Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nevedęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2019 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, mažareikšme dingstimi, veikdamas kartu su kitu asmeniu, kuris nesulaukęs amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nesunkiai sužalojo tris žmones dėl chuliganiškų paskatų: jis (t. y. R. Š.) tyčia galva sudavė vieną smūgį T. G. į veidą, po to sudavė ranka vieną smūgį D. M. į veidą, po ko veikdamas kartu su kitu asmeniu, jis (t. y. R. Š.) rankomis sudavė nemažiau vieną smūgį G. J. į galvą, o G. J. parkritus ant žemės, kartu su kitu asmeniu kojomis sudavė nemažiau tris smūgius G. J. į galvą ir kitas kūno vietas, taip nukentėjusiajam T. G. padarė poodines kraujosruvas nosyje ir dešinės akies vidiniame kampe, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą viršutinės lupos dešinės pusės gleivinėje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam D. M. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį ties 48 (su šio danties pašalinimu) ir 34-35 dantinis – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam G. J. padarė poodinę kraujosruvą krūtinės ląstoje, odos nubrozdinimus kairio riešo ir dešinio kelio srityse, nosies kaulų lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais jis (t. y. R. Š.) pažeidė viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiesiems T. G., D. M. ir G. J. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte ir BK 284 straipsnyje.

R. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir nurodė tokias aplinkybes. 2019 m. gegužės 26 d. po pietų su D. P. atėjo į (duomenys neskelbtini) išgerti alkoholio. Jie turėjo vieną litrą degtinės, kurią išgėrė kartu su D. D. yra jo vaikystės draugas, gyvena viename rajone, kartu nesimoko, jų santykiai yra geri. Degtinę gėrė apie tris valandas stadione, prie darželio tvoros, kiek atsimena darželio įėjimas yra iš kitos pusės. Jautėsi vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam atrodė, kad D. labiau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nei jis. Kažkur po 3 valandų į stadioną atėjo trys nepažįstami vaikinai, tikslaus amžiaus nurodyti negali ir jie kažką jiems pasakė. Ką tiksliai pasakė jis nepamena, todėl negali pasakyti dėl ko kilo tarp jų žodinis konfliktas. Konflikto metu jis pirmas vienam iš vaikinų, kuriam tiksliai nepamena, kakta sudavė vieną kartą į nosį, bet mušė ne visus vaikinus išvardintus kaltinime. Jis sudavė vieną smūgį kaktą į nosį tik vienam iš vaikinų, kuriam nežino, kitą mušė D., bet ką jis mušė, jis nežino. Trečias vaikinas (ne tas, kuriam sudavė), jį pargriovė ant žemės ir jis gindamas sudavė jam smūgius, kiek tiksliai ir kur, dabar nepasakys, yra nurodęs pirminėje apklausoje. Vaikinas, kuris jį pargriovė jam irgi sudavė kelis smūgius, kiek tiksliai nepasakys, į veido sritį. Nė vieno iš vaikinų jis nespardė, ar spardė D., jis nematė. Muštynes išprovokavo trys vaikinai, todėl jis ir D. turėjo gintis. Muštynes išprovokavo žodinis konfliktas, kuris įvyko tarp jo ir D. ir tų trijų vaikinų, kai jie paprašė trijų vaikinų parūkyti, bet dėl ko tiksliai kilo žodinis konfliktas, jis negali pasakyti. Gailisi, kad įsivėlė į muštynes, žalą pasiruošęs atlyginti.

