Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2021-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-1076/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-03-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-12
Bylos Nr.
1A-181-1076/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00092-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Teisėjai
Justas Namavičius (pirm.), Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
S. S.
Prokuroras
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00092-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.17.3; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino (Dmitrijus Fomkin) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 118 (šimto aštuoniolikos) MGL (5 900 (penkių tūkstančių devynių šimtų) Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, suradęs įgijo 2 500 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, 1 500 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ ir 500 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“, iš viso 4 500 pakelių, kurių bendra vertė yra 15 705 eurai, kurias automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. birželio 21 d., apie 18.25 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tokiu būdu neteisėtai įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai

apeliacinės instancijos teisme

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. S. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti baudos bausmę, artimą šios bausmės rūšies minimui (150 MGL) bei ją sumažinti vienu trečdaliu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Nuteistasis S. S. šioje byloje visiškai pripažino savo kaltę, pirmosios instancijos teismas pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau prie nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių turėtų būti priskirta ir tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką – nuo pat tyrimo pradžios viską nuosekliai papasakojo, teismas dėl to taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2.2. Teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. S. S. pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl nepateikė apie save reikšmingų duomenų. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja seniūnijos visuomeniniame gyvenime, sportinėje veikloje, gyventojai jį taip pat charakterizuoja palankiai. S. S. nuo 2020 m. vasario 19 d. registruotas užimtumo tarnyboje. Nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 26 d. dalyvauja profesinio mokymo programoje – UAB ,,D.“ mokosi pagal studijas vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais (C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo neformaliojo profesinio mokymo programa (duomenys neskelbtini)). Be to, iki apeliacinio skundo padavimo nuteistasis sumokėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą. Visa tai rodo, kad S. S. padarė reikiamas išvadas ir yra pagrindas tikėti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.3. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (6 lape) padarė klaidą nurodydamas, kad laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios vykdymas atidedamas, yra 10 metų, nes faktiškai ši dalis sudaro 10 mėnesių. Ši klaida, anot gynėjo, yra esminė ir taisytina.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė prašo nuteistojo S. S. gynėjo advokato D. Fomkino apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys: bauda ir terminuotas laisvės atėmimas. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju parenkant skirtinos bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, jog byloje nustatyta po vieną nuteistojo S. S. atsakomybę sunkinančią ir ją lengvinančią aplinkybę, faktą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis anksčiau yra teistas (2 kartus, teistumas nėra išnykęs), daugybę kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės, remiantis teismų praktika, yra esminės, lemiant terminuoto laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, taikymą. Prokurorės manymu, nuteistajam paskirta bausmė yra mažesnė už BK 199² straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Apygardos teismas, parinkdamas S. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina ‑ kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsiliepimas

3.2. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus penkiems mėnesiams po 2020 m. sausio 13 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti, todėl sutinka su teismo argumentu, jog šios aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų S. S. jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė bei bauda nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų. Atitinkamai įvertinti ir nuteistojo socialiniai ryšiai (nuteistasis iki šiol nedirba, nors užimtumo tarnyboje yra registruotas nuo 2020 m. vasario 19 d. ir, remiantis Užimtumo tarnybos pažyma, tik nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. dalyvavo profesinio mokymo programoje), šeimyniniai ryšiai (nevedęs), asmenybę apibūdinančias aplinkybes: teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, daugybę kartų baustas administracine tvarka. Pasak prokurorės, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o tik nuoseklus jo gyvenimo būdas ir ankstesnio jo elgesio padarinys. Remiantis teismų praktikos skiriant bausmes apžvalga, tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skirdami tokiam asmeniui švelnesnę, negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmę, teismai turi tai motyvuoti. Anot prokurorės, visos šios išdėstytos aplinkybės rodo, jog teismo paskirta bausmė yra ne per griežta ir atitinka bausmės tikslus. Prokurorės manymu, nagrinėjamu atveju apelianto atstovo prašoma pakeisti bausmė yra neproporcinga ir prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.

3.3. Prokurorė teismo posėdžio metu teismo prašė skirti 3 metus laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, bausmės, artimesnės minimaliai bausmei paskyrimas S. S., turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Atsižvelgiant į tai, kad sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra pakankamai griežtas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, prokurorės nuomone, nėra pagrindo nesutikti su šiais teismo teiginiais. Prokurorės manymu, paskirta bausmė yra teisinga ir atitinka bausmei keliamus tikslus.

3.4. Nuteistojo gynėjas prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių nori priskirti tai, kad nuteistasis padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė pažymi, kad pradinėje nusikalstamos veikos atskleidimo stadijoje nuteistasis, pamatęs, jog yra stabdomas pasienio pareigūnų, nepakluso teisėtiems reikalavimams ir padidinęs greitį bandė pasišalinti, vėliau iššokęs iš automobilio vairuotojo vietos, nepakluso nurodymui sustoti ir, peršokęs sodybą juosiančią tvorą, pasišalino, kas rodo, jog nuteistasis dėjo pastangas į tai, kad nusikalstama veika nebūtų atskleista. Anot prokurorės, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos ir tai, kad nuteistasis apie ją davė teisingus, išsamius parodymus, pripažino kaltę, rodo jo norą sušvelninti savo atsakomybę. Pagal galiojančią teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš nurodytų trijų alternatyvių pagrindų. Tačiau visi minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl teismų praktikoje, net ir nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas, tai vertinama tik kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Šalies argumentai

3.5. Apelianto gynėjas teisingai nurodo, kad nuosprendyje yra rašybos klaida ‑ nuosprendžio 6 lapo pirmojoje pastraipoje teismas nurodė, kad „likusios laisvės atėmimo bausmės dalies ‑ 10 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams“, o turi būti ne 10 metų, o 10 mėnesių. Pasak prokurorės, ši klaida negali būti laikoma esmine, nes konstatuojamoje nuosprendžio dalyje teismas teisingai nurodė: „Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės ‑ 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams“.

