Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4493-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
A6.-4493-908/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03761-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
V. M.
Advokatai
Justinas Borevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-4493-908/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03761-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jos gynėjui advokatui Justinui Borevičiui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) atstovei Kristinai Švelnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą V. M. dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2018 m. gruodžio 18 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per banką, kasą ir per atskaitingus asmenis.

Dėl šių veiksmų V. M. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo bylą V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Šalies argumentai

V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas tėtį įmonėje buvo problemų ir jis paprašė, kad dukra, kaip direktorė, atstovautų įmonei. Nusprendė padėti tėčiui ir susitarė, kad ji pateiks visus reikiamus dokumentus, įgaliojimus. Įmonės reikalai jai buvo neįdomus, nes tuo metu dirbo kitoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Gyvena kartu su mama, kuri yra su tėčiu išsituokusi. Nesuprato, kad tapimas direktore yra reikšmingas. Apie įmonę sužinojo iš tėčio, žinojo, kad tai yra statybos įmonė, kad jos biuras yra kažkur (duomenys neskelbtini), bet nenumanė, kad gali kilti tokios pasekmės. Tėtis jai atnešdavo į namus dokumentus (algalapius, sutartis, ką priėmė į darbą, ką atleido) pasirašyti. Bankinius pavedimus, kasos, grynųjų pinigų judėjimą tvarkydavo tėtis, kuris buvo atsakingas už įmonę. Nuo kada ji buvo vadove neprisimena, tik žino, kad nuo 2018 m., o 2019 m. vasario pradžioje tėtis pasakė, kad jos paslaugų nebereikia. Apgailestauja, kad taip įvyko, prašo neskirsti didžiausios baudos (b. l. 87-88).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra V. M. tėtis. Jo dukra įmonės vadove buvo tik formaliai, jis tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkas, bet realiai atliko direktoriaus funkcijas. Būdamas vadybininku turėjo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo sutartį, gaudavo algą, Sodrai apie tai buvo pranešta. Visą laiką tik jis bendravo su VMI, teikė dokumentus, bankinius mokėjimus atliko pats, dukra to nedarė. Tuo metu turėjo kitą įmonę, kuri turėjo skolų, todėl, norėdamas vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, kad jos nesietų su ankstesne jo įmone, kuri turėjo problemų, paprašė dukrą pagelbėti, tampant direktore. Liudytojas paaiškino, kad atsiskaityti su VMI trukdė tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingos kitos įmonės, o norint vykdyti veiklą, reikėjo pervesti lėšas kitiems juridiniams asmenims, aplenkiant VMI (88-89).

Mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tai, jog įmonei faktiškai vadovavo tėvas, esmės nekeičia. Juridiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktore buvo V. M., įgaliojimai jai buvo suteikti, o atsakomybė tenka įmonės vadovui. Pažeidimai buvo vertinami nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 15 d. šios įmonės vadove buvo V. M.. Pažeidimas fiksuojamas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. Pagal CK 6.930¹ straipsnį nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Pirmąją eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąją eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąją eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, PSDF, ir valstybės pinigų fondus. Faktiškas pažeidimas yra užfiksuotas. Įmonės įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo, vadovo pareigų nepanaikina, reikia prižiūrėti įgaliotą asmenį. Bendrovės vadove buvo V. M. ir ji turėjo žinoti finansinę padėtį bei privalėjo užtikrinti ar laikomasi CK 6.9630¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo.

Šalies argumentai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. Mokesčių inspekcijos duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 20 805,90 Eur. Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. LT954010051003932909, Nr. LT484010051004067130, Nr. LT 437044060008193884. Pareiškime yra nurodyta keletas konkrečių Bendrovės finansinių operacijų, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 7 d., kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Mokesčių inspekcija teismui pateiktame pareiškime prašo paskirti V. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatoma visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nusižengimas, kuriuo kaltinama V. M. iš esmės yra tyčinis, t. y. įmonės vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą aukštesnės eilės kreditoriams ir faktą, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, sąmoningai nesilaiko CK 6.930¹ straipsnyje numatyto mokėjimų eiliškumo, pirmiausiai atsiskaitydamas su kreditoriais iš žemiau esančių eilių.