Apklaustas nukentėjusysis, taip pat nukentėjusiojo nepilnamečio G. J. atstovas pagal įstatymą bei civilinis ieškovas V. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2019-05-26 apie 16 val. į namus atėjo jo nepilnametis sūnus G. J. su draugais T. ir D. ir pasakė, kad prieš 15 minučių, (duomenys neskelbtini) juos sumušė keletas nepilnamečių. Sūnus pasakė, kad juos sumušę nepilnamečiai dar gali būti stadione. Tada nukentėjusysis su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais savo automobiliu nuvažiavo prie minėto stadiono, kur už krepšinio aikštelės arčiau miško stovėjo 10-15 paauglių grupė. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko policijos pareigūnai, su jais kartu privažiavo už krepšinio aikštelės ir maždaug už 50 metrų, miškelyje vėl pamatė minėtą grupę paauglių. Kai priartėjo prie jų, iš grupės du nepilnamečiai pradėjo bėgti į mišką link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis su dviem policijos pareigūnais pradėjo juos vytis. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė, kad jie nubėgo į ,, (duomenys neskelbtini)“ parką, šalia jo namų. Tada jis paskambino savo vyresniam sūnui R. J. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) parke yra du nepilnamečiai, kurie sumušė G. su draugais. Sūnus su savo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir prie pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) pamatė minėtus du nepilnamečius, kuriuos nusivijo prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sūnus jam paskambino telefonu ir pasakė, kad jie nubėgo prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tada jis su savo automobiliu nuvažiavo į nurodytą vietą ir už ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prie monolito lygtai (duomenys neskelbtini), sulaikė vieną iš nepilnamečių, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R., pavardės nežino, kurį nuvežė prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, kur stovėjo policijos pareigūnai. Jis su sūnumi R. J. nuvažiavo prie Vaivorykštės parduotuvės jį išleido ir su nukentėjusiais nepilnamečiais važiavo į Santaros vaikų ligoninę. Maždaug po 3-5 minučių jam paskambino R. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), mato einantį per tiltą kitą nepilnametį, kuris eina link ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie prie parduotuvės sulaikė antrą nepilnametį D. P.. Kadangi automobilyje buvo visi trys nukentėję nepilnamečiai, jie matė kaip buvo sulaikyti R. ir D, jo sūnus pasakė, kad būtent šitie du nepilnamečiai juos sumušė. Juos mušė dar ir kiti nepilnamečiai, jų duomenis pateiks papildomai, kai sūnus atpažins juos facebook paskyroje. Vėliau jis su nepilnamečiais nuvyko į Santaros vaikų ligoninę, kur jo sūnui ir T. G. buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, o D. M. vėliau nuvežė į Žalgirio ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis (t. 1, b. l. 26-28).

Apklaustas nepilnametis nukentėjusysis G. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė tokias aplinkybes. Jį su draugais sumušė. Tą dieną jis buvo pasivaikščioti su D. ir T.. Jie vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Ėjo pro „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jiems iš už nugaros išbėgo D. P. ir paskui jį buvo jo draugų. Jis paprašė cigarečių, jie pasakė, kad nėra. Jis buvo girtas ir jam jų atsakymas nepatiko. Tada pribėgo jo antras draugas ir prasidėjo muštynės. Po muštynių jie nuėjo pas ji namo. Su tėčiu nuvažiavo į ligoninę. Prieš tai jie paskambino policijai ir policija atvažiavo išsiaiškinti. Sulaukė policijos ir jie nuvažiavo ieškoti D. ir jo draugų. Jie juos rado kartu su policija ir tuo viskas baigėsi. Pamena, kad muštynėse dalyvavo ne tik D. su savo draugu, bet ir dar kažkas. Daugiau nieko nežino. Tą dieną buvo su D. ir T.. Per tas muštynės nukentėjo visi trys. Jam buvo sulaužyta nosis. D. žandikaulis, o T. buvo skilimas nosyje. Jam smūgiavo D. draugas R.. Jis nelabai pamena, jam buvo suduoti 3-4 smūgiai. Iš pradžių gavo smūgį į galvą, o kai jis pargriuvo ant žemės spardė kojomis. Jam pataikė į nosį ir turbūt į žandikaulį. D. mušė D. P.. Nematė į kurias vietas jį mušė, nes jis mušėsi su R.. T. sakė, kad iš pradžių jį mušė R.. Po to jis pasitraukė į šoną kol vyko muštynės. Pirmi smūgiai jam buvo suduoti kumščiais į galvos sritį. Kai parkrito jį iš pradžių spardė kojomis po to ir kumščiais, bet ir jis mušėsi. Neatsimena kai jam sudavė į nosį. Jau buvo nukritęs, kai sudavė į nosį. Kai mušėsi su R., jis nemušė jo kojomis, bet po to kai jį pargriovė spardė abu su D.. R. anksčiau nematė ir nepažinojo, o D. kažkada seniai buvo matęs savo rajone. Kai su policija jų ieškojo per „Facebook“ sužinojo jų vardus. Su jais buvo trečias vaikinas, bet jis jo nemušė. Dabar gerai jaučiasi. Po užpuolimo fiziškai jautėsi neblogai, bet jam buvo šokas. Neatsimena kas mušė T.. Kai prasidėjo muštynės R. T. galva trenkė į nosį. Nuo to viskas prasidėjo (t. 1, b. l. 48-51).

