- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- II-206-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00056-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. I.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – E. I. – skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. birželio 21 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), E. I. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 5, 9, 14, 114, 126, 127 punktų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2022 m. balandžio 5 d., 17.32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „T. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir pasibaigus teisės atėmimo galiojimo laikotarpiui neįvykdė reikalavimų teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui), pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė už galo važiavusį automobilį „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, E. I. paskirta 300,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. E. I. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
2.1. Skunde nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka. Administracinės bylos nagrinėjimas buvo formalus, liko neįvertintos kitos svarbios aplinkybės, kurios galėjo turėti tiesioginės įtakos teisingo nutarimo priėmimui. Neginčija, kad įvykio dieną vairavo automobilį „T. V.“ ir kad degalinėje „O.“ įvyko transporto priemonių susidūrimas. Įvykio dieną automobiliu „T. V.“ važiavo iš (duomenys neskelbtini). Jis vežė nelegaliai įgytas akcizines prekes (cigaretes). Ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jį galimai seka automobilis „Š. O.“. Norėdamas tai patikrinti, įsuko į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „O.“. Jam sustojus prie užpylimo kolonėlės, jį persekiojęs automobilis „Š. O.“, be jokių skiriamųjų ženklų, jį iš priekio užblokavo. Pamatė, kad automobilyje sėdi civiliai asmenys ir pagalvojo, kad tai gali būti su nusikalstamu pasauliu susiję asmenys, kurie nori atimti cigaretes. Todėl, įsitikinęs, kad už jo nėra jokios transporto priemonės, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Staiga, dideliu greičiu prie jo automobilio galo privažiavo kitas automobilis „Š. O.“, akivaizdžiai siekdamas blokuoti jo vairuojamą automobilį. Dėl tokio staigaus ir netikėto manevro, pareiškėjas sustabdyti automobilio „T. V.“ nespėjo, dėl to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Jį iš abiejų pusių užblokavę automobiliai, kaip paaiškėjo vėliau, priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Iš šių automobilių iššokę asmenys jį sulaikė, uždėjo antrankius. Iš galo jo automobilį blokavęs kitas „Š. O.“ automobilis jokiais tarnybos ženklais taip pat nebuvo pažymėtas. Vėliau atvykę policijos pareigūnai į protokolą surašė, kad jis važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį, kas yra visiškas išgalvojimas. Mano, kad taip buvo siekiama nuslėpti VSAT pareigūnų neatsakingą ir rizikingą elgesį, viešoje vietoje blokuojant automobilį, kas kėlė pavojų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems degalinės lankytojams. Tik jam nurodžius aplinkybes ir pareikalavus išreikalauti vaizdo įrašą, tai buvo padaryta ir jo nurodytos aplinkybės šiuo įrašu patvirtinamos. Akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas policijos ir VSAT tarnybų kolegiško solidarumo pagrindu. Taip pat siekiant apsaugoti nuo galimų tarnybinių nemalonumų pareiškėją iš galo blokavusio „Š. O.“ automobilio vairuotoją. Be to, jį apkaltinti dėl eismo įvykio sukėlimo siekiama ir kitu tikslu, t. y. dėl draudimo išmokos gavimo. Dar neišnagrinėjus jo administracinės bylos, jam atsiųstas draudimo bendrovės raštas apie jo pareigą grąžinti draudimo bendrovei VSAT išmokėtą draudimo išmoką už automobilio remontą. Taigi, jis pagal draudimo bendrovei pateiktus duomenis, jau yra pripažintas kaltu ir jo atžvilgiu pagal civilinės teisės normas taikomas regresas. E. I. atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Administracinė byla išnagrinėta šališkai, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nutarime nutylima ir neaptariama, kad VSAT pareigūnai atliko specialią jo sulaikymo operaciją. Bandoma pateikti ir įvykį pavaizduoti kaip atsitiktinį manevravimo taisyklių pažeidimą. Nepažymėtas ir neatsargus bei pavojingas pareigūnų elgesys, nors nutarime ir pažymėta, kad jis galėjo būti susijaudinęs ir išsigandęs. Jis gali būti nubaustas tik už vairavimą neturint teisės vairuoti, o ne eismo įvykio sukėlimą (b. l. 2-3).
