- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-272-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00676-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- A. L., K. L.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-360/2015
Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00676-2013-8
2015 m. lapkričio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., K. L. ir L. L. (L. L.) išteisinti dėl kaltinimų pagal LR BK 235 str. 1 d., jiems nepadarius veikų, turinčių šios nusikalstamos veikos požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. L., L. L. ir A. L. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką: 2012-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, Vilties g. 12, Klaipėdoje, pateikė 2012-11-27 melagingą pareiškimą dėl 2009-11-27 paprasto vekselio Nr. 1 suklastojimo, teigdami, kad tokio vekselio jie nepasirašinėjo ir tokiu būdu yra suklastoti jų parašai, dėl to 2012-11-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00283-12 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
K. L. buvo kaltinama tuo, kad davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja: 2013-01-14, nuo 14 val. iki 14.30 val., Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus patalpose, esančiose adresu Tilžės g. 34, Klaipėdoje, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-9-00283-12, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, melagingai parodė, jog ant 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 nepasirašinėjo, jos parašas yra suklastotas, tačiau atlikus rašysenos tyrimą nustatyta, kad minėtame vekselyje rankraštinį įrašą „K. L.“ parašė ir šalia pasirašė K. L..
L. L. buvo kaltinama tuo, kad davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja: 2013-01-15, nuo 14 val. iki 14.25 val., Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus patalpose, esančiose adresu Tilžės g. 34, Klaipėdoje, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-9-00283-12, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, melagingai parodė, jog ant 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 nepasirašinėjo, jos parašas yra suklastotas, tačiau atlikus rašysenos tyrimą nustatyta, kad minėtame vekselyje rankraštinį įrašą „L. L.“ parašė ir šalia pasirašė L. L..
A. L. buvo kaltinamas tuo, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas: 2013-01-11, nuo 9 val. iki 10 val., Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus patalpose, esančiose adresu Tilžės g. 34, Klaipėda, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-9-00283-12, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, melagingai parodė, jog ant 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 nepasirašinėjo, jo parašas yra suklastotas, tačiau atlikus rašysenos tyrimą nustatyta, kad minėtame vekselyje rankraštinius įrašus „A. L.“, „Pinigus sumokėti neturiu galimybės A. L. 2009.12.11“ parašė ir A. L. vardu pasirašė A. L..
Šalies argumentai
A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką: 2012-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, Vilties g. 12, Klaipėdoje, pateikė 2012-11-27 melagingą pareiškimą dėl 2010-09-19 suklastoto akcininko sprendimo, teigdamas, kad tokio sprendimo nėra priėmęs, dėl to 2012-11-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00281-12 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
A. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas: 2013-01-10, nuo 8.45 val. iki 9.30 val., Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus patalpose, esančiose adresu Tilžės g. 34, Klaipėdoje, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-9-00281-12, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, melagingai parodė, jog 2010-09-19 akcininko sprendimo nepriėmė, tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00281-12 nustatyta, kad 2010-09-19 akcininko sprendimo turinys atitiko tuo metu buvusią A. L. valią, o akcininko sprendime atlikus rašysenos tyrimą nustatyta, kad rankraštinį įrašą „A. L.“ parašė ir šalia pasirašė A. L..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, nes apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi tik kaltinamųjų A. L., L. L., K. L. parodymais, kurie priešingai nei teigiama teismo nuosprendyje, – nenuoseklūs ir nelogiški, ir nepagrįstai nevertino R. J., M. V. parodymų dėl jų konfliktiškų santykių su L., nors kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga būtent patvirtina šių liudytojų parodymus. Be to, nevertino kitų aplinkybių, t. y. pareiškimų pateikimo ir parodymų dėl dokumentų klastojimo aplinkybių davimo, t. y. jog ikiteisminiai tyrimai buvo inicijuoti pradėjus nagrinėti civilines bylas dėl skolų išieškojimo, faktų, nustatytų civilinėse bylose, ikiteisminiuose tyrimuose, priimtų procesinių sprendimų.
Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog teismas nesutiko su kaltinimu, kad kaltinamieji, pateikdami prokuratūrai pareiškimą dėl 2009-11-27 paprasto vekselio Nr. 1 suklastojimo, teigdami, kad tokio vekselio jie nepasirašinėjo, apklausiami kaip liudytojai parodydami, jog ant 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 nepasirašinėjo, pateikė žinomai melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė žinomai melagingus parodymus, t. y. suvokė, kad teisėsaugos institucijoms teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jas klaidina, ir to sąmoningai siekė, laiko tokį kaltinimą nepagrįstu, neįrodytu byloje surinktais duomenimis. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis, pateikdamas minėtą pareiškimą prokuratūrai, po to apklausiamas kaip liudytojas, nurodė tik jam žinomas įvykio aplinkybes taip, kaip jis šias aplinkybes suprato. Kad jis sąmoningai jas būtų iškraipęs, nurodęs žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, byloje neįrodyta. Taip pat neįrodyta, kad A. L. pateikė melagingą pareiškimą dėl 2010-09-19 suklastoto akcininko sprendimo, taip pat apklausiamas kaip liudytojas melagingai parodė, kad 2010-09-19 akcininko sprendimo nepriėmė. Prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad 2010-09-19 akcininko sprendimo turinys atitiko tuo metu buvusią A. L. valią, nepaneigia A. L. pateikiamos įvykio aplinkybių versijos. Be to, kaip nurodo apeliantas, teismas konstatavo, kad kaltinamųjų veikose nenustačius nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų elementų (subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, objektyviosios pusės – melagingų pranešimų apie nusikalstamą veiką, melagingų parodymų), negalima ir baudžiamoji atsakomybė už šias veikas, todėl teismas išteisinęs A. L., L. L., K. L. padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į A. L. parodymus, kuris apklausiamas 2014-10-08 teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo skolų ir turėjo tikslą pasiskolinti iš M. V. pinigų, jog M. V. jam paskolino 10500 Lt, vėliau 35000 Lt, be to, K. L. su M. V. važiavo pas antstolį, kur M. V. už jį sumokėjo 66 000 Lt, nurodė, jog buvo skolinamasi iš jo ir daugiau pinigų. A. L. teigė, jog tuo metu M. V. iš jo apie tai, jog paskolino pinigus, jokio patvirtinančio dokumento neėmė, tačiau prisiminė atvejį, kai jam išvykstant į reisą, jis pasirašė vienintelį vekselį dėl 200 Lt. Paaiškinti, kodėl M. V. neprašė sudaryti dokumento, patvirtinančio jo skolą, skolindamas dideles pinigų sumas, tačiau pareikalavo parašo dėl 200 Lt, A. L. negalėjo. Vėliau teisme papildomai apklausiamas 2015-03-16, jis pakeitė savo parodymus ir parodė, kad iš viso buvo du vekseliai. Pirmas vekselis buvo rašytas 2009 m., kai buvo pasiskolinęs 35 000 Lt, kuris buvo pasirašytas prie prekybos centro „Banginis“ ant mašinos kapoto. Apie kito vekselio pasirašymo aplinkybes jis parodė: „Iš viso vekselių buvo du Mes, kai susitikome prie notarų biuro, M. V. turėjo parodyti vekselį, tada aš atiduodu 175000 Lt. Jis turėjo atiduoti, grąžinti man patį pirmą vekselį. Kad neatimtų namo, aš viską pasirašiau, maniau dirbsiu ir jam grąžinsiu. Tačiau buvo pareikalauta grąžinti 240000 litų. Pats M. V. parašė tokią sumą. Aš mokėjau palūkanas po 2400 litų.“ Akivaizdu, jog tokių parodymų negalima laikyti nuosekliais ir logiškais. Be to, nurodyta citata iš teisiamojo posėdžio protokolo parodo, jog A. L. patvirtino faktą, jog vekselį dėl 240 000 Lt sumos jis pasirašė. Taigi iš to galima daryti išvadą, jog A. L. pateikęs pareiškimą prokuratūrai dėl dokumento klastojimo ir jo parodymai, jog tokio turinio vekselio nepasirašė, yra melagingi. Be šių duomenų, patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neneigė fakto, jog M. V. ir R. J. buvo skolingi, tačiau teigė, jog skolos buvo mažesnės. Skunde toliau teigiama, kad tuo tarpu apklausiami R. J. ir M. V. dėl vekselio sudarymo aplinkybių parodė, jog pinigus L. skolino per 4 kartus. Buvo skolinamos didelės pinigų sumos, kai pinigus skolindavo, ankstesnį vekselį suplėšydavo ir surašydavo kitą vekselį su galutiniu skoliniu įsipareigojimu. Jie parodė, kad tris vekselius pasirašė A. L., o paskutinį – visi šeimos nariai, nes suma buvo didelė ir jiems norėjosi garanto.
Skunde apeliantas teigia, kad M. V. parodė, jog tuomet, kai prasidėjo nesutarimai, jam buvo grasinama baudžiamosiomis bylomis, teigiant, jog skolos jis neatgaus, todėl, kai tik jie pradėdavo civilines bylas, jiems buvo keliamos baudžiamosios bylos, kaltinant juos dokumentų klastojimu bei teigiant, jog jie pasirašydavo ant tuščių lapų. Būtent liudytojų R. J. ir M. V. parodymai yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, išteisindamas A. L. dėl melagingo pranešimo ir parodymų davimo dėl 2010-09-19 vienintelio akcininko sprendimo, nurodė, jog 2010-09-19 akcininko sprendimas buvo pateiktas jau nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas M. V., jį pateikė M. V., tačiau nesiaiškino aplinkybių, kodėl būtent šis dokumentas atsirado tuo metu byloje, neįvertino to fakto, jog 2010-09-19 akcininko sprendimas buvo pateiktas būtent po to, kai A. L. davė parodymus apie pasirašytus du tuščius lapus ir jų panaudojimą, galbūt M. V. suklastojus vilkiko nuomos sutartį ir kitus dokumentus, t. y. siekiant išvengti eilinio apkaltinimo, jog ir 2010-09-19 akcininko sprendimas buvo suklastotas. Pažymėtina ir tai, jog M. V. pateikus šį dokumentą teismui, nei A. L., nei tuometinė įmonės direktorė nenurodė, jog dokumentas yra suklastotas, tik priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatuojama ir tai, jog M. V. įmonėje atlikti veiksmai atitinka 2010-09-19 akcininko sprendimo turinį, dėl šio dokumento buvo kreiptasi į prokuratūrą, teigiant, jog jis suklastotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. L., L. L. ir K. L. padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. L., L. L. ir K. L. nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 235 str. 1 d., ir dėl šių veikų jie pagrįstai išteisinti.
Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, galima tvirtinti, kad jie nepagrindžia būtinųjų BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymių A. L., K. L. ir L. L. veikose, jiems kreipiantis į prokuratūrą su 2012-11-27 pareiškimais, duodant parodymus apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojus, egzistavimo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek 2012-11-27 pareiškime prokuratūrai, tiek pagal jį atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00283-12, tiek teisiamojo proceso metu A. L., K. L. ir L. L. davė nuoseklius ir tapačius parodymus, kad būtent tokio turinio 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 240 000 Lt (t. 1, b. l. 49) nepasirašė. Išteisintieji neneigė turimos skolos, tik tvirtino, kad būtent tokio turinio vekselio nepasirašė. 2013-11-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00283-12 dėl 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 suklastojimo (t. 1, b. l. 76–80) iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad specialistų išvadose vienareikšmiškai nurodyta, kad 2009-11-27 paprastajame vekselyje rankraštinius įrašus parašė ir šalia pasirašė būtent šie asmenys. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad vien specialisto išvada Nr. 11-1139 (14), jog 2009-11-27 paprastajame vekselyje Nr. 1 skiltyje „Vekselio davėjas“ pirmiau išspausdinta ištisinė linija, o po to pasirašyta A. L. vardu; kad didelė tikimybė, jog parašo kairėje esantis įrašas „A. L.“ taip pat parašytas po to, kai buvo išspausdinta ištisinė linija; kad dokumento skiltyje „Laiduoja“ pirmiau išspausdinta punktyrinė linija, o po to parašytas parašas „K. L.“ ir parašas jos vardu; kad didelė tikimybė, jog skiltyje „Laiduoja“ pirmiau išspausdinta punktyrinė linija, o po to parašytas įrašas „L. L.“ ir parašas jos vardu; kad didelė tikimybė, jog įrašas „Pinigus sumoketi neturiu galimibės A. L.“, parašas bei data „2009.12.11“ parašyti po to, kai buvo išspausdinta vekselio spausdintinė dalis, negali būti laikoma patikimu įrodymu, paneigiančiu išteisintųjų nurodytą versiją, kad tokio turinio teksto jie nepasirašė. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad specialisto išvada nėra visa apimtimi kategoriška, ji taip pat nepaneigta, kad šis vekselis galėjo būti sudarytas iš atskirų sudėtinių dalių. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tarp liudytojų M. V. ir R. J. bei nuteistųjų iš tikrųjų buvo kilę ginčai, kurie buvo sprendžiami tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka būtent dėl šio vekselio ir jo pasirašymo aplinkybių.
Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. L. tiek 2012-11-27 pareiškime prokuratūrai, tiek pagal jį atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00281-12, tiek teisiamojo proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, kad 2010-09-19 akcininko sprendimas (t. 1, b. l. 13) buvo pateiktas jau nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas M. V., jį pateikė M. V. 2–3 posėdžio metu, tą patvirtina ir byloje esanti medžiaga ir pats M. V. (t. 2, b. l. 167). Nuteistasis A. L. nurodė, kad 2010-09-19 išvykdamas į komandiruotę, jis M. V. paliko du tuščius lapus su savo parašais, kad M. V. sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taptų UAB „AL Logistics“ akcininku, tačiau minėta sutartis nebuvo sudaryta. Kaip teigė A. L., teismui pateiktas dokumentas niekada nebuvo surašytas, kadangi jis buvo vienintelis akcininkas ir tokio sprendimo nebuvo priėmęs. Tokių A. L. parodymų nepaneigia ir specialisto išvada Nr. 11K-122 (13) bei specialisto išvada Nr. 11-1140 (14), kurioje konstatuota, kad didelė tikimybė, jog 2010-09-19 akcininko sprendime pirmiau parašytas parašas „A. L.“ bei parašas jo vardu, o po to lazerinio spausdintuvu išspausdinta punktyrinė linija (t. 1, b. l. 165–167). Kaip liudytojas šioje byloje apklaustas M. V. taip pat patvirtino, kad jis pats surašė 2010-09-19 akcininko sprendimo tekstą, nes A. L. labai blogai rašo lietuviškai.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad A. L., K. L. ir L. L. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir nelogiški, ir nepagrįstai nevertino R. J., M. V. parodymų dėl jų konfliktiškų santykių su L., be to, nevertino kitų aplinkybių, t. y. pareiškimų pateikimo ir parodymų dėl dokumentų klastojimo aplinkybių davimo, t. y. jog ikiteisminiai tyrimai buvo inicijuoti pradėjus nagrinėti civilines bylas dėl skolų išieškojimo. Kolegija nepritaria apelianto argumentams, kad A. L., K. L. ir L. L. parodymai buvo nenuoseklūs. Šiuo atveju vertinant, kad išteisintųjų parodymuose gal ir buvo nesutapimų, tačiau tai negalima vertinti kaip parodymų nenuoseklumą. Apklausoje nurodytos skirtingos aplinkybės nėra esminės nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl LR BK 235 str. nusikalstamos veikos padarymo, šie skirtumai būtų buvę svarbesni nagrinėjant civilinę bylą ir aiškinantis kilusius turtinius ginčus (civilinė byla išnagrinėta ir sudaryta taikos sutartis). A. L. niekada neneigė, kad jis buvo skolingas R. J., tą įrodė ir anksčiau pasirašyti vekseliai, tačiau viso proceso metu jis neigė, kad buvo pasirašytas būtent tokio turinio vekselis, o ši versija nėra paneigta nei specialistų išvadomis, nei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi kolegija konstatuoja, kad jei A. L., K. L. ir L. L. parodymai viso proceso metu ir nebuvo nuoseklūs, tačiau tai nebuvo esminiai prieštaravimai ir jie neturėjo įtakos nagrinėjant būtent šią baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str., padarymo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir anksčiau aptartų duomenų matyti, kad A. L., K. L. ir L. L. pareiškimais į prokuratūrą kreipėsi nurodydami tik jiems žinomas įvykio aplinkybes taip, kaip jie šias aplinkybes suprato, juolab, kad kreipiantis į prokuratūrą tirtose bylose nebuvo atliktos dokumentų tyrimo užduotys, kurių išvados būtų patvirtinusios, jog parašai ir rankraštiniai įrašai nėra suklastoti. Kaip nurodo A. L. apklausose bei pareiškime prokuratūrai, kad būtent tokio turinio – 240000 Lt sumos – 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 jis nepasirašė, o anksčiau yra pasirašęs ne vieną vekselį. Kad anksčiau A. L. yra pasirašęs ne vieną vekselį, patvirtino liudytojai M. V. ir R. J.. Be to, A. L. parodymus, jog jis pasirašydavo ant tuščių blankų, nepaneigia ir specialisto išvada Nr. 11K-122 (13) bei specialisto išvada Nr. 11-1140 (14), kurioje konstatuota, kad didelė tikimybė, jog 2010-09-19 akcininko sprendime pirmiau parašytas parašas „A. L.“ bei parašas jo vardu, o po to lazerinio spausdintuvu išspausdinta punktyrinė linija (t. 1, b. l. 165–167). Bylos duomenimis nepaneigta ir K. L. versija, kad M. V. atvažiuodavo pas ją į namus ir duodavo pasirašyti dokumentus. Kad M. V. kontroliavo įmonės veiklą, neneigia ir pats M. V., nurodydamas, kad, be kitų darbų, tvarkė ir įmonės dokumentaciją.
Kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad išteisintieji A. L., K. L. ir L. L. tiek pateikdami 2012-11-27 pareiškimus prokuratūrai, tiek pagal juos atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 30-9-00283-12 ir Nr. 30-9-00281-12, apklausiant juos kaip liudytojus dėl jų parašų ir rankraštinio įrašo tikrumo 2009-11-27 paprastajame vekselyje Nr. 1, bei 2010-09-19 akcininko sprendime nurodydami, kad šiuose dokumentuose pasirašė ne jie, nors specialisto išvada nustatyta, kad tai jų parašai, sąžiningai klydo, tokiam jų suklydimui turėjo įtakos bendrai vykdoma veikla, kurioje ilgą laiką aktyviai dalyvavo tiek M. V., tiek R. J.. Be to, kaip minėta anksčiau, liko nepaneigta, ar iš tikrųjų minėti dokumentai nėra suklastoti, nes, kaip nurodė A. L., K. L. ir L. L., tokio turinio 2009-11-27 paprastojo vekselio Nr. 1 jie nepasirašė, o A. L. nepasirašė ir tokio turinio 2010-09-19 akcininko sprendimo. Be to, išteisintieji kreipdamiesi į prokuratūrą ir viso proceso metu konkrečiai nenurodė, kad tiek paprastajame vekselyje, tiek akcininko sprendime yra suklastoti jų parašai, tiesiog viso proceso metu išteisintieji teigė, kad tokio turinio dokumentų jie nepasirašė. Taigi baudžiamojoje byloje neįrodyta, kad A. L., K. L. ir L. L. sąmoningai būtų iškraipę, nurodę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu siekdami suklaidinti teisėsaugos institucijas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pateikus teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, A. L., K. L. ir L. L. kaltinimai buvo grindžiami tik objektyviąją pusę patvirtinančiais įrodymais, nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie, pateikdami pareiškimus ir apklausiami kaip liudytojai, turėjo tiesioginę tyčią pateikti neteisingą informaciją ir tuo suklaidinti tyrimo organus. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pareigą įvertinti įrodymus, kurie patvirtina ne tik kaltininko atliktus veiksmus, realizuojant jam inkriminuojamos veikos objektyviąją pusę, tačiau turėjo pareigą, ką ir darė, įvertinti įrodymus, besąlygiškai patvirtinančius, kad minėtą objektyviąją pusę kaltininkai realizavo tiesiogine tyčia. Bet kuriuo atveju, renkant įrodymus dėl subjektyviosios nusikaltimo pusės buvimo, esant galimybei, aiškinamasi kaltininko pozicija, ji vertinama ne išskirtinai, bet įrodymų visumoje, įvertinus ir objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K -616/2006). Teismas, tinkamai realizuodamas pareigą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, itin išsamiai tyrė išteisintųjų išdėstytą poziciją, ją vertindamas ne tik iš jų paaiškinimo, bet ir objektyviais įrodymais, kurie aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje bei šiame procesiniame dokumente. Priimant nuosprendį, buvo išanalizuoti ir įvertinti visi įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino tik išteisintųjų poziciją.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išnagrinėjo tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumą patvirtinančios aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nustatančius, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK XXIII skyriaus nuostatų, nes jame nurodytos aplinkybės bei įrodymai, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L., K. L., L. L. pagrįstai išteisinti pagal jiems inkriminuotas BK 235 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės G. Skersinskytės apeliacinį skundą atmesti.