Apklausta nukentėjusioji T. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2019 m. gegužės 26 d. apie 17.00 val. į namus atėjo jos nepilnametis sūnus T. G. ir pasakė, kad apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) jį ir dar du jo draugus sumušė grupė nepilnamečių, kurie prisikabino, prašė cigarečių. Tada vieno iš nepilnamečių tėtis V. J. nuvežė sumuštus nepilnamečius į Santaros vaikų ligoninę. Grįžęs iš ligoninės sūnus jai davė gydytojo konsultacijos išrašą, kurioje buvo nurodyta, kad jos sūnui yra lūžęs nosies kaulas. Ji kartu su sūnumi atvyko į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą dėl pareiškimo pateikimo. Policijos komisariate jos sūnus papasakojo, kad matė kaip (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti du nepilnamečiai, kurie juos sumušė. Taip pat jis minėjo, kad prie jų buvo pribėgę dar keli nepilnamečiai, tačiau ar jį mušė ir kiti nepilnamečiai sūnus nurodyti negalėjo, nes viskas įvyko labai greitai (t. 1, b. l. 61-62).

Apklaustas nepilnametis nukentėjusysis T. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė tokias aplinkybes. 2019-05-26 jis su savo dviem draugais su G. J. ir D. M. ėjo prie (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo jaunuolis ir paklausė ar turi cigarečių. Jo draugas G. atsakė, kad neturi. Tas atsakymas nepatiko tam jaunuoliui. Priėjo kiti jaunuoliai, kurie buvo su tuo vaikinu ir pradėjo su jais kalbėtis. Kalbėjo tas jaunuolis, kuris prie jų priėjo ir jo draugas. Neatsimena dialogo, bet viskas prasidėjo nuo to, kad R. trenkė jam iš kaktos į nosį. Jo draugas D. nesureagavo, nesuprato kas vyksta, nes jam tuo metu trenkė į žandikaulį, kuris nuo suduoto smūgio lūžo. Po to, prasidėjo muštynės. Pribėgo dar vienas vaikinas. Jie buvo trise ir jų buvo trys. Pamatėme, kad jų draugas G. guli ant žemės. Jie su D. grįžo ir padėjo jam. Po to, jie kartu nubėgo. Jis paprašė ponios iškviesti policiją, bet ji niekaip nesureagavo, todėl nusprendė eiti pas G. į namus. Ten buvo jo tėvai, kurie jiems suteikė pirmąją medicininę pagalbą. G. tėvas iškvietė policiją. Tuomet prasidėjo tų vaikinų gaudynės. Vieną pagavo jie su G. tėvu, kitą policija, kuris stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, o kitą vaikiną policija sulaikė taip pat prie „(duomenys neskelbtini)“. Po to, G. tėvas nuvežė į Santariškes. Ten apžiūrėjo jo draugus ir jį. Sužinojo, kad jo draugui G. buvo sulaužyta nosis, o D. buvo sulaužytas žandikaulis. Įvykis vyko apie ketvirtą valandą dienos. Tų jaunuolių, kurie juos užpuolė anksčiau nebuvo matęs ir nepažinojo. Su jais buvo vienas. Jaunuolis, kurį iš matymo pažįsta, tai draugų draugas. Jis nedalyvavo muštynėse, bandė raminti. R. vardą pamatė „Facebook“. Po įvykio, tą pačią dieną pamatė „Facebook“. Kas sudavė D. į žandikaulį nematė. Visi trys užpuolė asmenys prieš juos vartojo fizinį smurtą. Jie buvo visi girti. Jam sudavė du smūgius. Pirmas buvo iš kaktos į nosį, o antras į dešine akį. Neatsimena kas sudavė į akį. Viskas įvyko labai greit, bet galbūt kitas sudavė į akį. Gydytojai jam nustatė mėlyne po akim. Su nosimi kažkas buvo. Nosis buvo lūžusi, bet pati sugijo. Dėl patirtų sužalojimų nelankė mokyklos dvi arba tris savaites. Gal dvi savaites nelankė, dabar jau neatsimena. Buvo kilę minčių, kad pradėti kažką lankyti. Buvo mokslo metų pabaiga, todėl daugiau buvo kartojimas. Gal kažkurių dalykų nespėjo padaryti, bet rimtesnių pokyčių nebuvo. Po įvykio jo megztinis buvo išteptas krauju ir suplėšyta striukė. Nežino kas suplėšė jo striukę. Atsimena, kad G. gulėjo ant žemės. Prie jo stovėjo du vaikinai. Tie vaikinai G. spardė kojomis. Visa tai vyko kokias 5 s. Negali pasakyti, ar R. mušė G.. Ne R., o kitas vaikinas prašė cigaretės. Tas vaikinas buvo apsirengęs marškinėliais „Adidas“ ir su šortais (t. 1, b. l. 81-84).

