Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. I. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2022 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį 300 (trijų šimtų) eurų bauda dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 5 d., 17:32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (kuris apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir pasibaigus teisės atėmimo galiojimo laikotarpiui neįvykdė reikalavimų teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui), pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė už galo važiavusį automobilį „Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris apdraustas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 14, 114, 126, 127 punktų reikalavimus (administracinė byla, b. l. 4-5).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad apylinkės teismas išanalizavo E. I. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į jų visumą, E. I. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Institucijos teigimu, tenkinti E. I. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis galutinėmis teismo išvadomis, jog byloje surinktų įrodymų pakanka E. I. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

Dėl E. I. kaltės padarius administracinį nusižengimą

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl E. I. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos atstovą, ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei byloje esančią vaizdo medžiagą, įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

7. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už asmenų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, padarytus KET pažeidimus, kurie lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

8. Nagrinėjamu atveju E. I. pripažįsta, kad VSAT pareigūnams iš priekio užstačius jo automobilį, jis išsigando, todėl, įjungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir susidūrė su iš galo atvažiavusiu VSAT pareigūnų nežymėtu automobiliu, tačiau tinkamai įvertino situaciją, įsitikino, kad iš automobilio galo nieko nėra, o pareigūnai jam staigiai užkirto kelią (jį užblokavo). Dėl to jis susidūrė su VSAT pareigūnų vairuojamu automobiliu. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą (administracinė byla, b. l. 2-3), Institucijos priimtą nutarimą (administracinė byla, b. l. 4-5), eismo įvykio fiksavimo protokolą (administracinė byla, b. l. 10), transporto priemonių apžiūrų protokolus (administracinė byla, b. l. 11-12), policijos pareigūno Ž. Š. ir E. I. rašytinius paaiškinimus (administracinė byla, b. l. 13, 21), kompaktiniame diske esančias automobilių ir įvykio vietos nuotraukas bei (duomenys neskelbtini) filmuotą medžiagą (administracinė byla, b. l. 31), Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, nes jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų laiko, vietos ir asmens įgijo (duomenys neskelbtini) vnt. pakelių (duomenys neskelbtini) Eur vertės akcizais apmokestinamų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, ir jas laikė bei gabeno IĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėje „Toyota Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. balandžio 5 d., apie 17:10 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km esančioje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, šias cigaretes po sustabdymo surado ir paėmė VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnai (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys (toliau – „LITEKO“)), administracinėn atsakomybėn patraukto E. I. parodymus apylinkės teisme (b. l. 13-14) apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esačių įrodymų visuma patvirtina, kad E. I. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

9. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis nesukėlė eismo įvykio, o VSAT pareigūnų buvo bandomas sulaikyti, jo automobilį staiga užblokavus ir jam atsitrenkus į VSAT pareigūnų automobilį, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. I. negalėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Visų pirma, įvertinus foto nuotraukose užfiksuotus automobilio Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, akivaizdu, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, ir automobilio Toyota Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį. Antra, iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis „Toyota Verso“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (įrašo 00:35 min.) ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) (jam iš dešinės pusės fiksuojamas (duomenys neskelbtini) šalia stovintis juodos spalvos džipas), o po kelių s. (įrašo 00:36 –00:43 min.), jam iš paskos atvažiuoja VSAT pareigūnų nežymėtas automobilis, kuris apelianto automobilį apvažiuoja ir jį iš priekio užblokuoja (vaizdo įraše nesimato kaip užblokuojamas apelianto automobilis). Įrašo 00:45–00:48 min. matomas iš (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelės pusės pajudantis VSAT pareigūnų nežymėtas automobilis „Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja apelianto link, o E. I. tuo metu pradeda judėti atbuline eiga ir atsitrenkia į jam iš galo važiavusį minėtą pareigūnų automobilį (įrašo 00:49 – 00:53 min.). Toliau vaizdo įraše stebima, kaip VSAT pareigūnai iš apgadinto automobilio bando atidaryti apelianto automobilio dureles (apelianto sulaikymo įraše nesimato). Įrašo 01:46 min. fiksuojama kaip atvyksta policijos pareigūnų automobilis.