3. E. I. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad įvykis įvyko balandžio 5 d., apie pusę šešių vakaro, važiavo iš (duomenys neskelbtini), savo automobilyje vežė kontrabandines cigaretes. Už (duomenys neskelbtini), už nusukimo link (duomenys neskelbtini), yra degalinė „V.“. Pravažiavus šią degalinę, pastebėjo, kad iš degalinės kiemo išsuko automobilis ir pradėjo važiuoti iš paskos, sidabrinės spalvos, be skiriamųjų ženklų. Iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, bet paskui pastebėjo, kad nors jis važiavo mažesniu nei leistinas greitis, iš paskos važiuojantis automobilis jo nelenkė. Pradėjo kilti mintys, kad gal jį seka, kilo paranoja, kad gal čia kokie nors „žulikai“ ar policija, pradėjo nerimauti. Privažiavo (duomenys neskelbtini) „O.“ degalinę, įsuko ir sustojo prie įsipylimo vietos. Galvojo pažiūrėti, ar jį iš tikrųjų persekioja, ar jam vaidenasi. Sustojus prie įsipylimo punkto, jam net neišlipus iš mašinos, iš priekio užvažiavo „Š.“ mašina, joje sėdėjo du piliečiai, civiliais rūbais, mašina buvo be skiriamųjų ženklų, be švyturėlių. Kai jam užblokavo kelią, suprato, kad jam gali grėsti pavojus, įsijungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atbuline eiga – apsižvalgęs ir į kairę, ir į dešinę. Po dešine ranka jam stovėjo juodos spalvos visureigis, bet jam realiai netrukdė pamatyti, ar kas nors yra iš galo. Jis pradėjo trauktis atbuline eiga, ir staiga, iš tos pusės, kurioje stovėjo juodas džipas, iš stovėjimo aikštelės labai greitai atvažiavo kitas automobilis ir užblokavo jam kelią, jis nespėjo nei sureaguoti ir sustabdyti ir atsitrenkė į tą automobilį. Paskui iš priekyje esančios mašinos iššoko tie piliečiai, du iš galo iššoko, ir pradėjo vairuotojo pusės durelių langą daužyti. Buvo išsigandęs. Tuomet vienas iš pareigūnų išsitraukė ženkliuką, kurį ant kaklo nešioja, tada suprato, kad čia pareigūnai ir atidarė duris. Jį ištraukė iš mašinos, surakino rankas, paskui, gal už minutės, atvažiavo patruliai su tikra policijos mašina, su išskirtiniais ženklais, apsirengę uniformomis. Jį pareigūnai patalpino į tarnybinio automobilio sulaikymo vietą. Paskui jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Pirmas protokolas buvo surašytas, taip surašyta buvo ir prokuroro kaltinamajame akte, kad jį sustabdė, nors jo niekas nestabdė, nebuvo jokių švyturėlių, lazdų, buvo paprasčiausiai jam užblokuotas kelias iš priekio ir iš galo, ir tokiu būdu jis buvo sustabdytas. Ar tai gali būti sustabdymas, jis nežino – viešoje vietoje su juo elgėsi kaip su teroristu, padarė cirką, vos ne Holivudo filmą, buvo pakraupę ir degalinės darbuotojai, nuo to, kaip jį sulaikė. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nežymėti pareigūnų automobiliai buvo sustoję iš priekio ir iš galo pareiškėjo automobilio, ir tuomet jis važiavo atbulomis ir atsitrenkė į už galo buvusį automobilį, bet nėra logikos, jeigu mašinos stovėjo priekyje ir gale, tai kur jis tebegalėjo važiuoti, jis buvo su lengvąja mašina. Jeigu jam yra užblokuotas kelias ir iš priekio, ir iš galo, tai kam jam važiuoti atbuline eiga ir padaryti avarinę situaciją, čia nėra logikos. Pareigūnai surašė, kad jis atsitrenkė į „O.