3.6. Prokurorės manymu, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė leis pasiekti bausmės tikslus nuteistojo S. S. atžvilgiu, todėl nuteistojo S. S. gynėjo advokato D. Fomkino apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. S. gynėjo advokato D. Fomkino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliantas prašo pripažinti nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas nustatė tik vieną nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis ne tik prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti šią veiką, o tai, kaip teigia apeliantas, yra dar viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma. Visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką. Antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma. Tokia pozicija iš esmės yra suformuluota ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. birželio 21 d. nuteistasis S. S. gabeno savo tėvo vardu registruotu automobiliu „Audi A4“ devynias dėžes cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, o pamatęs, jog yra stabdomas pasienio pareigūnų, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams ir padidinęs greitį bandė pasišalinti, vėliau, įvažiavęs į gyvenamojo namo kiemą, iššokęs iš automobilio vairuotojo vietos, nepakluso pasienio pareigūno nurodymui sustoti ir, perlipęs sodybą juosiančią tvorą, pasišalino. Besivejantis pareigūnas atpažino nuteistąjį S. S. kaip šių apylinkių gyventoją (t. 1, b. l. 24-25). Automobilio apžiūros metu buvo rasti devyni ryšuliai cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, piniginė su S. S. vairuotojo pažymėjimu ir jo asmens tapatybės kortele, radijo stotelė ir kiti daiktai (t. 1, b. l. 12-22). Šis nuteistojo elgesys rodo, kad jis nebuvo linkęs padėti išaiškinti nusikalstamą veiką; ji buvo atskleista tik teisėsaugos pareigūnų pastangomis. Nuteistasis S. S. pirmą kartą buvo apklaustas praėjus dviem dienoms nuo įvykio, formaliai prisipažino įgijęs ir gabenęs cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais tik tada, kai buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, bei pateikė savo įvykio versiją, kad devynias dėžes su cigaretėmis rado grybaudamas, siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį – sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Nuteistasis S. S., duodamas parodymus, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos policijos pareigūnams. Nuteistasis S. S., nurodydamas, jog cigaretes surado grybaudamas, kai tuo tarpu jo automobilio apžiūros metu buvo rasta radijo stotelė, jis prieš penkis mėnesius buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą veikiant bendrininkų grupe, leidžia manyti, kad nuteistasis vengė duoti išsamius parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir neatskleidė tikro nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis S. S. nepadėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikaltimo.

8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. S. paskyrė per griežtą bausmę, prašo paskirti baudą, artimą šios bausmės rūšies minimui (150 MGL) bei ją sumažinti vienu trečdaliu.

9. Nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Skiriant bausmę apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo S. S. asmenybė. Nuteistasis S. S. nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 76-93), anksčiau teistas, teistumui neišnykus, būdamas prieš penkis mėnesius (2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu) nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką ir neatlikęs paskirtos bausmės, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo S. S. asmenybę ir rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų S. S. jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad S. S. padarė vieną sunkią ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką. Įvertinta tai, kad yra viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ‑ nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo S. S. paskirta bausmė, tiek jos rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis (artimesnė minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui) yra aiškiai per griežta. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, o būtent, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 143), dalyvauja seniūnijos visuomeniniame gyvenime, sportinėje veikloje, gyventojai jį charakterizuoja palankiai, jog S. S. nuo 2020 m. vasario 19 d. registruotas užimtumo tarnyboje, dalyvavo profesinio mokymo programoje – UAB ,,D.“ mokėsi vairuotojo vežti krovinius komerciniais tikslais (C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo neformaliojo profesinio mokymo programa) (t. 1, b. l. 144-159), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir iki apeliacinio skundo padavimo nuteistasis sumokėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą (t. 1, b. l. 160), atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Apygardos teismas, skirdamas bausmę S. S., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, kad nuteistajam S. S. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam S. S. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

11. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu subendrindamas bausmes nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Kadangi S. S. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarė neatlikęs ankstesniu 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo sumokėjęs minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, šiuo atveju taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bendrinimo taisyklės, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Skundžiamas nuosprendis keistinas bausmių bendrinimo dalyje (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas), šiuo nuosprendžiu S. S. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 118 MGL dydžio bauda vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskiriant naują subendrintą bausmę. Kadangi skundžiamo teismo nuosprendžio pakeitimu nuteistojo teisinė padėtis nepasunkinama, jo teisė į gynybą nepažeidžiama. S. S. iki šiol nebuvo teistas laisvės atėmimo bausme, byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų vėl nusikaltęs, todėl yra pagrindas manymui, kad, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti realiai atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės.

12. Apeliantas teisingai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje (6 lape) padaryta klaida nurodant, kad laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios vykdymas atidedamas, yra 10 metų, o ne 10 mėnesių. Šis akivaizdus rašymo apsirikimas taisytinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme:

S. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistam laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, šią bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 118 MGL bauda – ir galutinę bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 mėnesiams bei 118 MGL (5900 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios vykdymas atidedamas 1 metams, yra laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusRegina Pocienė