10. Svarbu paminėti tai, kad E. I., apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad neneigia, jo ir VSAT pareigūnų automobilių susidūrimo. VSAT pareigūnams jam iš priekio užblokavus automobilį, jis suprato, kad jam gali grėsti pavojus (buvo išsigandęs), bandė išvengti priešais esančioje mašinoje žmonių, todėl įsijungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atbuline eiga, kai iš stovėjimo aikštelės labai greitai atvažiavo kitas automobilis ir užblokavo jam kelią, o jis nespėjo nei sureaguoti, nei sustabdyti ir atsitrenkė į tą automobilį. Jis buvo įsitikinęs, kad ten (automobilio gale) nieko nėra, apsidairė (b. l. 13-14). Minėtas aplinkybes E. I. patvirtino ir 2022 m. balandžio 13 d. paaiškinime (administracinė byla, b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek apelianto duoti parodymai, jo paaiškinimas patvirtina, kad jis, įvykio metu buvo išsigandęs (streso būsenoje), todėl negalėjo tinkamai įvertinti situacijos (tinkamai sureaguoti), kai jo automobilį užblokavo VSAT pareigūnai, dėl to galėjo nepamatyti iš automobilio galo atvažiuojančio VSAT pareigūnų automobilio. KET 114 punkte imperatyviai nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Todėl, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog VSAT pareigūnų vairuojamas automobilis, įvykio metu turėjo vadovautis dešinės rankos taisykle, kai apelianto automobilis važiavo atbuline eiga. Priešingai, kaip jau minėta, KET 114 punktas imperatyviai įpareigoja vairuotoją važiuojantį atbuline eiga duoti kelią visiems eismo dalyviams, t. y. apeliantas turėjo praleisti jam iš galo važiuojanti VSAT pareigūnų automobilį. Be to, pažymima, jog KET nenumato jokių išimčių vairuotojams, kurie važiuoja atbuline eiga duoti kelią. Vairuotojai, manevruodami atbuline eiga, turi duoti kelią kitoms transporto priemonėms ir tik tada, kada yra saugu, manevruoti atbuline eiga, nesudarant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Minėta taisyklė be išimties taikoma ir eismui, vykstančiam (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

11. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turėjo papildomai kviesti ir liudytojais apklausti jį sulaikiusius VSAT pareigūnus. Iš „LITEKO“ sistemoje esančio Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ikiteisminiame tyrime dėl apelianto sulaikymo aplinkybių buvo apklaustas VSAT pareigūnas A. Č. (nuosprendžio 3-4 lapai). Minėto liudytojo baudžiamojoje byloje duotų parodymų turinys apeliantui yra žinomas, be to, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (vaizdo įrašas, įvykio foto nuotraukos, įvykio schema, paties apelianto duoti parodymai apylinkės teisme, pareigūno paaiškinimas), pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) kilusį eismo įvykį, todėl nėra pagrindo papildomai liudytojais apklausti VSAT pareigūnus, dalyvavusius E. I. sulaikyme. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su jo sulaikymu, nes E. I. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą. VSAT pareigūnai vadovavosi jiems Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte suteiktais įgaliojimais, t. y. pareigūnai turėjo teisinį (įstatymo nuostatos) ir faktinį (pas apeliantą rastos (duomenys neskelbtini)) pagrindą tokio pobūdžio procesiniams veiksmams atlikti. Apelianto įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis VSAT asmenų sulaikymo tvarką ar gilintis į jo sulaikymo operaciją, nedaro skundžiamos apylinkės teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta, juolab, kad byloje buvo išaiškintos esminės eismo įvykio aplinkybės.

12. Be to, šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina E. I. kaltę padarius jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad apylinkės teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad E. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

13. Apeliantui Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, apelianto asmenybę charakterizuojančią medžiagą (administracinė byla, b. l. 22-35). Administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, administracinė nuobaudos dydis parinktas straipsnio sankcijos ribose – parenkant baudos minimumą. E. I. apeliaciniu skundu neskundžia jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl E. I. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apelianto E. I. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. I. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.