Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 24S6196 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra Azerbaidžano Respublikos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760276180, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. (toliau – ir Leidimas), tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Mostrus“. Atsakovas Sprendimu panaikino šį Leidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais;

2.2. pareiškėjas dirbo pas darbdavį UAB „Mostrus“ nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. sausio 2 d. Pradėjus dirbti, netrukus paaiškėjo, kad darbdavys neįstengia suteikti pakankamai darbo ir mokėti pažadėtą darbo užmokestį. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad UAB „Mostrus“ nevykdys savo įsipareigojimų, ir jis negalėjo priversti šios bendrovės mokėti jam sulygtą darbo užmokestį. Pareiškėjas, įtikintas darbdavio, sąžiningai tikėjo ir laukė, kol jam bus suteikta pakankamai darbo ir bus mokamas sutartas atlyginimas;

2.3. pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kad teisės aktai numato galimybę užsieniečiams keisti darbdavį. Pareiškėjui, kuris nepakankamai moka valstybinę kalbą ir neišmano teisės aktų, naujo darbo ir darbdavio paieška užimtų ilgesnį laiko tarpą. Pareiškėjas, gavęs Sprendimą, skubiai pradėjo ieškoti kito darbdavio ir darbo pagal darbo sutartį;

2.4. pareiškėjas dėjo ir deda daug pastangų, siekdamas turėti pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje. Paaiškėjus, kad UAB „Mostrus“ nutraukė su juo darbo santykius, pareiškėjas dėl nesąžiningų darbdavio veiksmų atsidūrė nepalankioje padėtyje. Pareiškėjas pradėjo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pareiškėjas sąžiningai klydo, manydamas, kad, dirbdamas pavežėju, gaudamas reguliarias pajamas ir mokėdamas mokesčius, jis atitinka teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių darbą, reikalavimus;

2.5. Sprendimo priėmimas pareiškėjui buvo netikėtas, nes jis negavo iš Departamento jokių pranešimų ar įspėjimų apie numatomą Leidimo panaikinimą. Be to, pareiškėjas tik gavęs Sprendimą sužinojo, jog jo darbo sutartis su UAB „Mostrus“ buvo nutraukta, nepaisant to, kad ši bendrovė buvo įsipareigojusi įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo apklausta UAB „Mostrus“, jame nėra paaiškinimų apie darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, darbo užmokesčio nemokėjimo pareiškėjui priežastis. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, privalėjo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pašalinti visas abejones bei išreikalauti paaiškinimus iš UAB „Mostrus“. Neatlikus šių veiksmų, Sprendimas laikytinas neišsamiu ir nemotyvuotu, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui;

2.6. atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, Leidimo panaikinimas laikytinas nesąžiningu ir neteisingu, nes ši situacija susiklostė dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas neturi teisinių žinių ir nepakankamai moka valstybinę kalbą, jis yra paliktas likimo valiai. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir protingas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, gero administravimo ir proporcingumo principai;

Šalies argumentai

6.1. pareiškėjas 2023 m. birželio 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Mostrus“);

6.2. Departamentas 2023 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S117251 išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduotas Leidimas;

6.3. Departamentas, patikrinęs duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – ir SODRA), nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Mostrus“ nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. sausio 2 d., bet pareiškėjui nė vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur: už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 471,43 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 450 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 450 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 426,32 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 63,46 Eur; su pareiškėju sudaryta darbo sutartis yra nutraukta. Departamentas, patikrinęs Licencijų informacinę sistemą, nustatė, kad pareiškėjui 2024 m. vasario 19 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą;

6.4. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei darbo sutartis nutraukta.

13. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:

14.1. teismas priėmė itin formalų sprendimą, nes jis neobjektyviai ir paviršutiniškai vertino skunde nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią individualią situaciją. Be kita ko, teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis nutrūko pareiškėjo ir UAB „Mostrus“ darbo santykiai (pvz., pareiškėjas nebuvo įspėtas apie darbo santykių pabaigą, o apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo tik iš Sprendimo; darbdavys nesilaikė įsipareigojimo įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui), taip pat į tai, kad Sprendime nėra jokių UAB „Mostrus“ paaiškinimų apie darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, sutarto darbo užmokesčio nemokėjimo pareiškėjui priežastis;

14.2. pareiškėjas pagrįstai manė, kad pareigą laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų bei prisiimtų įsipareigojimų turi ne tik jis, bet ir UAB „Mostrus“. Tačiau UAB „Mostrus“ pasielgė sau naudingiausiu ir patogiausiu būdu – nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Minėta bendrovė nepatyrė dėl to jokių neigiamų pasekmių, bet pareiškėjui kilo itin neigiamos pasekmės. Taigi, už UAB „Mostrus“ įsipareigojimų nevykdymą yra baudžiamas tik pareiškėjas;

14.3. pareiškėjas nežinojo, kad, turėdamas galiojantį Leidimą, jis negali vykdyti individualios veiklos ir kad jis turi atlikti kokius nors papildomus veiksmus, pranešti apie tai atsakovui. Nepaisant to, kad darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Mostrus“, 2024 m. sausio 2 d. buvo nutraukta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. vasario 19 d. leido pareiškėjui vykdyti individualią veiklą. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, papildomai vykdydamas individualią veiklą, iki Sprendimo gavimo nežinojo apie darbo sutarties su UAB „Mostrus“ nutraukimą;

14.4. teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, jis pažeidė Įstatymo nuostatas ne dėl blogos valios ar tyčios. Pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie darbo santykių nutraukimą. Be to, pareiškėjui trūksta elementarių teisinių žinių, jis neišmano teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, tik gavęs Sprendimą ir pasikonsultavęs su teisines paslaugas teikiančiais asmenimis, sužinojo apie padarytą Įstatymo nuostatų pažeidimą. Aptartos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip svarbios ir užkertančios kelią atsakovui automatiškai panaikinti Leidimą, prieš tai nesuteikus protingo termino nustatytiems trūkumams pašalinti, t. y. susirasti naują darbą. Priešingu atveju tokia situacija yra nesąžininga ir neteisinga, o Sprendimas – neatitinkantis proporcingumo, objektyvumo bei garo administravimo principų;

14.5. priešingai nei sprendė teismas, Departamentas, esant tokiai situacijai, turėjo elgtis sąžiningai ir teisingai, prieš priimant Sprendimą apklausti pareiškėją, išaiškinti jam Įstatymo nuostatas ir leisti ištaisyti trūkumus, kurie atsirado dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.