė apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą, 2014-04-25 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 ir Valstybinės darbo inspekcijos 2013-11-28 nutarimus ir grąžino bylą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai iš naujo tirti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektorius N. L. 2014-08-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. Ž. už tai, kad jis prieš vykdant Svajonių g. 36, Vilniuje, pastato paprastą remontą (namo apšiltinimo darbus) nuo 2013-09-18 iki 2013-09-23 organizavo šiuos darbus: užsakė minėtam remontui reikalingus pastolius bei surado darbus atliksiančius asmenis – L. G., S. I. ir A. A.. Tokiais veiksmais G. Ž. pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 str. ir 35 str. 2 d., taip pat VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo prie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu G. Ž. atstovas palaikė skundą ir prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-09-05 nutarimas nekeistinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikrą faktą galima ne remiantis atskirais įrodymais, o byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnis taip pat įtvirtina nuostatą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas vidiniu įsitikinimu, t. y. subjektyviu faktoriumi, kuris nėra išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma įvertinus surinktus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Pareiškėjas G. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sutarčių nesudarinėjo, darbuotojų nesamdė, finansinių operacijų neatliko. Jis norėjo padėti draugui U. J., kuris jo paprašė žinių apie statybinę organizaciją ar įmonę. Jis iš ankščiau pažinojo vieną kitą statybininką, paskambino pažįstamam, kuris susitiko V. G., po to su U. J., ir patys viską aptarė. Vėliau jo pažįstamas atsisakė vykdyti darbus. Po kiek laiko jis pasiskambino L. G., kuris susidomėjo darbu. Linas surinko komandą, apžiūrėjo objektą, susirinko pastolius. U. J. su užsakovu V. G. buvo per tas dienas objekto teritorijoje, statybininkus vežė į darbą. U. J. jis pažįstu iš seniau. Su šiuo tarėsi tik dėl informacijos, kad jis paskambins paklausti. Jis objekte Svajonių g. 36, nebuvo. L. G. jis perdavė U. J. duomenis, o šiam Lino. J. L. suvedė su U. J. ir su V. G.. Jis rekonstrukcinių darbų neatlikinėjo. U. J. tą pačią dieną paprašė užsakyti pastolius. Jis per „Google“ surado duomenis ir juos perdavė U. J. Su L. G. jis asmeniškai turėjo susitikimų. U. J. pora kartų prašė, kad jis darbininkus nuvežtų į Svajonių g. 36, davė automobilį. Jie nebuvo sutarę, kiek už tokią pagalbą gaus atlygio. Jis padėjo draugiškai.

Liudytojas U A. J. teisme parodė, kad V. G. kreipėsi į jį dėl buto apšiltinimo. Jis pažinodamas G. Ž. kreipėsi į šį dėl organizavimo, siūlė užsiimti tuo apšiltinimu. G. Ž. neatsisakė, turėjo susirasti žmones, pasirašyti sutartį. G. Ž. buvo atsakingas dėl darbininkų paieškos. Jį objektas domino tik tiek, kiek tai buvo susiję su jo pažįstamu (V. G.), kurį jis galėjo atstovauti kompanijos vardu. Uždarbio jis nelabai tikėjosi. Darbų kaina turėjo būti derinama su V. G., kaip užsakovu, ir G. Ž., kaip vykdytoju. Jis atstovavo kompaniją, todėl ir pasirašė sutartį su V. G., nes kompanija turėjo būti kaip garantas, kad darbai bus atlikti. V. G. kaip jo pažįstamas pasitikėjo, kad darbai bus atlikti, o jis pasitikėjo G. Ž.. Jis atsakomybę prisiėmė, bet uždarbio neturėjo gauti, nebent V. G. būtų procentą sumokėjęs už darbus, už važinėjimą. G. Ž. buvo išsiųsta derinama pasirašyti sutarties versija. Jo įmonė ketino pasirašyti su G. Ž. sutartį. Objekte buvo darbininkai, objektą apžiūrinėjo, tuos žmones buvo suradęs G. Ž.. Pastoliais rūpinosi G. Ž.. Darbininkams paprašius jis vieną kartą atvežė šiuos į objektą. Tai buvo sekmadienis. Sutarties su G. Ž. derinimu užsiėmė buhalterė. Tai buvo atstovavimo ar tai rangos sutartis. Turėjo būti surasti žmonės, kurie dirbs, turėjo būti pateikti jų pažymėjimai ar verslo liudijimai. Visi statybiniai reikalai turėjo būti atliekami G. Ž. kompetencijoje. Su G. Ž. buvo susitarta, kad surasti darbininkus yra šio darbas. G. Ž. turėjo organizuoti objekto veiklą, dėl kurios su G. Ž. jis planavo pasirašyti sutartį.

Liudytojas L. G. teisme parodė, kad internete buvo įdėjęs skelbimą, jog ieško papildomo darbo. Jam paskambino G. Ž., pasiūlė darbą Svajonių gatvėje. Jie susitarė dėl kainos, apžiūrėjo objektą. Pagal kvadratūrą kitai dienai Gintaras užsakė pastolius. Jie pastolius susimontavo, pradėjo dirbti. Darbus pradėjo per Gintarą, buvo aktualu greičiau pradėti, užsidirbti. Gintaras žadėjo paimti verslo liudijimus, bet taip tų liudijimų ir nebuvo. Atsiskaitymą už padarytą darbą tiesiogiai iš Gintaro jis tikėjosi gauti. Su Gintaru būtų tekę spręsti klausimus ir dėl medžiagų trūkumo ar panašiai. Iki to laiko U. J. jis nepažinojo. Šeštadienį ar sekmadienį Ugnius buvo į objektą atvažiavęs. Šis klausė, kaip sekasi, ir sakė, kad nuo Gintaro, kuris prašė pažiūrėti, ar nieko netrūksta. Jis suprato, kad Ugnius vietoj Gintaro atvažiavo juos prižiūrėti. Jie buvo pradėję tame objekte dirbti, buvo susitarę kvadrato kainą su Gintaru.

Ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas liudytojas V. G. paaiškino, kad su G. Ž. susitarė dėl jo namo Svajonių g. 36, Vilniuje, apšiltinimo darbų. Sutartį dėl darbų pasirašė su U. J., pokalbio su juo metu suprato, kad U. J. pasirašys sutartį su G. Ž. ir jo atstovaujama UAB „Baltic Engineering Group“ bus kaip tarpininkas. Su U. J. sutarė, G. Ž. darbininkai pradės dirbti namo apšiltinimo darbus be avanso, todėl jis jokių mokėjimų nei U. J., nei G. Ž. neatliko nuo 2013-09-23 iki 2013-09-26 darbininkus į objektą atveždavo ir pasiimdavo G. Ž..

Iš fizinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą matyti G. Ž. pagrindinės ir kitos veiklos rūšys iki 2013-10-03.

Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad G. Ž. 2013-10-03 įregistruotas į Vilniaus teritorinės darbo biržos skyrių.

Iš Paslaugų tiekimo sutarties Nr.130919 matyti turinys derinto susitarimo tarp UAB „Baltic Engineering Group“, atstovaujamos U. J., ir užsakovo dėl bendrų statybos darbų Svajonių g. 36-6, Vilnius.

Iš Rangos sutarties matyti, kad 2013-09-12 UAB „Baltic Engineering Group“, atstovaujama U. J., ir V. G. susitarė dėl objekto – buto Svajonių g. 36-6, Vilniuje.

ATPK 172 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Šiuo administracinės teisės pažeidimu yra kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Pažymėtina, kad tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek ir specialiuosius reikalavimus, keliamus atskirtoms verslo rūšims. Asmuo, kuris verčiasi komercine ar ūkine veikla, turi laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų. Pažeidus teisės aktų, reglamentuojančių komercinės ar ūkinės veiklos tvarką, toks asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais asmuo pažeidė.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 redakcija Nr. IX-1007) 26 str. nustato, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Taisyklių dėl „Mokesčių administratoriaus informavimo prie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą“ 4 punktas nurodo, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007, Nr. 81-3356, toliau – FR0792 formos prašymas). Kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (toliau – FR0468 formos pažyma).