“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį, bet vaizdo medžiagoje matosi, kad tas automobilis važiavo. Nors vaizdo medžiagoje nesimato greičio, bet automobilis labai greitai atlėkė, nes jis tikrai nespėjo sureaguoti, kad jis atvažiavo ir užblokavo kelią, dėl ko jis atsitrenkė į tą mašiną. Pareigūnai įrašė, kad jis galėjo nepastebėti, galėjo jam sutrukdyti juodas džipas, bet iš tikrųjų ten buvo atstumai nemaži, kad galėtų išvažiuoti iš kuro pylimo punkto, jam būtų užtekę to atstumo, nes jis buvo įsitikinęs, kad ten nieko nėra, ir bandė išvengti kontakto su tais „neaiškios kilmės piliečiais“. Kad būtų buvę su savo drabužiais, su lazdele, ar su švyturėliu, jis nebūtų bėgęs. Tuo momentu jam buvo baisu. Negana to, administracinė byla dar nepasibaigus, o jam iš draudimo jau atsiuntė, kad jis skolingas 2 057,75 Eur už žalos padarymą pareigūnų draustam automobiliui. Dar nebuvo netgi nustatyta, kad jis kaltas, o remdamiesi pareigūnų tarnybiniais raštais, jie jau įsitikinę, kad jis kaltas ir turi sumokėti tuos 2 tūkst. eurų. Jis padarė nusikaltimą, yra nubaustas dėl to, kad vežė cigaretes ir kad važiavo be teisių, su tuo sutinka, ir sumokės baudą, bet už tai, kad yra pareigūnų automobilis apgadintas, mokėti 2 tūkst. eurų, jis tikrai nesutinka, nes jis nėra kaltas, pareigūnai patys užblokavo ir išprovokavo, kad taip įvyktų, ir dabar nori, kad jis sumokėtų už remontą. Žmogų galima sulaikyti ir civilizuotai. Šiuo atveju jis tikrai yra nekaltas, nemano, kad jiems turi apmokėti žalą, juolab, kad ten buvo truputį sparnas ir durelės apgadintos, o išpūtė sumą iki 2 057 Eur. Pareigūnai darė kažkokią operaciją, kad jį sulaikytų, bet juk pareigūnai galėjo visai kitaip jį sustabdyti viešoje vietoje, su švyturėliu, su lazdele, ar pan. Dabar padarė tokią situaciją ir jis turi būti atpirkimo ožys už tai, kad jie patys apsigadino savo automobilį. Pareigūnai galėtų truputį atsakingiau elgtis, o ne taip žaibiškai, kaip per Holivudo filmą, žmogui užstatyti mašiną, įvaryti į kampą. Nesutinka su ieškiniu iš draudimo bendrovės, nes draudimo bendrovė jam siuntė raštą, net nesužinojus tos bylos pabaigos. Be to, paskui jam reikėjo atvykti į Tauragės policijos komisariatą, nes buvo perrašomas protokolas, kadangi buvo neteisingai surašytas, nes pagal vaizdo medžiagą matosi, kad jis atsitrenkė į judančią mašiną. Tame įvykyje buvo šeši pareigūnai, galėjo, kaip ir jis, vienas pareigūnas šoką patirti, bet kur kiti pareigūnai (patruliai atvažiavo vėliau), visi surašė vienodus protokolus, kad jis atsitrenkė į stovinčią aikštelėje mašiną. Vaizdo medžiagoje matosi visai kitaip. Jis iš karto po įvykio paprašė pareigūnų, kad atsisuktų kolonėlės vaizdo medžiagą, nes jam iš tikrųjų buvo užblokuotas kelias. Jis galvojo, kad pareigūnai taip ir padarė. Paskui nuvažiavo į Šiaulių VPK pas tyrėją D. Adomaitienę ir klausė, ar ji peržiūrėjo vaizdo medžiagą, bet ji sakė, kad jo prašymo negavo. Tuomet ji užklausė video medžiagos iš degalinės. Po peržiūros tyrėja D. Adomaitienė sakė, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, nes jeigu važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė, tuomet yra kaltas. Bet kaip jis gali būti kaltas, jeigu jį žaibiškai užblokavo ir buvo neįmanoma sureaguoti, jis bandė stabdyti, bet vis tiek įvyko susidūrimas. Fiziškai neįmanoma sustabdyti, kadangi kitas žmogus tau nori specialiai demonstratyviai užblokuoti kelią. Ir dabar yra kaltinamas, kad jis apgadino automobilį. Sutinka, kad pats transporto priemonių susidūrimas degalinėje įvyko. Jeigu būtų matęs, kad jį stabdo pareigūnai, gal net nebūtų tokių manevrų daręs. Jis realiai išsigando. Pareigūnai išlipo iš automobilio be jokių ženklų, jis negalėjo žinoti, kad ten pareigūnai. Jis vežė cigaretes, galvojo, kad gal ten jo senas pažįstamas iš (duomenys neskelbtini), gal jis atsiuntė „žulikus“ ir nori atimti iš jo cigaretes. Iš kur jis tuo momentu galėjo žinoti, kad jie pareigūnai. Jis yra kaltas už tai, kad jis važiavo be teisių, o kad padarė eismo įvykį, jis nesutinka. Jis buvo išsigandęs, bet tai neturi jokios įtakos, jis vairavimo stažą turi nemažą, bandė išvengti priešais esančioje mašinoje žmonių, galvojo, kad išvažiuos ir pabėgs nuo jų, nes nežinojo, kas ten per žmonės. Ir staiga, jam bevažiuojant atbuline eiga, jie matė, kad jis jau važiavo atgal, galėjo sustoti ir kultūringai jį praleisti, o ne žaibiškai pajudėti. Jis šnekėjo su degalinės darbuotojais, jie jam sakė, kad matė, kaip jį lyg per Holivudo filmą sulaikė. Vairuoti teisę buvo įgijęs, buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam ir buvo atimtos teisės, bet teisių atėmimo terminas jau pasibaigęs, jam reikėjo persilaikyti teises. Dėl žalos dydžio nurodė aplinkybes, kad būtų aiški situacija, supranta, kad žalos dydžio klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas. Jeigu būtų pagrindinis kelias ir jis iš šalutinio kelio atbulomis važiuodamas atsitrenktų į kitą automobilį, tuomet jis būtų kaltas, bet jam buvo užstatyta mašina, automobilis žaibišku greičiu atlėkė iš kitos pusės ir užstatė. Jis tikrai negalėjo pagal jokias kelių eismo taisykles priimti adekvataus sprendimo ir staigiai sustoti. Matosi, kad automobilio užblokavimas iš jo pusės tikrai nėra melagystė, tikrai sako teisybę, jo mašina buvo tyčia užblokuota. Būtų buvusi galimybė išvengti susidūrimo, būtų išvengęs. Visi eismo įvykio metu buvę pareigūnai surašė vienodus protokolus. Paskui, kai jis primygtinai paprašė tyrėjos D. Adomaitienės, kad atsisiųstų vaizdo medžiagą (kuri, dar savaitė, ir būtų išsitrynusi, tuomet jam būtų buvę sunku apginti savo poziciją), tyrėja vaizdo medžiagą atsiuntė. Iš priekio įvykio nesimato, kaip buvo užblokuotas kitu automobiliu ir kaip jis ten reagavo, nes vaizdo medžiaga iš priekio jau buvo išsitrynusi. Jei pareigūnai būtų atsisukę vaizdo medžiagą tuomet, kai jis parašė prašymą pirmą kartą, o ne praėjus trims savaitėms, tuomet būtų neišsitrynusi vaizdo medžiaga, kaip priekinis automobilis jį užstatė. Įžvelgia, kad pareigūnai galėjo specialiai nesisukinėti vaizdo medžiagos. Pagal pareigūnus, prieš važiuodamas atbulomis jis turėjo atsisukti, ką jis ir padarė, pasižvalgė, apsižiūrėjo, nebuvo jokio automobilio. Tas pareigūnas vos ne iš pasalų privažiavo ir užkišo jam mašiną. Galėjo jis žiūrėti kiek nori – jeigu jam buvo surengta pasala, jis niekaip negalėjo sureaguoti. Pareigūnai surengė šou jį sulaikydami, tegul jie patys susiremontuoja savo mašiną, o jis susiremontuos savo. Jeigu galima, tegul būna abipusė kaltė, pareigūnas tegul pripažįsta, kad padarė klaidą, per daug aštriai jį norėjo sulaikyti, tegul susitvarko savo mašiną, o pareiškėjas susitvarkys savąją.
