- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2-1944/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00421-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrobona“, D. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Chemcentras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Agrobona“ ir D. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1939-480/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Chemcentras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Agrobona“ ir D. A. dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Chemcentras“ kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus UAB „Agrobona“ ir D. A. nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, uždraudžiant atsakovui UAB „Agrobona“ vykdyti veiklą prekiaujant tos pačios ar labai panašios cheminės sudėties produktais, kurie yra ieškovo asortimente, ir priteisti solidariai iš atsakovų 450 028 Lt žalos, padarytos nesąžiningais konkurencijos veiksmais, atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštiems turtiniams reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 450 028 Lt sumai areštuoti atsakovų lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovų didelę pinigų sumą kaip negautas pajamas ir ši suma dar gali didėti gavus duomenis apie UAB „Agrobona“ neteisėtais veiksmais gautą pelną (naudą). Tokia suma fiziniam asmeniui laikytina didele. Atsakovė D. A. nevaržomai gali perleisti savo turimą turtą ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į ją. Atsakovo UAB „Agrobona“ įstatinis kapitalas yra tik 10 000 Lt, bendrovė veikia tik pusę metų, o patikrinti finansinius duomenis nėra galimybės, nes jie nėra pateikti VĮ Registrų centrui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo pareikštiems turtiniams reikalavimams užtikrinti 450 028 Lt sumai areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant juo disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovų lėšas, esančias bankų sąskaitose, iš areštuotų lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai ir ieškinio motyvai yra pakankami išvadai, jog ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį, todėl laikė ieškinį pagrįstu. Pažymėjo, kad atsakovų galimybė realizuoti turtą, kad į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, apsunkintų būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą, tokią grėsmę patvirtina ir didelė ieškinio suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl tikėtino reikalavimo pagrindimo. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad reikalavimas dėl 450 028 Lt negautų pajamų priteisimo negalėtų būti tenkinamas. Ieškovas negautų pajamų dydį grindžia vieninteliu įrodymu – elektroniniu laišku, kuriame nurodyti 2013 m. planuojamos realizuoti produkcijos kiekiai litrais. Daugiau jokių įrodymų, susijusių su prašomų priteisti negautų pajamų dydžiu, nepateikta. Be to, nėra duomenų, kad minėtame laiške nurodyti planai yra realūs ir bendrovės patvirtinti, nėra pagrindimo realizuojamos produkcijos pardavimo kainoms, neatsižvelgiama į išlaidas, kurios būtų patiriamos šioms pajamoms uždirbti. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, todėl jas skaičiuojant turėtų būti atmestos išlaidos, kurias būtų turėjęs nukentėjusysis. Negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos. Negautos pajamos tai pinigų suma, kuri lieka įmonei kaip uždarbis – kaip dėl įmonės ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė. Dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Iš ieškovo 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovo pardavimo savikaina sudaro 73-75 proc. pardavimo pajamų. Laikantis tokios tendencijos, ieškovo prašymas priteisti negautas pajamas neturėtų viršyti 117 007 Lt.
2. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinus, kad nėra galimybės priimti ieškovui palankų teismo sprendimą, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
3. Dėl ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros. Situacija, kai vien tik deklaratyvus žalos sumos įrašymas ieškinyje yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovams realius turtinius apribojimus, negali būti toleruojama. Ieškovas ir atsakovas UAB „Agrobona“ yra konkurentai, todėl akivaizdu, kad didelės apimties UAB „Agrobona“ veiklos suvaržymai yra ypač naudingi ieškovui. Vien dėl šios priežasties tokie suvaržymai negali būti traktuojami kaip pagrįsti ir teisėti. Be to, skundžiama nutartis yra ydinga ir ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta jokių apribojimų areštuoti lėšas atsakovės D. A. asmeninėje banko sąskaitoje, nepaliekant pragyvenimui ir nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl reikalavimo pagrįstumo byloje pateiktais įrodymais. Teismas preliminariai įvertino ieškinyje išdėstytas faktine aplinkybes, juos patvirtinančius įrodymus ir ieškinio motyvus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį. Tuo tarpu apeliantų pateikiami argumentai pereina į ginčo tarp šalių nagrinėjimą ir naujų aplinkybių, kurios galėtų būti nustatinėjamos nagrinėjant ginčą iš esmės, įrodinėjimą. Apeliantai klaidingai nurodo, kad ieškovas savo reikalavimo dydį pagrindžia vieninteliu įrodymu – elektroniniu laišku. Ieškinio suma yra pagrįsta praėjusiais metais gautomis pajamomis parduodant vieną iš produktų apeliantų nuviliotiems klientams, ieškovo paaiškinimais ir kitų metų planuojamų gauti pajamų skaičiavimais per 2013 m. sausio – gegužės mėn. Vien ta aplinkybė, kad apeliantams įrodymų atrodo per mažai, nesudaro pagrindo teigti, jog jų neužtenka CPK 144 straipsnio prasme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, atskirajame skunde atsakovai patys pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovo klientų perviliojimo. Atsakovo UAB „Agrobona“ balansas taip pat patvirtina, kad ieškovo prašoma suma yra reali. Atmestini apeliantų argumentai dėl ieškovo negautų pajamų skaičiavimo. Pirma, ieškovo 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys šiai dienai yra nebeaktualūs. Antra, ši ataskaita neatspindi ieškovo pajamų parduodant tam tikros grupės produktus, nuo kurių ieškovas ir skaičiuoja negautas pajamas. Trečia, neteisinga būtų vertinti galimą negautą pelną, kai nėra žinoma, kokias sąnaudas patyrė ieškovas nerealizuodamas produkto.