Pareiškėjas skundžia Valstybinės darbo inspekcijos priimtą nutarimą, nurodydamas, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nei jis, nei jo advokatas nedalyvavo, nors apie tai pranešė bylą nagrinėjančiam pareigūnui ir pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad 2014-08-21 surašius ir įteikus G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą, G. Ž. ir jo atstovas dalyvavo bei pasirašė protokole, su jame nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2014-09-05 sutiko ir neprieštaravo, Institucijos atstovas atsiliepime taip pat paaiškino, kad administracinės bylos nagrinėjimo data su G. Ž. bei jo atstovu buvo derinama. Bylą nagrinėjęs pareigūnas G. Ž. atstovo prašymą gavo prieš pat bylos nagrinėjimą 2014-09-05 ir, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo data buvo suderinta iš anksto, bei tai, kad atstovas jau trečią kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimo datą, konstatavo, jog tokiu būdu siekiama vilkinti bylą ir prašymo netenkino. Teismas mano, kad šiuo atveju Institucijos atstovas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir netenkino prašymo eilinį kartą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tam nebuvo pagrindo. Pareiškėjas skunde bei atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas netyrė jokių įrodymų, neatliko jokių papildomų veiksmų, netirta ir neaišku, kokiais duomenimis remiantis nustatytas pažeidimo laikas. Teismas pažymi, kad byloje yra liudytojų U. A. J., S. I., L. G., V. G. parodymai, policijos pateikta medžiaga ir pagal šiuos duomenis nustatyta G. Ž. padaryto pažeidimo laikas. Liudytojas Ugnius A. J. parodė, kad Svajonių g. 36, Vilniuje, namo apšiltinimo darbus jis pasiūlė ir patikėjo būtent G. Ž., kuris organizavo statybos darbus, užsakė pastolius, suderino darbų kainą. Su G. Ž. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl apšiltinimo darbų organizavimo ir atlikimo, vėliau ketinta pasirašyti paslaugų tiekimo sutartį. Nurodytos aplinkybės atitinka liudytojo V. G. parodymus bei paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kad jis nebuvo sudaręs, pasirašęs sutarčių, neorganizavo darbų, neatlygintinai veikė kaip tarpininkas. Su G. Ž. dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo tiesiogiai susitarė vienas iš objekto darbininkų L. G., kurio parodymai, jog už atliktus darbus turėjo atsiskaityti G. Ž., patvirtina, kad iš statybų darbų veiklos pareiškėjas tikėjosi gauti pelną ir tokiu būdu turėti materialinės naudos. Tokia G. Ž. veikla atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte įvardintus individualios veiklos požymius: veiklos savarankiškumą, siekį gauti pajamas ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Tokiu būdu byloje patvirtinta, kad G. Ž. vykdė individualią veiklą, apie kurią nebuvo teisės normų nustatyta tvarka informavęs mokesčių administratorių, ir kuriai pagal atliekamos veiklos rūšį neturėjo Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos, suteikiančios teisę tokią veiklą vykdyti.

Įvertinus teismui pateiktus bei teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. Ž. kaltę dėl padaryto pažeidimo. Byloje nenustatyta G. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. Ž. skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos. Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, byla išnagrinėta išsamiai, veika kvalifikuota teisingai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta surinkta medžiaga, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta sankcijos ribose vadovaujantis įstatymų reikalavimais bei laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir turinį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Taigi, Institucijos 2014-09-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorius nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai 2014-09-05 priėmė nutarimą, kuriuo G. Ž. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d., ir paskyrė 750 litų dydžio baudą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimas Nr. ATPN 3175 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -

nutaria:

palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-09-05 nutarimą Nr. ATPN 3175 nepakeistą ir G. Ž. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.