Atsiliepimas
4. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nesutinka su E. I. skundu, bei nurodė, jog vyriausioji tyrėja Deimantė Adomaitienė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, paaiškinimais, vaizdo medžiaga. Prašė palikti 2022 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir E. I. skundo netenkinti (b. l. 7-8).
5. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, teismo prašė E. I. skundo netenkinti. Nurodė, kad eismo dalyviai turi laikytis eismo taisyklių reikalavimų, net ir pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis privaloma laikytis šių reikalavimų. Eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją, važiuojantį atbulomis, praleisti visus eismo dalyvius, neišskiriant jokiomis aplinkybėmis, t. y. nėra išskirtinų aplinkybių, dėl kurių šis reikalavimas galėtų būti ignoruojamas. Šiuo atveju, E. I. turėjo pareigą bet kokiu atveju važiuoti automobiliu atbulomis taip, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, jis turėjo praleisti ir tą automobilį, kuris važiavo jam iš galo. Kokios ten aplinkybės buvo, ar tai sulaikymo operacija, ar ne – vairuotojo atsakomybės dėl eismo įvykio nepašalina. Kokios kolonėlės užpylimo punkte bebūtų eismo sąlygos, ten taip pat privaloma laikytis kelių eismo sąlygų reikalavimų. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ten yra kuro kolonėlė, kuri iš dalies yra ir automobilių stovėjimo aikštelė, kolonėlėje, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelėje – ir greitis toks pat, ir kelių eismo reikalavimai yra pritaikomi kaip stovėjimo aikštelei, todėl maksimalus greitis kolonėlėje yra 20 km/h. Tai 20 km/h greičiu tas kitas automobilis tikrai negalėjo važiuoti, nes per mažas atstumas ir nebūtų spėjęs įsibėgėti, todėl tokiu ar didesniu greičiu prie atbulomis važiavusio automobilio negalėjo priartėti. E. I. važiuodamas atgal, privalo įsitikinti ir važiuoti tokiu greičiu, kad važiuodamas atbulas matytų visus važiuojančius automobilius, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Kaip matoma, šiuo atveju taip neatsitiko. Jis važiavo atbulomis ir iš dešinės pusės turėjo galimybę tą „Š.“ automobilį pamatyti per galinių durelių dešinės pusės stiklą, tačiau to padaryti jam nepavyko, paprasčiausiai, kaip jis sako, buvo susijaudinęs, galbūt buvo nukreipęs dėmesį į priekyje esančią „Š.“, kuri jam užstatė įvažiavimą, dėl kurios jis buvo išsigandęs dėl joje esančių, kaip pareiškėjas sakė, galbūt banditų ar policininkų. Greičiausiai, šio dėmesio stoka, sukoncentruojant dėmesį į priekyje esantį „Š.“ automobilį su jame esančiais asmenimis, sutrukdė jam laikytis eismo taisyklių reikalavimus, būtent – važiuojant atbulomis netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Institucijos nuomone, dėl šios priežasties ir įvyko eismo įvykis, todėl mano, kad E. I. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, būtent dėl eismo įvykio sukėlimo, kai asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Dėl jam pareikšto atlygintino žalos dydžio, šiuo atveju nėra sprendžiamas šis klausimas, čia yra civiliniai santykiai. Sutinka su E. I. nurodytomis aplinkybėmis, kad viena transporto priemonė buvo privažiavusi jam iš priekio, o kita judėjo taip pat jam važiuojant atbuline eiga, toks yra suformuluotas ir kaltinimas. Dėl taikymo švelnesnės nuobaudos, nei numato įstatymas – asmuo pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo neturėdamas teisės vairuoti ir sukėlė eismo įvykį, pats fakto neginčija, mano, kad jis nekaltas. Institucijos nuomone, jis kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Kodėl pareigūnai surašė aplinkybes, kad E. I. automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį, atsakyti negali, iš vaizdo medžiagos matoma, kad aplinkybės buvo kiek kitokios. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo automobilis atsitrenkė į už galo važiavusį automobilį „Š. O.