- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-1644-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00042-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- R. K., A. S.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
dalyvaujant pareiškėjams R. K. ir A. S., pareiškėjų atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai R. K. ir A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo vaikai: duktė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas K. S.. Testamento K. S. nepaliko. K. S. mirė būdamas išsituokęs. Mirus tėvui pareiškėjai pasidalijo po jo mirties likusį turtą, t. y. asmeninius, atminčiai skirtus daiktus, baldus, patalynę, indus, nuotraukų albumus. Jiems buvo žinoma, kad tėvas turėjo apie 6 ha miško (duomenys neskelbtini). Patirties tvarkant paveldėjimo dokumentus, pareiškėjai neturėjo, suprato, kad pakanka turėti miško dokumentus ir tėvo mirties liudijimą, ir tokiu būdu įrodyti, kad kaip vaikai, jie turi nuosavybę į mišką po tėvo mirties. Tai nulėmė, kad per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notarų biurui prašymo dėl palikimo priėmimo. 2018 m. kreipėsi į notarų biurą, jiems buvo išduota pažyma, kad po K. S. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Po tėvo mirties, pareiškėjai kas metus valydavo mišką nuo išvartų, pasiruošdavo kuro, tačiau, kadangi nevykdė miško kirtimo, jokie leidimai nebuvo reikalaujami. Žemės mokesčiai už mišką nebuvo atsiųsti nei jų, nei tėvo vardu. Likusią ½ dalį minimo miško 2020 m. paveldėjo jų pusbrolis J. N.. Nuosavybės teisės į šį mišką 1996 m. birželio 4 d. apskrities valdytojo įsakymu buvo atkurtos tiek jo mamai B. N., tiek pareiškėjų tėvui K. S.. Pusbroliui ketinant rengti miškotvarkos projektą, paaiškėjo, kad ½ dalis šio miškų ūkio paskirties sklypo tebėra registruota jų tėvo K. S. vardu. Be to, K. S. turtui yra uždėtas areštas antstolės E. Rulienės kontoroje nuo 2012 m. gegužės 2 d. ir antstolio A. Bložės kontoroje nuo 2007 m. gruodžio 14 d., apribota disponavimo teisė. Iš Lietuvos Antstolių rūmų gavo informaciją apie K. S. įsiskolinimus. Įsiskolinimai yra mažesni nei turto vertė. Notarų biure jiems paaiškino, kad priimdami palikimą, priimtų ir palikėjo skolas, galėtų palikimą priimti ir pagal apyrašą, tačiau dėl to, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nėra pateikę pareiškimo notarų biurui apie palikimo priėmimą, turi kreiptis į teismą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, nes galės įgyvendinti teisę į palikimą po tėvo mirties.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, byla teismo posėdyje nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad mirus tėvui kartu su broliu A. S. mišką prižiūrėjo, valė nuo išvartų. Kitų vaikų tėvas neturėjo. Po tėvo mirties sau pasiėmė rūbus, patalynę, indus. J. N. norint pasidaryti miškotvarkos projektą, sužinojo, kad miškas vis dar registruotas tėvo vardu.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. S. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties liko miškas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie su seserimi prižiūrėjo. Kilnojamuosius daiktus pasidalino su seserimi, liko baldai, įrankiai, nuotraukų albumai. Kitų vaikų tėvas neturėjo.
5. Pareiškėjų atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai, žinodami, kur yra miško riba po jų tėvo mirties toliau prižiūrėjo mišką, pasidalino likusius kilnojamuosius daiktus. J. N. ketinant daryti miškotvarkos projektą, paaiškėjo, jog miškas nėra registruotas pareiškėjų vardu. Kitų asmenų, kurie būtų priėmę palikimą nėra, dokumentais įrodyti faktinio valdymo nėra galimybės.
6. Liudytoja D. S. nurodė, kad pareiškėjai yra jos vaikai. Kol su palikėjo gyveno kartu, visi kartu važiuodavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Po K. S. mirties jo daiktai atiteko vaikams, tačiau nepagalvojo, kad reikia tvarkytis dokumentus dėl miško.
7. Liudytojas N. K. nurodė, kad pareiškėja R. K. yra jo brolio žmona. Padėdavo pareiškėjams tvarkyti mišką, esantį palei (duomenys neskelbtini), pradėjo tvarkyti maždaug prieš penkerius metus. Važiuodavo jis, A. S. ir G. K.. Matė, kad pareiškėjas po tėvo mirties nešiojo tėvo laikrodį, dalį daiktų pasiėmė ir R. K..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
9. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad palikėjas K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėjas K. S. testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėja R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo vaikai. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, K. S. daugiau vaikų neturėjo, mirties dieną buvo išsituokęs. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog K. S. vardu registruotas turtas – ½ 12,94 ha miškų ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 1996 m. birželio 4 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 08-2448, viso sklypo vidutinė rinkos vertė – 26 064,00 Eur. Minėtas K. S. priklausantis turtas nuo 2007 m. gruodžio 14 d. yra areštuotas antstolio Arturo Bložės (dėl 724,05 Eur skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), o nuo 2012 m. gegužės 2 d. – antstolės Eurikos Rulienės (dėl 1 425,62 Eur skolos Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). K. S. įsiskolinimai yra mažesni nei jo turto vertė, be to, pareiškėjai nurodė, kad apie įsiskolinimus žino, notarų biure jiems išaiškinta, kad priimdami palikimą, priimtų ir palikėjo skolas.
11. Pareiškėjai nurodo, kad tiek palikėjui esant gyvam, tiek po jo mirties prižiūri mišką, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi kaip savu, kas metus valo medžių išvartas, pasiruošia malkų kurui, tai yra palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad K. S. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2018 m. gruodžio 4 d. pažyma patvirtina, kad į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl mirusio K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra, šią aplinkybę patvirtina ir Testamentų registro išrašas.
12. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo pateiktu pareiškimu, pretenzijų neišreiškė.
13. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog R. K. ir A. S., mirusio K. S. vaikai, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėję faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes pareiškėjai R. K. ir A. S. yra mirusio K. S. vaikai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.