Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promsta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aliuminio konstrukcijos“, antstolei A. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. O., „BTA Insurance Company“ SE (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d, sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2009 m. birželio 1 d. gautas pareiškėjo UAB „Bobkatoma“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo (b. l. 6, t. 1). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2009 m. birželio 17 d. pašalinti pareiškimo trūkumus (b. l. 113, t. 1). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. pranešimu UAB „Promsta“ vadovui dėl būtinų įrodymų pateikimo konstatuota, kad 2009 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas pareiškėjo UAB „Bobkatoma“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Promsta“. Bankroto byla UAB „Promsta“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 71 – 72, t. 1). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad iš UAB „Promsta“ 2009 m. gegužės 27 d. išieškota 332,18 Lt, 2009 m. birželio 3 d. 74 430,19 Lt, 2009 m. birželio 4 d. 4 530,49 Lt, iš viso 79 292,86 Lt, kurie 2009 m. birželio 5 d. antstolės A. P. patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. 173-3100 paskirstyti taip: 2009 m. birželio 8 d. pavedimu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pervesta 14 944,75 Lt skolai padengti ir 2009 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimu pervesta 2 900,07 Lt bylos vykdymo išlaidoms padengti. Antstolės A. P. depozitinėje sąskaitoje saugoti 61 448,04 Lt paskirstyti taip: vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00313 pervesta išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 328,80 Lt grąžintinoms vykdymo išlaidoms padengti, 127,47 Lt papildomoms patirtoms vykdymo išlaidoms padengti ir 100,96 Lt atlyginimo antstoliui; vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00493 pervesta UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 55 557,58 Lt, 5 333,23 Lt vykdymo išlaidoms padengti, iš jų 4 000 Lt atlyginimo antstoliui (b. l. 7, t. 1).

Dėl pareiškimo iškelti UAB „Promsta“ bankroto bylą priėmimo momento

Apeliantas BUAB „Promsta“ apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 115 straipsnį bei 137 straipsnio nuostatas ir dėl to netinkamai nustatė pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo priėmimo momentą Vilniaus apygardos teisme. Apeliantas nurodo, kad nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. birželio 17 d. pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus ir pareiškėjas nustatytu terminu trūkumus pašalino, todėl pareiškimo priėmimo data laikytina data nurodyta teisėjo rezoliucijoje, t. y. 2009 m. birželio 1 d. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas BUAB „Promsta“ pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto, kurį atsakovai Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Aliuminio konstrukcijos bei antstolė A. P. įgijo dėl neteisėtų antstolio veiksmų, grąžinimo. Ieškovas ieškinyje rėmėsi ĮBĮ nuostata, įpareigojančia sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir išieškojimo procesus nuo to momento, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį teisiškai reikšmingos pasekmės yra siejamos su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimu. Suinteresuotas asmuo pats arba per atstovus ar kitus asmenis teismui pareiškimą paduoda, t. y. jį įteikia. Jeigu pareiškimas teisme faktiškai yra, tai yra pagrindas vertinti, kad suinteresuotas asmuo padavimo veiksmus atliko. Teisme svarstoma dėl gauto pareiškimo priėmimo: įvertinama, ar jis atitinka įstatymo reikalavimus, ar neturi trūkumų ir ar gali būti pradedamas nagrinėti. Ar pareiškimas yra priimtas, vertinama pagal tai, ar teisėjo rezoliucija (nutartimi) išspręstas jo priėmimo klausimas, ar buvo nustatyta pareiškimo, kaip procesinio dokumento, trūkumų ir pareikalauta juos pašalinti, ar priimta nutartis, kad visi ar dalis trūkumų liko neištaisyta ir pareiškimas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu pareiškimas teismui buvo paduotas, bet jis nėra priimtas rezoliucija ar nutartimi ir byloje nepriimta nutartis dėl trūkumų šalinimo bei nepašalinus trūkumų, nepriimta nutartis dėl pareiškimo grąžinimo jį pavadavusiam asmeniui, arba nepriimta nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, o pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme, tai yra pagrindas vertinti, kad pareiškimas yra priimtas ir atsiranda procesinės teisinės pasekmės, kildinamos iš pareiškimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo rezoliucijos nebuvimas nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog teisme pareiškimas nepriimtas ir neatsirado teisinės pasekmės pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo teisme buvo gautas ir įregistruotas 2009 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2009 m. birželio 17 d. pareiškimo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti trūkumai buvo pašalinti, 2009 m. birželio 19 d. pateikiant atitinkamus dokumentus, ir pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog šiuo atveju nuo pradėto pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui momento laikytina, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra priimtas. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas pareiškėjo UAB „Bobkatoma“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Promsta“ ir nors pareiškimas nėra priimtas bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškimas nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas apeliaciniame skunde dėstydamas argumentus dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo momento klaidingai tapatina pareiškimo padavimo ir jo priėmimo momentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai pareiškimui nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir trūkumai pašalinti, jis laikomas paduotu jo pradinio pateikimo dieną, tuo tarpu priimtu jis laikomas tik nuo tos dienos, kurią atlikti aukščiau paminėti veiksmai, t. y. priimta teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo ar pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto teiginiai, kad pareiškimas dėl UAB „Promsta“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2009 m. birželio 1 d. atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo tarpu tik atsisakius iškelti bankroto bylą išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami.