“, nutarimas yra įteiktas, jis su juo yra susipažinęs. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos tos faktinės aplinkybės, kurias E. I. sako, kad ir buvo, t. y., kad automobilis „Š.“ judėjo. Nurodytais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo naikinti nutarimo, todėl prašo skundo netenkinti. Pareiškėjas iš esmės pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio bei mano, kad ne tik jis pažeidė eismo taisykles, bet ir pareigūnas, privažiavęs automobiliu jam iš galo. Jis supranta, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad turėjo atbulomis važiuodamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams. E. I. kaltę pripažįsta, nes nurodo, kad remontuosis savo automobilį. Kitų eismo dalyvių kaltė šiuo atveju nesprendžiama. Kitų eismo dalyvių veiksmai pareiškėjo kaltės neeliminuoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
8. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
9. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti redakcija) 114 punkte nustatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 126 straipsnyje nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
10. Įvertinęs skundą pateikusio E. I. argumentus dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį, kuomet važiuodamas atbulomis jis atsitrenkė į iš galo važiuojančią transporto priemonę ir ją apgadino, teismas sprendžia, jog nurodyti argumentai nėra pagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, kuriuo ir remiasi E. I., matyti, kad E. I. transporto priemone „T. V.“ važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į iš galo važiuojančią transporto priemonę „Š. O.“, t. y. važiuodamas atbulas, nedavė kelio automobiliui „Š. O.“ – taip pažeidė KET 114 punkte nustatytą reikalavimą, nurodantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, o taip pat pažeidė ir kitus administracinio nusižengimo nutarime nurodytus KET reikalavimus. KET 114 punkte numatytas reikalavimas duoti kelią kitiems eismo dalyviams yra suformuluotas imperatyviai, pagal KET prasmę, paprastai, atbulai važiuojama tik manevruojant (kaip, beje, buvo ir šiuo atveju – pareiškėjas, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos degalinėje, negalėdamas važiuoti į priekį, nes buvo užstatytas automobilis, ėmė važiuoti atbulas), kai vairuotojui būtina laikytis ypatingų atsargumo priemonių. Išimčių numatančių, kad važiuojant atbulomis tam tikrais atvejais vairuotojas gali neduoti kelio kitai transporto priemonei, įstatymo leidėjas nenumatė.
11. Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėjas ir nurodė, kad prieš važiuodamas atbulomis apsidairė, įsitikino, kad nėra kliūčių, tačiau esant stresinei situacijai, kai vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, vykdė nusikalstamą veiką (vežė kontrabandines cigaretes), galėjo būti susijaudinęs ir neįvertinti aplinkybių, ar atbulomis važiuoti yra saugu. E. I. pripažino, kad buvo išsigandęs, nežinojo, kad jį sulaiko pareigūnai, galvojo, kad nusikalstamų ketinimų turintys asmenys bando iš jo atimti vežamas cigaretes, viskas vyko labai greitai, iš dešinės pusės taip pat stovėjo visureigis, kuris galimai trukdė matomumui, todėl manytina, kad pareigūnų automobiliui užkirtus kelią iš priekio, dėl susijaudinimo ir įtampos pareiškėjas nepakankamai atidžiai įvertino situaciją ir galėjo nepastebėti gale iš dešinės atvažiuojančio automobilio „Š. O.“. Kartu teismas pažymi, kad E. I. vykdant nusikalstamą veiką tam tikras subjektyvus faktinių aplinkybių tinkamas nesuvokimas (galvojant, kad galimai jį nori sulaikyti nusikalstamo pasaulio atstovai, o ne teisėsaugos institucijų pareigūnai), nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinė atsakomybė jam nagrinėjamu atveju neturėtų kilti. Be to, iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad E. I. iš degalinės siekė pasišalinti nedelsiant, skubėdamas, todėl tinkamai neįvertino susidariusios situacijos.