Apklausta kaip liudytoja, nepilnamečio D. M. atstovė pagal įstatymą L. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2019 m. gegužės 26 d. apie 22.00 val. jai sūnus D. parašė žinutę, kad jam yra sulaužytas žandikaulis ir jis guli Žalgirio klinikoje. Iš kart, kai sužinojo nuvažiavo į kliniką. Jiems atvykus D. jau buvo po operacijos, jo gydytojas pasakė, kad D. sulaužytas žandikaulis ir operacijos metu jam buvo išrautas vienas dantis. D. jai papasakojo, kad jis kartu su G. ir T. žaidė krepšinį mokyklos stadione prie mokyklos, kur tiksliai jie žaidė ji nežino. G. yra D. klasiokas, o T. yra jo draugas. 2019 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val. prie jų priėjo du vaikinai ir paprašė parūkyti. D. su draugais atsakė, kad neturi cigarečių (kas iš jų atsakė ji nežino). Po to, tarp D. ir jo draugų (G. ir T.) ir tų dviejų vaikinų įvyko žodinis konfliktas, kuriuo metu vienas iš priėjusių vaikinų, kuris buvo žemesnis (antras vaikinas buvo aukštesnis), vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Ar D. buvo suduoti dar kokie smūgiai ji nežino, jis jai nepasakojo. Konfliktą pradėjo iš D. žodžių tie du vaikinai, ir kad jie pirmi juos puolė mušti. D. nesakė, kad antras vaikinas, kuris aukštesnis, jį mušė. D. labai mažai pasakojo apie įvykį. Tik pasakė, kad gavo vieną kartą nuo žemesnio vaikino į veidą. Kas mušė G. ir T. jis nesakė. Kas vyko po to, kai D. buvo suduotas smūgis D. jai nepasakojo. Ar D. pirmam buvo suduotas smūgis jis nesakė. Tik sakė, kad tie du vaikinai pabėgo, o G. brolis vaikinu ieškojo. Išsamių įvykio aplinkybių D. jai nepasakojo. D. sakė, kad tu vaikinų nepažįsta. D. nesikreipė dėl kūno tyrimo, kad nustatyti kokie jam sužalojimai buvo padaryti. Po įvykio D. gulėjo ligoninėje tris dienas, o po to, D. nenorėjo kreiptis. D. sakė, kad iš kart galėjo kalbėti, o po to veidas ištino ir jam pradėjo skaudėti. G. tėvas nuvežė D. iš pradžių į Santaros, kur jam nustatė žandikaulio lūžį, o po to, nuvežė į Žalgirio kliniką, kur D. atliko operaciją. Po to, D. jai pasakojo, kad G. ir T. irgi lūžo nosis. Civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ar neturtinės žalos nereikš. D. ne iškart jiems pranešė apie įvykį, matomai negalvojo, kad bus tokios pasekmės (t. 1, b. l. 97-98).

Apklaustas nepilnametis nukentėjusysis D. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė tokias aplinkybes. Jis su draugais ėjo pro (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad iš paskos kažkas šaukia. Jie atsigręžė ir pamatė vaikinus. Jie jų paprašė cigarečių. Jie pasakė, kad nerūko. Jie pradėjo elgtis iššaukiančiai. Smūgį sudavė jam į žandikaulį tas, kuris buvo vyresnis iš abiejų. Kažkas gulėjo ant žemės ir jį mušė. Prie jo antrą kartą priėjo vaikinas, bet jis nuo jo pabėgo. Jie paėjo toliau, bet jie nuo jų neatstojo. Ir jau trečią kartą jie susimušė. Ne tai, kad jie juos sumušė, kelis kartus smūgiavo jiems. Jie užtruko. Jie per tą laiką apibėgo ratu ir nuėjo pas draugą į namus. Prieš tai paskambino policijai. Po to su draugo tėvu juos pagavo. Jis buvo su G. J. ir T. G.. Aktyviai dalyvavo 2-3, bet buvo jų daugiau. Nežino jų vardų. Tuos, kurie buvo aktyvūs, tuos ir sugavo. Jam į žandikaulį sudavė tas, kuris buvo vyresnis. Vienam buvo 15 metų, kitam apie 17-18. Iš matymo juos pažįsta. Gavo vieną smūgį į žandikaulį. Kai prie jų priėjo. Prašė cigarečių. Jie atsakė, kad neturi. Vienam iš jo draugų sulaužė nosį, o kitam viskas gerai. Na tik mėlynė po akim buvo. G. buvo sulaužyta nosis, o T. mėlynė po akimi. Su tais vaikinais, kurie juos mušė, kažkada buvo vienoje kompanijoje, bet nebendravo (t. 1, b. l. 112-114).

