Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės J. D. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant atsakovui R. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui R. V. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. V. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2013-11-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskelbta atsakovo paieška (b. l. 33). Atlikus visus būtinus paieškos veiksmus, siekiant nustatyti atsakovo buvimo vietą ir jos nepavykus nustatyti, 2013-12-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinė byla teismo iniciatyva buvo atnaujinta, atsakovo paieška nutraukta (b. l. 40-41). Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 43), todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė išvadoje ir teismo posėdyje paaiškino, jog R. V. nėra įrašytas į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, tarnyba neturi. Vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas. Iš ieškovės paaiškinimo ir liudytojo parodymų galima spręsti, jog atsakovas yra V. D. tėvas. Vaiko tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl tarnyba pritaria, jog V. D. išlaikymui iš atsakovo būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas.

Liudytojas R. D., kuris yra ieškovės tėvas, teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė su atsakovu susipažino 2008 metais, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Greitai šalys pradėjo gyventi kartu atsakovo motinos G. K. bute, (duomenys neskelbtini). Šalims išvykus dirbti į užsienį, šalys taip pat kartu gyveno, parvykdavo į Lietuvą pasisvečiuoti. Ieškovės tėvai bendravo su atsakovo motina, ši lankėsi ieškovės tėvų namuose, ieškovė dažnai vykdavo pas atsakovo giminaičius į svečius. Gimus dukrai tarp šalių kilo konfliktas, kadangi atsakovas pradėjo vartoti narkotines priemones. Ieškovė reikalavo, kad atsakovas mestų šį žalingą įprotį, atsakovas bandė tai daryti, bet jam nepavyko. Dėl šios priežasties šalys išsiskyrė. Paskutinį kartą atsakovas bendravo su dukra per 2013 m. šv. Kalėdas, kai atsiuntė mergaitei kalėdinių dovanų. Ieškovė šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, su dukra nuomojasi kotedžo tipo namą. Dukra dirba (duomenys neskelbtini), dirba tik 3 dienas per savaitę, kadangi neturi kam palikti dukros.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas (b. l. 7). 2013-10-17 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia, jog yra V. D. tėvas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog iki išsiskyrimo su ieškove, atsakovas augino dukrą, galimai dalyvavo dukters gimdyme, su dukra leido laisvalaikį. Į bylą pakviestas liudytojas taip pat patvirtino faktus, jog ieškovė su atsakovu bendravo, kartu gyveno ir būtent atsakovas yra V. D. tėvas. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Vadovaujantis CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. DNR ekspertizės teismas šioje byloje neturėjo galimybės paskirti, kadangi nesuradus atsakovo jos nebuvo galima atlikti. Teismą bylą sprendė vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones. Teismui įvertinus ieškovės, liudytojo paaiškinimus (113 b. l.), įvertinus byloje esančius įrodymus – fotonuotraukas iš bendro šeimos gyvenimo, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei tai, kad atsakovas šių faktinių aplinkybių nenuginčijo, nustatytina, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Nors ieškovė reikalavimo nustatyti V. D. gyvenamosios vietos ieškinyje nepareiškė, tačiau teismas išeidamas už ieškinio ribų, sprendžia reikalavimą, kurio nebuvo pareiškusi ieškovė, kadangi nustačius V. D. tėvystę, teismas imperatyviai turi nuspręsti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos (CPK 376 str. 3 d.). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukra šiuo metu gyvena su ja. Atsakovas reikalavimų nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo nėra pareiškęs, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Todėl V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovės prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo R. V. priteisti išlaikymą dukrai V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių dukrai V. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių skaičiuoklės, vaikui Didžiojoje Britanijoje yra samdoma auklė, kadangi ieškovė 3 dienas per savaitę dirba, mergaitė lanko šokių pamokas, vaikui yra būtini vaistai bei vitaminai. Atsižvelgiant į tai, jog V. D. gyvena Didžiojoje Britanijoje su mama, ieškovei tenka didžioji dalis vaiko išlaikymo išlaidų, vaikui tenkančių nuomos bei komunalinių patarnavimo išlaidų, be to, tam, kad ieškovė galėtų dirbti, ji yra priversta samdyti auklę, teismas sprendžia, jog 650 Lt išlaikymo suma laikytina protingo dydžio ir neišdidinta. Dukrą nuo 2013-05-01 ieškovė augino ir išlaikė viena, nuo to laiko atsakovas mergaitei vieną kartą atsiuntė dovanų. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovė savo kaip motinos pareigą vykdo tinkamai, nors jos turtinė padėtis pakankamai sudėtinga. Ieškovė, neturi jokio turto, gyvena nuomojamame būste. Tuo tarpu atsakovui yra 30 metų, jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), atsakovas taip pat teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Iš ieškovės atstovės ir liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai Viltei ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo dukrai. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo R. V. priteistinas dukrai V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-17 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės (CK 3.196 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnametės V. D. atstovė J. D. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis ir 350 Lt kitos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 494 Lt.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 144 Lt žyminis mokestis už gyvenamosios vietos nustatymą, 234 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei 18,76 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 396,76 Lt (CPK 79 str., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-17 iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnametės V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 494 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 396,76 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.