- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-41-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21785-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam L. D., jo gynėjui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. D. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. D. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams, baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, L. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 20 d., turto konfiskavimas, konfiskuotas L. D. priklausantis automobilis „Lexus“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas: 2023 m. birželio 14 d., apie 20.16 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu L. D. prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl automobilio „Lexus“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir pripažinti, kad teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus šioje byloje atitiktų 2000 Eur sumos išieškojimas iš L. D. kaip balansas tarp jo padarytos nusikalstamos veikos bei taikomai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų, t. y. skirti poveikio priemonę – dalies automobilio „Lexus“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 2000 Eur konfiskavimą valstybės naudai.
2.1. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus.
2.2. Įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Kai padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos padarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio nusikaltimą).
2.3. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas, t. y. labai nežymiai viršijus 1,51 promilės ribą. Visgi tokio pobūdžio nusikalstamą veiką L. D. padarė pirmą kartą, administracine tvarka taip pat nebuvo baustas, dėl įvykusio gailisi ir labai išgyvena, neigiamų jo charakteristikų nėra. Būdamas pensinio amžiaus pirmą kartą padarė klaidą, kuri sukėlė pasekmes, t. y. transporto priemonių apgadinimą, tačiau L. D., nedelsiant atlygino žalą ir yra įsitikinęs, kad daugiau įstatymų nebepažeis. Atsižvelgtina ir į tai, kad prašyme dėl automobilio išpirkimo, L. D. buvo pažymėjęs, kad (duomenys neskelbtini) metų žmonos mamai reikalinga globa, jis padeda prižiūrėti du anūkus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metukų, todėl, konfiskavus vienintelę transporto priemonę, nepatogumus patirs ir kiti šeimos nariai. Transporto priemonės ar jos visos vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantą ypatingai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, ypač pasekmių atžvilgiu. L. D. vairavo labai trumpai ir nežymiai apgadino trečiųjų asmenų turtą, niekur nesislapstė, pripažino atsakomybę, gailisi, žalą atlygino.
2.4. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t. y. kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltinimo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje konkrečioje situacijoje, transporto priemonės konfiskavimas yra netikslingas ir perteklinis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad L. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, L. D. neteistas ir nebaustas administracine tvarka, todėl tikslinga konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančios sumos dalį.
2.5. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis” pažymos nustatyta, jog vidutinė L. D. vairuoto automobilio „Lexus“ vertė, yra 7500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad L. D. yra pensininkas, niekur nedirba, spręstina, kad šiuo atveju visos transporto priemonės vertės išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. teises daugiau, negu tai yra būtina. Todėl, L. D. skirtinas dalies turto (automobilio) vertės išieškojimas, kurio pakaks šios baudžiamosios poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Apelianto nuomone, išieškotina suma turėtų būti – 2000 Eur (pvz. 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-138-531/2023).
2.6. L. D. nelinkęs nusikalsti, buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, labai gailisi dėl savo veiksmų. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis pasmerkė savo veiksmus, nebandė jų pateisinti. Taigi, turto konfiskavimas jokios papildomos prevencinės reikšmės neturi. Apeliantas pabrėžia, kad atleidžiant L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas tuo pačiu konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog L. D. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taigi ir automobilis ateityje nebus panaudotas nusikalstamų veikų darymui. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų suabejoti teismo išvadomis.
3. Atsilepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliaciniu skundu L. D. kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis „Lexus“, kurį L. D. vairavo būdamas neblaivus, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priskirtinas konfiskuotinam turtui, todėl jį konfiskavo. Apeliantas su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, prašydamas šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir taikyti dalies automobilio „Lexus“ vertės – 2000 Eur konfiskavimą.
7. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai; kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).
8. Skundžiamu nuosprendžiu L. D. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos sutuoktinės V. D. atsakomybėn 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta. Priimdamas sprendimą atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, yra pensinio amžiaus, nuoširdžiai išgyvena dėl savo elgesio, jį vertina tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo. Taigi L. D. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leido spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ateityje L. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, kaip teisingai pastebėta apelianto, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, teismas neatsižvelgė į šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9. Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. už nusikalstamą veiką nėra nuteistas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019 ir kt.).
10. Teisėjų kolegija neabejoja, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai bei asmenų, darančių šias nusikalstamas veikas nubaudimui užtikrinti paprastai kartu skiriamos poveikio priemonės tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje dėl padarytos nusikalstamos veikos L. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas parodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog L. D. ateityje nenusikals, išreiškė pasitikėjimą.
11. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Lexus“, kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme klausimai, susiję su automobiliu „Lexus“, kurį neblaivus vairavo L. D., jo verte, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo proporcingumu nebuvo nesvarstomi.
12. Iš bylos medžiagos bei L. D. parodymų matyti, kad jis, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, atstumas nuo stovėjimo vietos iki apelianto gyvenamosios vietos, iki kurios jis ketino važiuoti, yra 100 metrų. Nors šios aplinkybės jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, tačiau jos yra svarbios vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaip minėta, priimant galutinį sprendimą dėl skirtinų baudžiamoji poveikio priemonių, svarbu įvertinti aplinkybių visumą, tiek susijusių su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis. L. D. charakterizuojamas itin teigiamai, neteistas, atlygino dėl automobilių sugadinimo padarytą turtinę žalą, apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo nustatytą ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Aptarti duomenys, taip pat teismo nuosprendyje aprašytos apelianto asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo tai, kad L. D. charakterizuojamas itin teigiamai, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog netaikant transporto priemonės – automobilis „Lexus“ konfiskavimo, automobilis vėl gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 20 d. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės terminas baigiasi 2024 m. birželio 20 d. Apeliantas nurodo, kad konfiskuotas automobilis yra vienintelis šeimoje, o jį konfiskavus, neturės pajamų įsigyti naują automobilį, kadangi yra pensinio amžiaus, nedirba. Nors teismų praktikoje asmens, padariusio nusikalstamą veiką, susijusią su kelių eismo taisyklių pažeidimu, patiriami sunkumai darbe bei šeiminiame gyvenime paprastai nėra laikomi išskirtiniais, tačiau, nagrinėjamu atveju, šio pobūdžio aplinkybės vertintinos kartu su kitomis, reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo.
13. Įstatymų leidėjas, formuluodamas BK numatytų nusikalstamų veikų požymius ir nustatydamas sankcijas už šias nusikalstamas veikas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, turi būti nustatytos teisinės priemonės nusikaltimų daryti panaudoto turto atžvilgiu, dėl to, kad kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad L. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Taip pat, vertinant apelianto asmenines savybes, savo veiksmų vertinimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, spręstina, kad pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Taigi įvertinusi L. D. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtą kitą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos trukmę, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad L. D. vertas teismo pasitikėjimo, laikysis įstatymų, nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra neproporcinga siekiamam tikslui užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio „Lexus“ vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 7570 Eur, tai yra pakankamai didelė. Kaip minėta, L. D. yra pensininkas, nedirba. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas tiek nusikalstamos veikos, tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes sprendžia, jog yra pagrindas apeliantui taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti dalį automobilio „Lexus“ vertės atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur, kurios pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Lexus“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Konfiskuoti iš L. D. dalį automobilio „Lexus“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius Eur).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.