Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei (nuotoliu per Zoom programėlę),

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Vilmai Paulauskienei (nuotoliu per Zoom programėlę),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovės advokato padėjėjos Simos Ubės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14156-2025, ROIK Nr. 25287734997 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14156-2025, ROIK Nr. 25287734997, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius už tai, kad pastarasis 2025-10-12 14.04 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 140.1 p.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14156-2025, ROIK Nr. 25287734997, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius už tai, kad pastarasis 2025-10-12 14.04 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, tuo pažeidė KET 140.1 p.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. neginčija savo kaltės dėl ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat neginčija jam paskirtos baudos dydžio. Skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vadovaujantis ANK 420 str. 1 d., šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą.

Skunde A. M. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti kuo švelnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Nors ANK 34 str. 6 d. pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

Pareiškėjas A. M. teisės vairuoti transporto priemones turėjimą grindžia tuo, kad A. M. bus reikalinga darbo funkcijoms atlikti bei buityje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad A. M. pardavė savo vadovaujamo verslo akcijas, o dabar yra aktyviose darbo paieškose. Jis padeda sutuoktinei versle, kur reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Be to, nubaustasis gyvena kaimo vietovėje, kur visuomeninis transportas nevažiuoja. Teismas vertina, kad šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs A. M. prisiėmė pasekmių, kilusių jam (A. M.) dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Aplinkybė, kad A. M. lenkdamas transporto priemonę, kai tai daryti buvo draudžiama, nesukėlė pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, todėl tokie veiksmai mažina vairuotojo veikos pavojingumą, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Teismas pažymi, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių ir darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Tačiau skundo nagrinėjimo byloje yra nustatyta A. M. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi. A. M. anksčiau nebaustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra sumokėjęs. Paskirta 170 Eur bauda sumokėta. Teisė vairuoti A. M. būtina darbo ir šeimos poreikiams tenkinti, nes jis yra verslininkas, padeda versle sutuoktinei. Šeima gyvena Kretingos rajone, kaime, kur viešasis transportas nevažiuoja. Praradus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės rūpintis šeima, negalės rasti konkurencingą naują darbą versle, o tai sukels socialinių ir emocinių pasekmių.

Aptartų aplinkybių visuma rodo mažesnį A. M. padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir leidžia spręsti, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne padarytas sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės ir aptarti A. M. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, vienareikšmiškai suprato savo padaryto nusižengimo pasekmes ir yra linkęs pasitaisyti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į A. M. charakterizuojančių duomenų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog yra visi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamo nužengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones, vairuota transporto priemonės buvo techniškai tvarkinga, priešingų duomenų byloje nėra. Taigi, šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusižengimo būtų neteisinga atsakomybėn traukiamą A. M. prilyginti asmenims, kurie sąmoningai ir piktybiškai vairuoja transporto priemones iš viso neturėdami jokios teisės ir įgūdžių tai daryti.

Nagrinėjamu atveju, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. pagal ANK 420 straipsnio 1d. paskyrus 170 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14156-2025, ROIK Nr. 25287734997 ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinti iki dviejų (2) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.