- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- eI3-187-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01725-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Z. patikslintu skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2022-04-06 įsakymą Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022-05-20 sprendimą Nr. 1SS-760-(5.59E) „Dėl atsakymo į skundą“; įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių parengti naują įsakymą, įtraukiant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)-2-2988 perduotus žemės sklypus.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja 2019-12-12 paveldėjo reikalavimo teisę į neįvykdytą valstybės garantiją, kurios turėtojas buvo pareiškėjos tėvas V. V.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-04-06 įsakymu Nr. A1-562 „Dėl nuomininkų - valstybės garantijų turėtojų sąrašų patvirtinimo“ patvirtino valstybės garantijų turėtojų sąrašą, kuriame yra nurodytas V. V. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-04-22 raštu Nr. 8SD-1971-(14.8.94) informavo pareiškėją apie valstybės garantijos vykdymo procedūrą ir eigą.
Tačiau V. V. nebuvo tinkamai informuojamas apie jam suteikiamą teisę įgyvendinant valstybės garantiją, kviečiant jį NŽT organizuojamus susirinkimus iki jo mirties momento, atsakovė delsė atkurti nuosavybės teises, neieškojo pareiškėjos tėvo, siekdama laiku ir tinkamai įgyvendinti suteiktą valstybės garantiją.
Tuo tarpu pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, vos tik gavusi informaciją apie jos tėvui priklausiusią valstybės garantiją ėmėsi visų aktyvių veiksmų jos įgyvendinimui. Pareiškėja, atvykusi į susirinkimą 2021-06-03, pasirinko žemės sklypą, kuris NŽT buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)2-2988, tačiau jis pareiškėjai nebuvo suteiktas, kadangi sklypas nebuvo įtrauktas į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą.
Pažymėjo, kad ginčijamame 2022-04-06 įsakyme nėra pateikiami visi žemės sklypai Kauno miesto teritorijoje, kurie buvo pradėti ir baigti suformuoti galiojančiais administraciniais aktais, kuriuose nurodytas suformavimo teisinis pagrindas ir tikslas nėra pakeistas ar panaikintas.
Nurodė, jog šio ginčo esmė yra netinkamas teisės aktų aiškinimas, taikymas ir įgyvendinimas, taip vilkinant administracines procedūras ir piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais selektyviai pasirinki perduodamus neatlygintinai žemės sklypus, nepaisant jų suformavimo ir tvirtinimo teisinio pagrindo. NŽT, klaidingai vertindama teisinę ir faktinę situaciją, nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas Kauno mieste jau yra baigtas, kad visi nuo 2019 m. spalio organizuoti Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos susirinkimai yra tęstiniai tik dėl pačių pretendentų neveikimo ar netinkamo veikimo. Atsakovė jai perduotų sklypų neįtraukė į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą, kadangi po 2019 m. spalio mėn. perduotus žemės sklypus ji laikė nereikalingais nuosavybės teisių atkūrimui ir traktavo juos kaip laisvą žemės fondą, kurį valstybė gali parduoti ar nuomoti aukcione.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT perduoti žemės sklypai, tame tarpe ir pareiškėjos 2021-06-03 pasirinktas žemės sklypas, pradėti formuoti atsakovės iniciatyva, buvo pilnai įgyvendinti nekeičiant formavimo tikslų nurodytų projektinėje dokumentacijoje ir užsakymuose rangovui, todėl NŽT privalo teisėtai pradėtą procedūrą įgyvendinti pagal sukurtus lūkesčius ne tik prieš pareiškėją, bet ir kitus pretendentus.
Pažymėjo, jog perduoti žemės sklypai buvo suformuoti būtent nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 37 ir 38 punktų nuostatas. Žemės sklypų formavimo procedūros baigtos ir žemės sklypai nustatyta tvarka perduoti NŽT, tačiau dėl pastarosios netinkamo veikimo jie nebuvo įtraukti į ginčijamu 2022-04-06 įsakymu patvirtintą Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą. Šiuo atveju atsakovė pakartotinai teikė pareiškėjai rinktis iš tų pačių iki 2019 m. pateiktų žemės sklypų, vertindama juos kaip naujus ir konstatuodama, kad susirinkimai nuo 2019 m., į kuriuos vis kviečia pretendentus, yra tęstiniai.
Pabrėžė, kad pareiškėja į šį susirinkimą nebuvo pakviesta. Po 2019 m. spalio mėnesio vykusio susirinkimo, NŽT nusprendė daugiau susirinkimų neorganizuoti, kadangi, atsakovės nuomone, pateiktų žemės sklypų pakanka siūlyti pretendentams ar įpėdiniams. Šiuo atveju atsakovė nevertino faktinių aplinkybių, kodėl asmuo nedalyvavo iki 2019 m. spalio mėnesio organizuotose susirinkimuose, kurie visada būdavo organizuojami, kai tik Kauno miesto savivaldybės administracija perduodavo naujus žemės sklypus skirtus suteikti piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn.
