Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1297-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
2S-1297-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06765-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
ŽŪK „Skanaus“
Civilinė byla Nr. 2S-1297-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06765-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.4.5.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ŽŪK „Skanaus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ŽŪK „Skanaus“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas ŽŪK „Skanaus“ pateikė skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriuo prašė:panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios javų kombaino New Holland (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės;priimti patvarkymą, kuriuo antrosios javų kombaino varžytynės būtų atšauktos; paskirti pakartotinę javų kombaino rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau – TEĮ) įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad antstolis atlieka 65 097,91 Eur skolos, 145,75 Eur vykdymo išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, priverstinai parduodant minėtą javų kombainą. Antstolis nuo 2017-01-24 iki 2017-02-23 vykdo antrąsias turto varžytynes Nr. 132787, kurių metu turtas pardavinėjamas už 52 319,00 Eur pradinę kainą. Turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių neteisėtas. Antstolis pareiškėjo ekspertizę buvo pavedęs atlikti UAB „Marleksa“. Šis vertintojas neturėjo teisės atlikti ekspertizės, nes jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. su skundu nesutiko, 2017-02-09 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad paskyrė asmenį, turintį reikiamą kvalifikaciją – UAB „Marleksa“ turto vertintoją G. V., turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A000585, patvirtinantį, kad jo profesinė kompetencija yra neginčijama. Reikalavimo, kad antstolio paskirtą ekspertizę atliktų teismo ekspertas, nėra. Ekspertizės akto skolininkas neginčijo, nors apie atliktą ekspertizę ir jos metu nustatytą turto rinkos vertę buvo tinkamai informuotas. Pareiškėjas savo teise reikšti nušalinimą ekspertui nepasinaudojo. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-13 nutartimi skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė, skyrė pareiškėjo ŽŪK „Skanaus“ vadovui V. P. 100,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 70,00 Eur baudos sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, 30,00 Eur – išieškotojui „Swedbank“, AB. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, neginčijo turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos kainos. Pareiškėjui nesutikus su nustatyta turto verte, šis galėjo per 3 darbo dienas pateikti antstoliui motyvuotus prieštaravimus, tačiau to nepadarė, vadinasi, su nustatyta turto verte sutiko.Vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėjas remiasi prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą, yra tai, kad antstolio paskirtas turto vertintojas neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Antstolis turto vertinimo ekspertizės atlikimą pavedė UAB „Marleksa“ (turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu Nr. B1-38 išduotas įrašymo į turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimas Nr. 000107), turto vertintojui G. V. (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000585). Nors vykdomojoje byloje nėra minėto įsakymo ar turto vertintojo pažymėjimo kopijos, tačiau manytina, kad esant tokiam įsakymui bei asmeniui turint turto vertintojo pažymėjimą, laikytina, kad antstolis veikė tinkamai ir paskirtas asmuo turėjo teisę atlikti turto vertinimo ekspertizę. Kaip tinkamai pažymi antstolis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 2 dalies pagrindu atliekamas ekspertizes privalo atlikti teismo ekspertai. Turto vertinimo ekspertizė nėra laikytina teismo ekspertize, todėl jos atlikti neprivalo teismo ekspertas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą pareiškė nepagrįstai (nenurodė svarių argumentų, kurie leistų svarstyti antstolio veiksmų neteisėtumą bei skundė patvarkymą, kurio apskundimo terminas yra suėjęs), teismas tokius skundus vertino kaip pareikštus nesąžiningai. Atsižvelgus į tai, kad vien 2017 m. pareiškėjas yra pateikęs 2 skundus dėl antstolio veiksmų bei 2 prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas konstatavo pagrindą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į išieškojimo sumą, taip pat į pareiškėjo (skolininko) vengimą bendradarbiauti vykdymo procese ir šio proceso vilkinimą (nesąžiningai reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų), teismas pareiškėjo ŽŪK „Skanaus“ vadovui skyrė 100,00 Eur dydžio baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas ŽŪK „Skanaus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas neįsigilino į pačią skundo esmę, t. y. ar antstolis, paskirdamas turto vertintoją, neįrašytą į teismo ekspertų sąrašą, veikė teisėtai. Teismo (arba antstolio) paskirtos ekspertizės atlikimo tvarką, eksperto teises ir pareigas, atsakomybę, reikalavimus ekspertizės aktui nustato atitinkamos CPK ir TEĮ nuostatos. Taigi, antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis TEĮ įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Antstolis, spręsdamas kam pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, privalėjo pasirinkti turto vertintoją, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nors ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus. Teismas nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Svarių argumentų nenurodymas negali būti laikomas asmens piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Motyvas dėl patvarkymo skundimo praleidus terminą nepagrįstas, kadangi skundo priėmimo klausimą sprendžia antstolis. Skundas buvo motyvuotas, nurodant tiek faktines aplinkybes, tiek teisinį pagrindą. Pareiškėjas nesiekė vilkinti vykdymo proceso. Baudos skyrimas dar labiau apsunkins pareiškėjo finansinę padėtį, teismas į tai visiškai neatsižvelgė.Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas savo teisę reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, susipažinti su turto ekspertizės aktu bei pačiam surasti areštuoto turto pirkėją sužinojo dar 2015 m. Tai patvirtina, kad skundas buvo pateiktas praleidžiant įstatyme nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą. Apeliantas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė jo praleidimo priežasčių bei nepateikė argumentų, kodėl jis turi būti atnaujintas.Akivaizdu, kad antstolis ekspertizei atlikti paskyrė asmenį, turintį reikiamą kvalifikaciją – UAB „Marleksa“ turto vertintoją G. V.. Tik teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti TEĮ. Reikalavimo, kad antstolio paskirtą ekspertizę atliktų teismo ekspertas, nėra.Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino, ar antstolis, paskirdamas turto vertintoją, neįrašytą į teismo ekspertų sąrašą, veikė teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog turto vertinimo ekspertizė nėra laikytina teismo ekspertize, todėl jos atlikti neprivalo teismo ekspertas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog TEĮ 3 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas teismo ekspertizės apibrėžimas, nustatyta, jog teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Taigi, pateiktas apibrėžimas implikuoja, jog reikalavimas būti įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (TEĮ 3 straipsnio 3 dalis) yra taikomas tik teismo ekspertui, atliekančiam teismo ekspertizę, tuo tarpu ekspertui, kuris atlieka antstolio paskirtą ekspertizę, toks reikalavimas keliamas nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju asmuo, atlikęs ginčo ekspertizę, atitiko įstatymų jam keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą, kadangi nenustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjas nenurodė svarių argumentų, kurie leistų svarstyti antstolio veiksmų neteisėtumą bei skundė patvarkymą, kurio apskundimo terminas yra suėjęs, nagrinėjamojoje byloje nepagrindžia tyčinio ir kartu nesąžiningo pareiškėjo vadovo elgesio, kurį būtų galima būtų vien dėl to pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo vadovui paskirtą baudą panaikinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria pareiškėjo vadovui skirta bauda, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo ŽŪK „Skanaus“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį dalyje, kuria pareiškėjo ŽŪK „Skanaus“ vadovui V. P. skirta 100,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 70,00 Eur baudos sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, 30,00 Eur – išieškotojui „Swedbank“, AB, panaikinti; likusioje dalyje 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius