Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „X“ direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai t. y. leido I. K. nelegaliai dirbti parduotuvės vedėja 2012 m. lapkričio 27-30 dienomis bei 2012 m. gruodžio 3-7 dienomis, adresu (duomenys neskelbtini), kuomet darbo sutartis su I. K. buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 26 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog G. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad nežino, kodėl I. K. po jos atleidimo iš darbo buvo bendrovės patalpose, jis po darbo sutarties nutraukimo jai jokių nurodymų nedavė, dirbti neliepė, 2012-11-26 I. K. žinojo, kad su ja darbo santykiai yra nutraukti, jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, I. K. prašymas dėl nelegalaus darbo, pirminiai liudytojų A. N., K. V. paaiškinimai, I. K. prašymas dėl atleidimo iš darbo, įsakymas dėl I. K. atleidimo iš darbo, įsakymas dėl mažmeninės maisto prekių parduotuvės uždarymo, teisme duoti liudytojų I. K., A. K., A. N., S. M., K. V. parodymai. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino viseto aspektu, tuo tarpu apeliantas skunde liudytojų parodymus nepagrįstai išdėsto atsietai vienas nuo kito bei nuo kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nurodo tik dalį liudytojais apklaustų asmenų parodymų ir juos savaip interpretuoja. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisingai nurodo, kad byloje liudytojomis apklaustos A. N. ir I. K. patvirtino, kad parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nedirbo nuo 2012-11-26, ji tik buvo saugoma apsaugos darbuotojo, kadangi tokie šių liudytojų parodymai teismo posėdžio protokole nėra užfiksuoti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų taip, kaip tai naudinga apeliantui, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos.

Šioje byloje nustatyta, kad 2012-11-26 su I. K. darbo sutartis buvo nutraukta, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos bei šiuo atveju esminiais laikytinų I. K. parodymų, kuriais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, ji 2012 m. lapkričio 27-30 dienomis bei 2012 m. gruodžio 3-7 dienomis dirbo nelegaliai, tai yra po darbo sutarties su ja nutraukimo. Aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. kaip bendrovės direktorius I. K. jokių rašytinių ar žodinių nurodymų nedavė, jai dirbti tiesiogiai neliepė, dėl nelegalaus darbo su ja nesitarė, jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., nepaneigia, tokios aplinkybės administracijai buvo žinomos.

Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimų, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.