Šiuo metu atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai neįtraukia į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)-2-2988 perduotų žemės sklypų, o suteikia teisę pareiškėjai ir kitiems pretendentams rinktis tik iš likusių nuo 1993 m. nepasirinktų žemės sklypų. Tokie atsakovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu suteikta valdžia, dėl to nepagrįstai apsunkinama nuosavybės teisių atkūrimo ir garantijos įgyvendinimo procedūra.
Pareiškėjos nuomone, skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, nesigilinant į faktines aplinkybes, neįvertinus skundo argumentų, formaliai nurodant, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams įrašytiems į Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos, neįtraukiant į minėtą sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog pareiškėjos tėvui V. V. (miręs 2013-11-01) 2004-10-01 išduota Valstybės garantija Nr. 960. Pagal 2019-12-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, teisę į neįvykdytą valstybės garantiją paveldėjo pareiškėja, kurios prašymu Kauno miesto savivaldybės administracija 2020-03-31 patikslino valstybės garantiją (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-03-31 Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 2756).
NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-05-05 raštu pareiškėjos įgaliota atstovė buvo kviečiama į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdį (toliau – ir Komisijos posėdis, susirinkimas), kuris turėjo vykti 2021-06-03. Pareiškėjos įgaliota atstovė 2021-06-02 skundu reikalavo į piliečiams siūlomų žemės sklypų sąrašą įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-10-20 raštu perduotus žemės sklypus. NŽT 2021-06-29 skundo netenkino.
NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022-04-06 įsakymu Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). 2022-04-14 raštu pareiškėjos įgaliota atstovė pakviesta į 2022-05-20 Komisijos posėdį rinktis naują žemės sklypą iš Sklypų sąrašo. NŽT atsisakė į Sklypų sąrašą įtraukti papildomus Kauno miesto savivaldybės suformuotus ir pareiškėjos atstovės nurodytus žemės sklypus.
Pažymėjo, kad Kauno miesto skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
Šiuo atveju viso Sklypų sąraše buvo įrašyta 470 naujų žemės sklypų, kurių pakako visiems piliečiams (369), įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę. Taigi, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, jog sklypų buvo pakankamai, žemės sklypai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti ir Kauno miesto skyriui perduoti po 2019-10-08 įsakymo priėmimo, į Sklypų sąrašą nebuvo įtraukti.
Be to, NŽT Kauno miesto skyrius 2019-10-09 organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą (paskutinio pretendentų susirinkimo tęstiniai etapai buvo organizuojami 2019-10-10, 2019-10-14, 2019-10-15, 2021-06-03, 2021-06-04, 2021-06-07 bei 2022-05-20) dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo nuosavybės teisėms atkurti. Tęstinio pretendentų susirinkimo etapo metu (2022-05-20) siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (323), todėl jų pakako visiems piliečiams (31), įrašytiems į eilę. Šiame Komisijos posėdyje taip pat dalyvavo pareiškėjos atstovė.
Taigi, pareiškėja, veikdama per įgaliotą atstovę, dalyvaudama Komisijos posėdžiuose, turėjo ne vieną realią galimybę rinktis naują žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2022-04-06 įsakymo Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašas, bei NŽT 2022-05-20 sprendimo Nr. 1SS-760-(5.59E) „Dėl atsakymo į skundą“, pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas keliamas dėl to, kad į Sklypų sąrašą būtų įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-20 raštu perduoti nauji žemės sklypai.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2004-10-01 pareiškėjos tėvui V. V. (miręs 2013-11-01) išduota Valstybės garantija Nr. 960. Pareiškėja palikimą po tėvo V. V. mirties priėmė 2019 m. lapkričio mėnesį (Kauno apylinkės teismo 2019-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23442-717/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė tėvo V. V. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Sprendimas įsiteisėjo 2019-11-07; 2019-11-27 išduotas liudijimas (notarinio registro Nr. 7114), jog pareiškėja palikimą priėmė pagal įstatymą). Pagal 2019-12-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 7498) teisę į neįvykdytą valstybės garantiją paveldėjo pareiškėja. Pareiškėjos prašymu Kauno miesto savivaldybės administracija 2020-03-31 patikslino valstybės garantiją (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-03-31 Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini)).
NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-05-05 raštu Nr. 8SD-2407-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (Nr. 1 eilėje) pareiškėjos įgaliota atstovė buvo kviečiama į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdį, kuris turėjo vykti 2021-06-03. NŽT Kauno miesto skyriuje 2021-06-02 gautas pareiškėjos įgaliotos atstovės skundas, kuriuo reikalauta į piliečiams siūlomų žemės sklypų sąrašą įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)-2-2988 perduotus žemės sklypus. NŽT 2021-06-29 raštu Nr. 1SS-1019-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ skundo netenkino. Minėtas raštas nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas.
NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022-04-06 įsakymu Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašas. NŽT Kauno miesto skyriaus 2022-04-14 raštu Nr. 8SD-1825-(14.8.125 E.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (Nr. 1 eilėje) pareiškėjos įgaliota atstovė pakviesta į 2022-05-20 Komisijos posėdį rinktis naują žemės sklypą iš Sklypų sąrašo. Pareiškėjos įgaliota atstovė 2022-04-26 pateikė skundą, prašydama pakeisti 2022-04-06 įsakymą Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) ir į Sklypų sąrašą įtraukti papildomus Kauno miesto savivaldybės suformuotus ir nurodytus žemės sklypus. NŽT ginčijamu 2022-05-20 sprendimu Nr. 1SS-760-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į skundą“ pareiškėjos įgaliotos atstovės skundo netenkino.
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
Tvarkos 37 punkte įtvirtintas piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eiliškumas. Tvarkos 38 punkte nustatyta, jog piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje skelbia piliečių eilę ir informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus naujų žemės sklypų, suprojektuotų perduoti neatlygintinai nuosavybėn, mieste detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.
Bylai aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018-11-08 įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01) nustatyta: „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė“.
Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti būtent tiems visuomeniniams santykiams, kurie susiklostė nagrinėjamu atveju. Paminėtoje nuostatoje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.
Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.
Iš ginčijamo 2022-05-20 sprendimo turinio matyti, kad atsakovė atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto (2019-01-30 nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019-02-07) 5 dalimi, kurioje nustatyta: „kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“.
Nagrinėjamu atveju, iš bylos objektyvių duomenų teisėjų kolegija neginčijamai nustatė vieną iš Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkto 5 dalyje įtvirtintą sąlygą, t. y., kai asmuo (šiuo atveju pareiškėja ir jos įgaliota atstovė) atvyksta į susirinkimus, bet šių susirinkimų metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų.
Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo iš esmės dėl to nėra, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2019-10-09 organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą (paskutinio pretendentų susirinkimo tęstiniai etapai buvo organizuojami 2019 m. spalio 10 d., 14 d. ir 15 d., 2021 m. birželio 3 d., 4 d. ir 7 d. bei 2022 m. gegužės 20 d.) dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjos atstovė 2019-10-09 dalyvavo minėtame susirinkime, tačiau pareiškėja tuo metu dar nebuvo įgijusi teisės į neįvykdytą valstybės garantiją (Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pareiškėjai išduotas 2019-12-19). Taip pat pareiškėja ir jos atstovė S. M. dalyvavo 2021-06-03 Komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviestos, ir kurio metu pasirinko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo NŽT perduotas 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)2-2988, tačiau pareiškėjos ir jos atstovės pasirinktas žemės sklypas nebuvo suteiktas pareiškėjai, kadangi jis nebuvo įtrauktas į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą. Pareiškėja, kaip V. V. (mirusio 2013-11-01) įpėdinė (eil. Nr. 1), NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-05-05 raštu Nr. 8SD-2407-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (Nr. 1 eilėje) ir 2022-04-14 raštu Nr. 8SD-1825-(14.8.125 E.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (Nr. 1 eilėje) buvo kviečiama atvykti į Komisijos posėdį 2022-05-20. Šiame posėdyje dalyvavo pareiškėjos įgaliota atstovė S. M., tačiau ji nesirinko iš Sklypų sąrašo žemės sklypo, kadangi pasiūlyti sklypai pareiškėjos netenkino. Pagrindinis motyvas, kodėl pareiškėja (jos įgaliota atstovė) nesirinko siūlomų sklypų nei 2021-06-03, nei 2022-05-20 yra tai, kad į Sklypų sąrašą nebuvo įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)-2-2988 perduoti žemės sklypai. Dėl šių aplinkybių ir motyvų ginčo nėra. Pareiškėja ir jos įgaliota atstovė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtuose Komisijos posėdžiuose dalyvavo, tačiau siūlomų sklypų nesirinko tik todėl, kad į Sklypų sąrašą nebuvo įtraukti minėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-20 raštu perduoti nauji žemės sklypai.
Tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tęstinio pretendentų susirinkimo etapo metu, vykusio 2022-05-20, NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų (Sklypų sąrašas patvirtintas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022-04-06 įsakymu Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.)) skaičius buvo didesnis (323), todėl jų pakako visiems piliečiams (31), įrašytiems į Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjos eilės Nr. 1, todėl ji pirmoji galėjo rinktis iš visų minėtame sąraše esančių 323 sklypų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.
Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad, pretendentus informavus apie nuosavybės teisių atkūrimui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas, o taip pat baigtas šių sklypų formavimo procedūras, piliečiai (pretendentai) turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, pasisakytina, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2008-12-24 nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimus). Todėl darytina išvada, kad ginčijami sprendimai nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir neapribojo įgytų teisių.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovė pagrįstai pareiškėjos 2022-04-26 skundo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu, todėl ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2022-04-06 įsakymas Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) ir NŽT 2022-05-20 sprendimas Nr. 1SS-760-(5.59E) yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių parengti naują įsakymą, įtraukiant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-20 raštu Nr. (33.194)-2-2988 perduotus žemės sklypus, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.