Apklaustas liudytojas D. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas tokias aplinkybes. 2019 m. gegužės 26 d. įvyko muštynės, iš pradžių su draugu jie sėdėjo ir išgėrinėjo, vėliau sutiko savo pažįstamus, nuėjo iki kitos vietos, kur jie ramiai sėdėjo. Tuomet praeidinėjo trys vaikinai, jie jų paprašė cigaretės, jie pasakė, kad neturi. Jis nuo jų nusisuko, tada atsisuko ir pamatė, kad jau jo draugą muša. Jis pribėgo ir vienam trenkė iš dešinės rankos, kumščiu kažkur į veido sritį, tada kažkas bandė jam trenkti iš galo, jis iš alkūnės trenkė, o trečias jam rodos kažkur pabėgo, jis neatsimena tiksliai ir viskas ir tada pasišalino iš įvykio vietos. Prie (duomenys neskelbtini), ten yra futbolo stadionas, prie krepšinio aikštelės. Su draugu R. Š. iš anksto susitarė, kad vartos alkoholį, nepamena kas atnešė alkoholio. Jie gėrė miškelyje, prie „(duomenys neskelbtini)“ ant kalno. Gėrė degtinę, turėjo vieną litrą. Kai abudu viską išgėrė nuėjo į apačią pas kitus pažįstamus, nusileido nuo kalno prie krepšinio aikštelės, kur buvo pažįstamų kompanija, apie 10-15 asmenų, neatsimena kokie asmenys ten buvo, seniai su jais nebendrauja, jam atrodo jie iš (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynystėje. Jie nežinojo, kad tie asmenys ten bus. Jie sėdėjo, praeidinėjo pro šalį trys nepilnamečiai jaunuoliai, nepažįstami, bet yra juos matęs, jų vardų ir pavardžių nepamena, paprašė jų cigaretės su R.. Jis paklausė ar turi pavaišinti cigarete, jie atsakė, kad neturi, ir jie nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Negali apibūdinti trijų vaikinų, jie nespėjo išeiti, jis nusisuko ir pradėjo eiti link aikštelės atgal ir tada atsisuko ir pamatė, kad jo draugą R. mušą. R. gulėjo, o ant jo sėdėjo vienas iš tų trijų vaikinų, kuris iš vaikinų jis nepamena, nepamena, kai jis buvo pasirengęs. Vaikinas, kuris sėdėjo ant R. užsimojo ir trenkė R.. Kokia ranka nepamena, jam atrodo, kad kumščiu trenkė. Vaikinas trenkė R. vieną kartą kažkur į veido sritį, kur tiksliai nepamena. Tad jis pribėgo ir trenkė vaikinui sėdėjusiam ant R., kumščiu pataikė į galvą, tiesiai į veido sritį. Po jo smūgio vaikinas nukrito nuo R.. Jam kažkas bandė trenkti iš galo, jam iš nugaros ir jis atsisukinėdamas trenkė jam iš alkūnės. Jį bandė atsukti, pajuto ranką ant peties, bandė atsukti, jis pakėlė alkūnę ir trenkė jam iš alkūnės, pataikė į veidą. Po to, R. atsikėlė ir jie nuėjo prie krepšinio aikštelės, o jie pabėgo link „(duomenys neskelbtini)“ pusės ir pasakė, kad „jiems bus blogai“ (t. 1, b. l. 145-147 )

