Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-982-516/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-11
Bylos Nr.
2A-982-516/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-982-516/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant V. Kamašinienei

dalyvaujant ieškovei J. V.

ieškovės atstovei advokatei Z.Vizbarienei

vertėjai L. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Tretysis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. V. 2009-02-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. V. priteistą išlaikymą sūnui A. V. nuo 250 Lt dydžio per mėnesį iki 400,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad ji gauna nedideles pajamas, lėšų nepakanka sūnaus A. išlaikymui. Ieškovė ne tik išlaiko sūnų, bet skiria lėšas būstui, vaiko lavinimui, atostogoms. Ieškovės teigimu, dėl jos pablogėjusios turtinės padėties ir išaugusių vaiko poreikių nepakanka atsakovo (vaiko tėvo) mokamų 250 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr.2-8759-04/2004 patvirtintą ieškovės J. V. ir A. V. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl A. V. įsipareigojimo mokėti sūnui A. kas mėnesį po 250 Lt dydžio periodines išmokas. Teismas priteisė iš atsakovo A. V. išlaikymą sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini)., kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt dydžio per mėnesį, pradedant nuo 2009 m. vasario 13 d. iki sūnaus Arnoldo pilnametystės. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas 54,00 Lt žyminio mokesčio ir 13,08 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (pašto išlaidų), viso 67,08 Lt bylinėjimosi išlaidų .

Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iš esmės pasikeitė ieškovės J. V. turtinė padėtis nuo 2004 m., todėl yra pagrindas pakeisti šalių pasirašytą ir teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei padidinti išlaikymo sumą.

Teismas atsižvelgė į ieškovės J. V. turtinę padėtį ir vaiko amžių bei poreikius, byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, ir sprendė, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis - po 400 Lt per mėnesį užtikrins minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Pažymėjo, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. yra patvirtinta minimali 800,00 Lt mėnesio alga. Minimalios mėnesio algos dydžio suma yra reikalinga vaiko išlaikymui, jo būtiniems poreikiams patenkinti, todėl abu vaiko tėvai privalo skirti po 400,00 Lt per mėnesį sūnaus Arnoldo išlaikymui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra bedarbis ir gyvena iš bedarbio pašalpos. Teigia, kad jo pajamų lygis yra 52 Lt per mėnesį, todėl jam būtų neįmanoma surinkti 400 Lt vaiko išlaikymui kas mėnesį, nekilnojamojo turto neturi;teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas turi susirasti darbą ir pakelti savo pajamų lygį, kadangi visiškai nebuvo atsižvelgta į realią ekonominę situaciją, į tai, kad yra sunki ekonominė krizė ir darbo susiradimas bei pajamų lygio pakėlimas yra labai mažai tikėtinas krizės kontekste;teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas augina sūnų iš antrosios santuokos ir turi skirti lėšų taip pat ir jo išlaikymui;teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog apelianto galimybes didinti pajamas riboja ir jo sveikatos būklė, kadangi jam yra nustatyta arterinė hipertenzija ir skoliozė. Apeliantas taip pat pažymi, jog taupiai ir ekonomiškai gyvenant krizės sąlygomis, 250 Lt suma per mėnesį yra laikytina pakankama būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Be to, išlaidos atostogoms nėra priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsakovas yra darbingas vyras, todėl turi ieškoti papildomų darbų, kad išlaikytų savo nepilnamečius vaikus. Be to, atsakovas taip pat dirba nelegaliai, važinėja su automobiliu. Teigia, kad ieškovė šiuo metu yra bedarbė, turi sveikatos problemų ir yra išlaikoma savo invalidės motinos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, nors byla yra kilusi iš šeimos teisinių santykių, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas gina ne viešąjį, o savo privatų interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.G ir V.G. v. K.G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio orientacinio kriterijaus taikymas būtent ir reiškia, jog 1 MMA dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 MMA suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius ir priešingai - jeigu atsakovas mano, jog 1 MMA suma vaiko poreikiams yra pernelyg didelė, jam tenka pareiga tokias aplinkybes įrodinėti. Aplinkybės, jog vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to, užtikrinti tam tikrą vaiko laisvalaikį, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 p.). Prezumpcijos, tame tarpe- ir prezumpcija, jog būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikia 1 MMA dydį atitinkančios sumos, gali būti paneigta (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.), bet pareiga paneigti tokią prezumpciją tenka atsakovui (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Nuo 2008-01-01 1 MMA yra 800 Lt ( LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Į šį dydį, kaip orientacinį, turi būti atsižvelgiama paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, nebent byloje būtų įrodyta, kad konkretaus vaiko būtiniems poreikiams patenkinti būtų pakankama mažesnė suma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad gyvenant taupiai, vaiko poreikiai galėtų būti patenkinti ir jam teikiant anksčiau mokėto dydžio- 250 Lt išlaikymą, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis būtų visiškai lygiavertė, apelianto nurodomu atveju vaiko poreikiai turėtų būti patenkinti už 500 Lt sumą per mėnesį. Tačiau jokių detalių paskaičiavimų, kad už tokią sumą galėtų būti padengta vaiko dalis būsto išlaikyme, jam perkamas maistas, reikalingi rūbai, higienos priemonės, mokyklos reikmenys bei patenkinti kiti būtini vaiko poreikiai, apeliantas nepateikė.

Priteisiant išlaikymą, turi būti atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.) Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė J. V. , tiek atsakovas A. V. yra registruoti darbo biržoje kaip bedarbiai (b.l. 5, 32). Tačiau pažymėtina, kad atsakovas darbo biržoje įsiregistravo tik po to, kai gavo ieškinio nuorašą (b.l. 17, 32). Iki to laiko jis reguliariai mokėjo vaiko išlaikymą po 250 Lt banko pavedimais iš sąskaitos (b.l. 33), kas liudija, jog lėšų sąskaitoje šiems mokėjimams atlikti turėjo. Vadinasi, iki 2009-02-17 jis turėjo reguliarias pajamas arba santaupų, kas verčia pagrįstai abejoti apelianto nurodomomis aplinkybėmis apie jo tikrąją turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei visos šalies ekonominiai sunkumai, nei konkretaus asmens sudėtinga finansinė situacija neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir netgi kai abu vaiko tėvai yra bedarbiai, vaikas turi būti ir maitinamas, ir rengiamas, ir leidžiamas į mokyklą bei tenkinami kiti jo būtini poreikiai. Atsakovas, turėdamas du nepilnamečius vaikus, turi imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų, siekdamas juos išlaikyti, todėl teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas turi ieškoti darbo, nepriklausomai nuo ekonominės krizės ar kitų veiksnių.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, iš esmės teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 3.192 str. ir 3.196 str.), objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teikė pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, nenukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios minėtų teisės normų taikymą. Todėl pagrindų pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstum, nėra.

Nenustačiusi pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), teisėjų kolegija apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta (Civilinio kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. V. 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėPetras Jaržemskis