12. Teismas sutinka su E. I. argumentais, jog pareigūnai iš pradžių neteisingai surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad jis važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad 2022 m. balandžio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „Š. O.“ (a. b. l. 7-9). Tačiau 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 40-S-5852-(11.1E) byla buvo grąžinta trūkumams pašalinti – perrašyti minėtą administracinio nusižengimo protokolą patikslinant kaltinimą (a. b. l. 24-25). 2022 m. balandžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas ir 2022 m. gegužės 30 d. priimtas naujas protokolas, kuriame užfiksuotos filmuotoje medžiagoje matomos ir E. I. nurodytos aplinkybės, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė už galo važiavusį automobilį „Š. O.“. Šio protokolo pagrindu buvo priimtas 2022 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl šio nutarimo pateiktas pareiškėjo skundas), kuriame atsižvelgta į naujame protokole nurodytas aplinkybes, o taip pat nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo anksčiau nebuvo baustas pagal ANK 423 straipsnį, atsakomybių sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime išsamiai išnagrinėtas iš degalinės „O.“ gautas vaizdo įrašas, atsižvelgta į E. I. paaiškinimus ir vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis paskirta minimali 300,00 Eur bauda (a. b. l. 1-6). Taigi, į tai, kad E. I. važiuodamas atbulomis atsitrenkė į važiuojantį automobilį, o ne stovintį, priimant administracinio nusižengimo nutarimą buvo atsižvelgta. Tuo tarpu ankstesnio klaidingo protokolo surašymas, klaidos pirminiame protokole (ar kaltinamajame akte), su kuriomis sutiko ir policijos atstovai, administracinės atsakomybės nešalina. Teismas šiuo konkrečiu atveju situaciją vertina pagal E. I. nurodytas aplinkybes, jog jis susidūrė su važiuojančia transporto priemone, kitai transporto priemonei esant priekyje. Kartu teismas visiškai sutinka su institucijos, surašiusios protokolą, atstovo argumentais, kad tai, jog eismo įvykis kilo sulaikant E. I., jo atsakomybės ir pareigos laikytis KET reikalavimų nepašalina. Vėlgi, įstatymų leidėjas, šios atsakomybės nenumatė, kaip administracinę atsakomybę šalinančios.
13. Be to, Šiaulių apskrities VPK atstovas visiškai sutiko su aplinkybėmis, jog prieš pareiškėjo automobilį stovėjo pareigūnų automobilis, o E. I., važiuodamas atbulomis atsitrenkė į važiuojantį (ne stovintį) „Š. O.“ automobilį, todėl papildomai tikslinti įvykio aplinkybių, kviesti liudytojus nebuvo pagrindo. Svarbu ir tai, kad E. I. atsitrenkus į kitą, t. y. ne pareigūnų vairuojamą automobilį, judantį identiška kryptimi ir greičiu, administracinė atsakomybė jam kiltų dėl KET reikalavimų pažeidimų, o kitaip vertinti situacijos atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju įvykio vietoje E. I. buvo sulaikomas, nėra pagrindo.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. I. prašo panaikinti 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausiai dėl to, kad nesutinka su transporto priemonei „Š. O.“ padarytos žalos dydžiu. Vis dėlto, šioje byloje nėra sprendžiamas žalos dydžio ar civilinės atsakomybės klausimas. Žalos atlyginimo, žalos dydžio ir kiti klausimai šiuo atveju nėra nagrinėjami, o nesutinkant su žalos dydžiu, jo apskaičiavimo tvarka ir pan., galimas teisminis ginčo iniciavimas teismine tvarka.
15. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje surinktus duomenis bei vaizdo medžiagą, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio nusižengimo padarymo faktui ir E. I. kaltei jį padarius patvirtinti. Pareiškėjo kaltę neturint teisės vairuoti transporto priemones, važiuojant atbulomis atsitrenkus į važiuojantį automobilį ir šį apgadinus, patvirtina 2022 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vaizdo įrašas, fotonuotraukos, eismo įvykio schema, paaiškinimai. Aptarti įrodymai atitinka vieni kitus, tiek vaizdo įrašas, tiek ir kiti įrodymai be kita ko nepatvirtina E. I. argumentų, kad pareigūnų automobilis atlėkė taip greitai, kad nebuvo galimybės sureaguoti (turintis teisę vairuoti transporto priemonę, nesantis stresinėje situacijoje dėl daromos nusikalstamos veikos asmuo, teismo vertinimu, turėtų galimybę sureaguoti, tinkamai įvertintų KET reikalavimus ir važiuotų atbulas tik visiškai įsitikinęs saugumu). Dėl to, 2022 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. pagrįstai pripažintas kaltu už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas minimalia įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, minėto nutarimo panaikinti nėra pagrindo, todėl pateiktas skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
E. I. skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.