Apklaustas liudytojas R. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas tokias aplinkybes. 2019 metų, kiek pamena buvo, pavasario pabaiga, tikslios dienos nepamena, tikslaus laiko irgi nenurodys, bet jam atrodo, kad galėjo būti apie 13.00 val, į namus atėjo jo brolis G. su dviem draugais. Vieno draugo vardas D., kito draugo vardo jis neprisimena. Broliui bėgo kraujas iš nosies, D. bėgo kraujas iš burnos, o trečiam vaikinui bėgo kraujas iš nosies. Kitų sužalojimų jis nenurodys. Jų drabužiai buvo purvini. Brolis pasakė, kad juos sumušė stadione prie,, (duomenys neskelbtini)“ kažkur prieš 15 minučių. Brolis sakė, kad kai jis su draugais buvo stadione (ką brolis darė stadione su draugais jis nežino) prie jų priėjo vienas vaikinas iš šalia sėdėjusios kompanijos (kiek buvo asmenų kompanijoje brolis nesakė) ir paprašė cigaretės. Žino, kad D. ar kitas brolio draugas davė jam vieną cigaretę. Kiek brolis sakė, priėjo pirmą kartą vaikinas, kuris buvo sulaikytas ir kuris buvo mažas. Po kažkiek laiko vėl priėjo tas pats vaikinas ir vėl paprašė cigaretės. Jie atsakė, kad neduos, kiek galima prašyti, o brolis pasakė, eik iš čia, ko tu iš mūsų nori. Tas vaikinas supyko ir prasidėjo ginčas tarp to vaikino ir jo brolio ir jo draugų. Kiek suprato iš brolio pasakojimo, ginčo metu iš tos kompanijos priėjo dar du vaikinai, po ko, prasidėjo muštynės. Iš brolio žodžių suprato, kad pirmas smūgis buvo suduotas brolio draugui į nosį kaktą, kurio vardo nežino, smūgį sudavė mažas vaikinas, kuris vėliau buvo sulaikytas. Muštynių metu brolis sakė, kad jam sudavė vieną smūgį į nosį, sudavė arba mažas arba didelis, po smūgio brolis nugriuvo ant žemės, jam nugriuvus brolį mušė toliau. Brolį toliau mušė tas pats kas jam sudavė smūgį. Kiek broliui buvo suduota smūgių, kai jis gulėjo ant žemės brolis negalėjo tiksliai nurodyti. Muštynių metu kiek žino D. buvo suduotas smūgis į pilvą ir į dantis, kas sudavė jis nežino, kiek žino po šitų smūgių jis irgi nugriuvo ant žemės. Kiek suprato mušėsi D. su vienu iš trijų vaikinų, ir mušėsi jo brolis su kitu iš trijų vaikinų, ką darė trečias vaikinas iš tos kompanijos jis nežino. Tiek D., tiek brolis muštynių metu sudavė tiems vaikinams, nes gynėsi, tačiau po to kai broliui buvo suduotas smūgis į nosį, o D. į dantis, jie jau negalėjo gintis, o tie vaikinai juos mušė toliau. Kiek žino muštynės kartu su žodiniu konfliktu vyko apie 10 minučių. Po to, broliui ir jo draugams pavyko atsikelti ir pabėgti. Tėvas pamatęs sumuštą brolį ir jo draugus nusprendė juos nuvežti į ligoninę. Išėję iš namų, brolis pamatė tuos du vaikinus. Tėvas priėjo prie vaikinų, ir pasakė, kad tuoj iškvies policiją, ir vaikinai pabėgo. Po to, tėvas paskambino policijai ir jam. Tėvas paprašė padėti sugauti du vaikinus. Tėvas pasakė, kad vaikinai girti. Tėvas jam apibūdino, kaip atrodė tie du vaikinai. Vienas iš jų buvo mažas, ir buvo užrišęs tamsios spalvos džemperį ant juosmens, o kitas didelis. Daugiau jokių vaikinų požymių tėvas nenurodė. Tėvas pasakė, kad vaikinai nubėgo į (duomenys neskelbtini) parką, ten jis kartu su savo draugu G. nubėgo į tą parką. Parke vaikinų nesurado, todėl nusprendė jų paieškoti su automobiliu. Važiuojant (duomenys neskelbtini), prie autobusų parko, pamatė du vaikinus išėjusius iš parko, panašius pagal tėvo apibūdinimą. Jis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie vaikinų. Pribėgęs užrėkė, kam jie sumušė jo brolį. Vaikinai išsigando ir mažas vaikinas atsistojo į kovinę padėtį ruošdamasis jam smūgiuoti. Jis suprato, kad tai tie patys vaikinas, nes pas vieną buvo užrištas džemperis ant liemens, jie buvo girti, vienas mažas, o kitas didelis. Gindamasis jis nustūmė nuo savęs šalia stovintį didelį vaikiną. Po to, pribėgo jo draugas. Jie norėjo sulaikyti vaikinus, bet jie pabėgo per tiltą link ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Jie nubėgo iš paskos. Vaikinai bėgdami išsiskirstė. Jiems pavyko sugauti tik vieną didelį vaikiną prie namų kitoje pusėje priešais ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Pagautą vaikiną nuvedė prie policijos automobilio, kuris stovėjo šalia kieme. Kitas vaikinas pabėgo, matė kaip jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) stotelės pusę ir dingo. Po to, jis su automobiliu dar ieškojo kito mažo vaikino ir ieškodamas jį pastebėjo su asmenų kompanija (apie 15 asmenų kompanija) prie stotelės ,, (duomenys neskelbtini)“, jie kilo laiptais ant tilto ir ėjo link ,, (duomenys neskelbtini)“ pusės. Jis važiuojant automobiliu stebėjo mažą vaikiną, kur jis eina. Pranešė policijai ir policija atvyko ir sulaikė tą mažą vaikiną (t. 1, b. l. 133-134).

Apklaustas liudytojas E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė tokias aplinkybes. Tikslios įvykio dienos nepamena, bet galėjo būtį data ir laikas nurodytas ROIK ataskaitoje. Tądien dirbo su kolega E. Z.. Iš OVS gavo pranešimą, kad sumušti nepilnamečiai, prie gimnazijos, adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėjas, kiek pamena jis buvo su dviem vaikinais. Iš išvaizdos suprato, kad vaikinai nepilnamečiai. Pranešėjas buvo vieno iš vaikinų tėvas, kaip vėliau paaiškėjo G. tėvas. Pranešėjo sūnui iš nosies bėgo kraujas. Kokie buvo sužalojimai G. draugui, jis nepamena. G. paaiškino, kad jie ėjo stadione pro kompaniją jaunuolių, tarp kurių buvo pažįstami asmenys. Prie jų priėjo du vaikinai iš tos kompanijos ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kiek pamena žodinis konfliktas įvyko, nes vaikinams iš tos kompanijos nepatiko, kad einantis pro šalį G. su draugu į juos žiūri. Vaikinai, kurie priėjo buvo girti iš G. žodžių, nes kompanija stadione gėrė. Nei G., nei jo draugas nedetalizavo kiek jiems ir kur buvo suduoti smūgiai. Koks buvo G. draugo vardas jis nepamena. Jie tik jiems nurodė, kad juos mušė du asmenys. Jie pradėjo ieškoti asmenų ir kartu su G. ir jo draugu nuvyko ant kalnelio prie stadiono, šalia miškelio, kur pamatė trys jaunuolius. G. su draugu pasakė, kad juos mušė du vaikinai vienas iš kurių kaip vėliau paaiškėjo buvo D., o kitas R.. G. jiems nesakė, kas jį mušė ar D. ar R., taip pat jo draugas nesakė kas jį mušė ar D., ar R.. Būtent šie du vaikinai juos pamatę pradėjo bėgti, jie bėgo iš paskos, bet vaikinai paspruko. R. aukštesnis, o kitas D. žemesnis. Kitų jų požymių dabar neįvardins, bet jų požymius turėjo nurodyti savo tarnybiniame pranešime. Jiems miškelyje nepavyko surasti vaikinų, todėl ieškojo jų toliau (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Po kažkiek laiko išgirdo radijo ryšiu, kad viena iš vaikinų, kurių ieško, yra sulaikytas. Jie atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur buvo sulaikytas R., nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. nenorėjo pasakyti kur yra D., todėl tęsė D. paiešką. Po kažkurio laiko gavo pranešimą, kad D. buvo pastebėtas netoli (duomenys neskelbtini). Privažiavus pamatė grupę jaunuolių, vienas iš jų pradėjo bėgti link ten esančių kioskų, kur jie jį sulaikė. D. elgėsi agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. G. jiems nesakė, kuris būtent iš sulaikytų vaikinų jį mušė, taip pat jo draugas nesakė, kuris iš sulaikytų vaikinų jį mušė (t. 1, b. l 139-140 ).

2019-05-29 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1738/2019(01) konstatuota, kad G. J. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstoje, odos nubrozdinimai kairio riešo ir dešinio kelio srityse, nosies kaulų lūžis, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2019 m. gegužės 26 d.. Visis nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu. Vertinant visumoje, nustatyti sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vertinant atskirai poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 57-58).

2019-08-19 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1729/2019(01) konstatuota, kad T. G. nustatytos poodinės kraujosruvos nosyje ir dešinės akies vidiniame kampe, nosies kaulų lūžis, kraujosruva viršutinės lupos dešinės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimas nugaroje, dešinės plaštakos II delnakaulio krumplio srities patinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gegužės 26 d.. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Poodinės kraujosruvos nosyje ir dešinės akies vidiniame kampe, kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje bei nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu, todėl vertinami visumoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimas nugaroje bei dešinės plaštakos II delnakaulio krumplio srities patinimas tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinkam nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos nosyje ir dešinės akies vidiniame kampe, kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje bei nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas nugaroje padarytas 1 trauminiu poveikiu. Dešinės plaštakos II delnakaulio krumplio srities patinimas padarytas 1 trauminiu poveikiu ( t. 1, b. l. 94-95).