V. M. teisme neigė savo kaltę, nurodydama, kad pas tėtį įmonėje buvo problemų, todėl jo prašymu sutiko pabūti įmonės direktore. Nusprendė padėti kaip dukra ir susitarė, kad ji pateiks visus reikiamus dokumentus, įgaliojimus. Įmonės reikalai jai buvo neįdomūs, nes tuo metu dirbo kitoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Nesuprato, kad tapimas direktore yra reikšmingas. Apie įmonę sužinojo iš tėčio, žinojo, kad tai statybos įmonė, kad jos biuras kažkur (duomenys neskelbtini), bet nenumanė, kad gali kilti tokios pasekmės. Tėtis jai atnešdavo namo dokumentus pasirašyti, algalapius, dokumentus, ką priėmė, ką atleido iš darbo. Bankinius pavedimus, kasos, grynųjų pinigų judėjimą tvarkydavo tėtis, kuris ir buvo atsakingas už įmonę. Nuo kada buvo vadove neprisimena, tik žino, kad nuo 2018 m., o 2019 m. vasario pradžioje tėtis pasakė, kad jau nebereikia jos pagalbos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kas faktiškai vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už įmonės finansus, kasoje esančius pinigus, kas rūpinosi bendrovės ūkine-komercine veikla ir atsiskaitymais su kreditoriais, t. y. turi būti nustatytas asmuo, kuris faktiškai žinojo ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį, nes tik šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-626/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).

VMI pateiktame duomenų bazės išraše apie juridinio asmens duomenis, nurodoma, kad bendrovės vadovė/akcininkė nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo V. M., tačiau nurodyti duomenys patys savaime dar nepatvirtina paties vadovavimo fakto, tuo labiau, kad ir VMI atliktas mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, patikrinimas buvo atliekamas vertinant laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-05-20, t. y. patikrinimas apėmė ir laikotarpį, kai įmonei jau vadovavo kitas asmuo – E. M..

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų neginčijamai patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. buvo reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Tai patvirtina pačios V. M., taip pat liudytoju apklausto jos tėvo E. M. teisme duoti parodymai. Tokią išvadą leidžia daryti ir aplinkybių, apibūdinančių V. M., jos asmenybę, visetas bei kitos faktinės aplinkybės. V. M. jauno amžiaus, nurodytu laiku dirbo Vilniaus PC „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Nuo 2019-06-20 ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis jaunas asmuo. Šiuo metu V. M. taip pat dirba pardavėja-konsultante UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Mergina netekėjusi, gyvena su mama. Jos amžius, turima darbinė ir gyvenimiška patirtis rodo, kad ji niekada nėra dirbusi vadovo darbo, neturėjo sąsajų su statybų verslu. Pažymėtina tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek liudytojo E. M. parodymai leidžia daryti išvadą, kad faktinis įmonės vadovas buvo V. M. tėvas, kuris vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais. V. M. parodymai apie tai, kad ji tėvo prašymu pasirašydavo jai tėvo į namus atvežtus dokumentus, į juos nesigilindama, rodo, kad ji faktiškai nevaldė bendrovės, nežinojo jos finansinės padėties ir jokių sprendimų dėl to nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. M. buvo reali ir faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tuo labiau, kad iš 2017-11-03 UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorės įsakymo matyti, kad visi įmonės vadovo įgaliojimai, įskaitant ir Bendrovės banko sąskaitų valdymą, piniginius mokėjimus, pavesti įmonės vadybininku tuo metu dirbusiam E. M..

Pažymėtina tai, kad bet kuriuo atveju asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nesant byloje pakankamai neginčijamų įrodymų, kad V. M. buvo reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, teismas neturi pagrindo konstatuoti jai inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį V. M. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė