Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kauno skyriaus, ir valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (e. bylos b. l. 17-22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. bylos b. l. 16). Pareiškėja J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vienintelė jo duktė (e. bylos b. l. 12, 16). Pareiškėjos motina M. V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( e. bylos b. l. 11). Testamentų registre nėra duomenų apie V. V. palikimo priėmimo fakto įregistravimą, po jo mirties Kauno m. 3-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. bylos b. l. 5, 7). Palikėjas savo vardu registruotino neturėjo, todėl po palikėjo mirties liko tik neregistruotas smulkus turtas, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos išduota 2004 m. spalio 1 d. Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintiname name, jo dalyje ar bute Nr. (duomenys neskelbtini) ( e. bylos b. l. 8). V. V. kapo nuosavybės teisės priklauso pareiškėjai (e. bylos b. l. 4). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Taigi įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, t. y. priėmus palikimą konkliudentiniais veiksmais (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Į notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš esmės tam ir nebuvo reikalo, kadangi registruotino turto palikėjas neturėjo. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pareiškėja yra palikėjo vienintelė duktė, todėl yra jo įstatyminė įpėdinė.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po savo tėvo V. V. mirties perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, perimdama ir tvarkydama tėvo kapavietę, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pastebėtina, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Teismas atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatuoja, kad, nesant raštiško įpėdinio atsisakymo nuo palikimo, negalima teigti, kad jis palikimo nepriėmė kitu CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina subjektyvią J. Z. valią priimti palikimą faktiniu valdymu. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), todėl šios išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.