- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 2-1017-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00101-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta group“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Balticum Frinab
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1396-480/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta group“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Balticum Frinab dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Medmeta group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės AB Balticum Frinab 64 626,99 Eur skolą, 9 919,50 Eur delspinigių, 5 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė UAB „Medmeta group“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas 74 223,36 Eur sumai, o jų nesant, ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareikštų reikalavimų sumai bei išduoti Europos vykdomąjį dokumentą. Prašymą motyvavo didele ieškinio suma, tuo, kad atsakovė yra Švedijoje registruotas juridinis asmuo, todėl viešai prieinamais duomenimis nėra galimybės sužinoti atsakovės tikrosios turtinės ir finansinės padėties, atsakovė delsia visiškai atsiskaityti už gautas prekes.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės UAB „Medmeta group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei AB Balticum Frinab, kurios buveinė yra Švedijoje, turtui, nepateikė teismui įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis). Ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas nurodė, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra pagrindas suvaržyti kito asmens teises, bei sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis).
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Medmeta group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir išduoti Europos vykdomąjį dokumentą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 74 223,36 Eur sumą, kuri yra didelė. Atsakovė yra Švedijoje registruotas juridinis asmuo, todėl viešai prieinamais duomenimis nėra galimybės sužinoti atsakovės tikrosios turtinės ir finansinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovė daugiau kaip vienerius metus delsia atsiskaityti už gautas prekes, leidžia spręsti, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, o jos 74 223,36 Eur dydžio reikalavimas liktų neužtikrintas. Teismų praktikoje aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005).Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Atsakovė yra Švedijos Karalystės jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo ir apie jos turtinę padėtį iš viešai prieinamų šaltinių nėra galimybės sužinoti, todėl būtent atsakovė, nesutikdama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymų galėtų ir turėtų pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį.Atsakovei procesiniai dokumentai, siųsti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse numatytą tvarką, buvo įteikti 2016 m. rugsėjo 19 d., tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas; 2) aplinkybių, leidžiančios spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, egzistavimas. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad byloje iš esmės nekeliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą - ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminarų) pagrįstumą. Apeliantės reikalavimo pagrįstumas šioje byloje pirmosios instancijos teisme jau buvo įvertintas ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai. Aktualu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atnaujino atsakovei AB Balticum Frinab terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, priėmė atsakovės AB Balticum Frinab pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei panaikino šioje byloje išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).Tačiau šiuo atveju atskirasis skundas grindžiamas tik antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Apeliantės teigimu, jos pareikšto reikalavimo suma (74 223,36) yra didelė, o aplinkybė, kad atsakovė yra Švedijoje registruotas juridinis asmuo ir tai, kad apeliantei prieinamais duomenimis negalima sužinoti apie atsakovės finansinės padėties stabilumą, objektyviai padidina apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Su tokiais atskirojo skundo teiginiais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais iš esmės buvo paneigta didelės ieškinio sumos įtaka grėsmės, kad teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, egzistavimui. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikai, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Tačiau būtina įvertinti ir precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; sprendimą priėmusio teismo sudėtį, tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kita. Taigi, sprendžiant dėl šiai konkrečiai situacijai aktualios apeliacinės instancijos teismo praktikos būtina atsižvelgti į pastaruoju metu analogiškose civilinėse bylose priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, vien didelės vertės pareikštas finansinis reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantei neįrodinėjant atsakovės nesąžiningumo ir nesant duomenų, jog atsakovė ketintų perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie kriterijai, kaip reikalavimo suma (jos dydis) ar šalies buveinės vieta neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis nustatytomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išsprendė teisingai, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.