2. Dėl grėsmės teismo spendimo įvykdymui. Apeliantai nepaneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškinio suma apeliantams yra neabejotinai didelė. Todėl priešingai nei teigiama atskirajame skunde, egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
3. Dėl ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros. Skundžiama nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantų teisės nebuvo apribotos daugiau nei pareikšto reikalavimo suma, be to, užtikrinama galimybė bendrovei toliau vykdyti veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent apeliantų nesąžininga konkurencija sąlygojo teismo proceso inicijavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl apeliantų argumentai, jog teismo procesas kelia apeliantams nepatogumus, yra teisiškai nereikšmingi. Atmestini apeliantų argumentai dėl atsakovės D. A. lėšų arešto asmeninėje banko sąskaitoje. Kadangi D. A. yra UAB „Agrobona“ darbuotoja, o teismas yra leidęs išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, D. A. gali gauti darbo užmokestį, iš kurio galės pragyventi ir išlaikyti nepilnametę dukrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas dėl 450 028 Lt žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliantai nenurodo, kad ieškovas apskritai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio turtinį reikalavimą, o teigia, jog nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos dydį. Apeliantai iš esmės nesutinka su ieškovo nurodomos žalos (negautų pajamų) dydžiu, teigdami, kad apskaičiuojant negautas pajamas nebuvo atsižvelgta į išlaidas, kurios būtų patiriamos šioms pajamoms uždirbti. Šiuo atveju pripažintini pagrįstais ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantų nurodomi argumentai pereina į ginčo tarp šalių nagrinėjimą ir naujų aplinkybių, kurios galėtų būti nustatinėjamos nagrinėjant ginčą iš esmės, įrodinėjimą. Apeliantų dėstoma nuomonė dėl konkrečių ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškovas turtinio reikalavimo dydį grindžia pažyma dėl vieno iš produkto užsakymų pokyčių 2012-2013 m. ir planuojamų gauti pajamų skaičiavimais per 2013 m. sausio – gegužės mėn. (t. 1, b. l. 120, 155-158). Nors apeliantai pagrįstai teigia, kad skaičiuojant ieškovo negautas pajamas turėtų būti atimtos išlaidos, kurias būtų turėjęs ieškovas šioms pajamoms uždirbti, tačiau apeliantų pateikta ieškovo 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad ieškovo prašymas priteisti negautas pajamas neturėtų viršyti 117 007 Lt, nes, apeliantų teigimu, ieškovo pardavimo savikaina sudaro 73-75 proc. pardavimo pajamų. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovo 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys yra nebeaktualūs, ieškovas negautas pajamas apskaičiuoja įvertindamas 2012 m. pavasario sezono metu įvykdytų užsakymų apimtis. Be to, apeliantų pateikta pelno (nuostolių) ataskaita neatspindi ieškovo pajamų ir išlaidų parduodant tam tikros grupės produktus, nuo kurių ieškovas ir skaičiuoja negautas pajamas šioje byloje. Kaip minėta, šios aplinkybės turi būti nustatinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Todėl plačiau nepasisakoma dėl apeliantų argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovui yra ypač naudingi didelės apimties atsakovo UAB „Agrobona“ veiklos suvaržymai, nes, apeliantų teigimu, šalys yra konkurentai ir ieškovui tokiu būdu suteikiamas perdėtas pranašumas. Pažymėtina, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad būtent apeliantų veiksmai sąlygojo teismo proceso inicijavimą ir atitinkamai pareikštam ieškiniui užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šių priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovų teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, skundžiama nutartimi apeliantų teisės nebuvo apribotos daugiau nei pareikšto reikalavimo suma, be to, užtikrina galimybę UAB „Agrobona“ toliau vykdyti veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant ne tik į paties atsakovo, bet ir į jo šeimos narių (nepilnamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą, taikant laikinąsias priemones fiziniam asmeniui turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga pragyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti. Tačiau apeliantė D. A. savo teiginiui, kad dėl jos asmeninės banko sąskaitos arešto ji neturi lėšų pragyventi ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą, pagrįsti nepateikė įrodymų, t. y. duomenų, kad jos banko sąskaita faktiškai yra areštuota. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pastebėta, kad D. A. yra UAB „Agrobona“ darbuotoja, o skundžiama nutartimi bendrovei leista išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, iš kurio apeliantė galėtų pragyventi ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.