2019-10-10 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 3496/2019(01) konstatuota, kad D. M. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis ties 48 (su šio danties pašalinimu) ir 34-35 dantinis padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sudavus vieną smūgį kitam asmeniui, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gegužės 26 d.. Apatinio žandikaulio lūžis atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. D. M. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis nebūdingas sužalojimams, padaromiems sau pačiam nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 129-131).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad D. P. 2019 m. gegužės 26 d., 17.35 val. nustatytas 1.60 promilių girtumas (t 1, b. l. 142).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad R. Š. 2019 m. gegužės 26 d., 17.16 val. nustatytas 1.89 promilių girtumas (t. 2, b. l. 48)

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. Š. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad žodinio konflikto metu jis sudavė vienam iš vaikinų, kuriam tiksliai nepamena, kakta sudavė vieną kartą į nosį. Mušti vaikinus pradėjo jis. Po jo suduoto smūgio kitas iš trijų vaikinų jį puolė (jį puolė ne tas vaikinas kuriam jis sudavė), jį pargriovė ant žemės, jis nugara nugriuvo, jis jį užgulė (kaip užgulė jis nepamena) prispaudė prie žemės ir sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į veido abi puses. Jis pradėjo gintis ir sudavė abiem rankomis (kumščiais) vaikinui kiek pamena į abu šonus. Kiek sudavė smūgių jis tiksliai nepasakys, ne mažiau 4 smūgių. Tačiau kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, taip pat - specialisto išvados, kiti rašytiniai duomenys.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis R. Š. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu sukėlė muštynes ir vartojo smurtą G. J., T. G. ir D. M. atžvilgiu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. Š. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis iš esmės neginčijo to fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu jis sudavė vienam iš vaikinų, kuriam tiksliai nepamena, kakta sudavė vieną kartą į nosį. Mušti vaikinus pradėjo jis. Tai, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš visus nukentėjusiuosius, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose G. J. parodė, kad jam smūgiavo D. draugas R., T. G. parodė, kad R. jam trenkė iš kaktos į nosį, bei D. M. parodė, kad jam į žandikaulį sudavė tas, kuris buvo vyresnis, o iš byloje esančių duomenų galima nustatyti, kad tai R. Š.. Tokias aplinkybes patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, bei specialisto išvados. Taip pat teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis suduotais smūgiais padarė nukentėjusiajam D. M. žandikaulio lūžį, bei nukentėjusiesiems G. J. ir T. G. nosies kaulų lūžį.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis R. Š. muštynių metu įžūliu elgesiu kakta sudavė vieną kartą į nosį T. G., dėl ko pastarajam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, taip pat sudavė vieną smūgį į žandikaulį D. M., dėl ko pastarajam diagnozuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, bei sudavė G. J. smūgius į galvą, o kai jis pargriuvo ant žemės spardė kojomis, pataikė į nosį ir žandikaulį, dėl ko pastarajam diagnozuotas nosies kaulų lūžis, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas trijų nukentėjusiųjų sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę R. Š., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos), tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, jauno amžiaus (nepilnametis), baustas administracine tvarka, mokosi.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. Š. už BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio, skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiam asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam R. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis iš esmės pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio. Be to, kaltinamasis mokosi, yra nepilnametis. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. Š. suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ar pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. Š., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais – paliktini saugoti byloje.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 533,37 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužaloti nepilnamečiai nukentėjusieji, jie dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti solidariai iš kaltinamojo R. Š. ir jo atstovės pagal įstatymą R. Š..

Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinės žalos, kurią patyrė dėl smurto, kurio metu buvo sulaužyta jo sūnaus nosis (t. 2, b. l. 4). Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis V. J. patyrė dvasinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau, byloje nėra duomenų. Teismas vertina ir tai, kad šiuo atveju, be juntamų ir akivaizdžių veiksnių, V. J. patyrė ir patiria emocinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o šiuo nuosprendžiu nustatomas 800 eurų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ar pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Priteisti solidariai iš kaltinamojo R. Š. ir jo atstovės pagal įstatymą R. Š. 533,37 eurus Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamojo R. Š. ir jo atstovės pagal įstatymą R. Š. 800 eurų nukentėjusiajam V. J. neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.