Dėl antstolės pareigos domėtis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei antstolio statusą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė nežinojo ir negalėjo žinoti apie gautą ir teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas pažymėjo, kad antstoliui suteiktų teisių apimtis yra pakankama gauti bet kokiai informacijai, reikalingai jo pareigų vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus negalėjo pasinaudoti jai suteiktomis galimybėmis dėl susižinojimo dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo bei tuo pačiu patikrinti bei užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą, todėl nėra galimybės konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą bei kaltę bei iš to atsirandančias pasekmes. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnis numato, kad atlikdamas įstatyme nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Taigi minėta įstatymo nuostata numato plačias antstolio teises gauti jam reikalingo pobūdžio informaciją iš visų juridinių bei fizinių asmenų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiomis jam suteiktomis teisėmis antstolis vykdydamas bylą privalo aktyviai naudotis, siekdamas užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nenustatyta mechanizmo, kaip yra pateikiama teismo informacija apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia teismas nedelsdamas ir viešai. Šią informaciją turi pareigą pateikti teismas, nes tai susiję su teismo veiksmais, kuris kontroliuoja bankroto bylos eigą ir privalo užtikrinti visų bankroto procedūrą užtikrinančių įstatymų nuostatų įgyvendinimą, o jos gali turėti įtakos išieškotojų, skolininkų, kreditorių, antstolių ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Informacija turi būti skelbiama nedelsiant po teisėjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz., skolininkui, išieškotojui, antstoliui, kreditoriui) gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009). Taigi, informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas visais atvejais paskelbia viešai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors Vilniaus apygardos teisme gauti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo teismo internetiniame puslapyje skelbiami tik nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau tokia nustatyta skelbimo tvarka nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog antstolė nagrinėjamu atveju negalėjo kitais būdais sužinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ĮBĮ 5 str. 3 d.). Todėl yra akivaizdu, jog žinant įmonės buveinės vietą, nagrinėjamu atveju buvo galima pasidomėti ar atitinkamame apygardos teisme nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo labiau, kad teismas priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą bei vykdydamas pareigą tai paskelbti viešai tokį pranešimą galimai paskelbė teismo skelbimų lentoje ir pan. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog antstolė nors ir galėjo, tačiau nepasidomėjo ar atitinkamos įmonės, iš kurios antstolė vykdė skolos išieškojimą, atžvilgiu yra pateiktas bei priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o tuo pačiu ir nesiėmė reikiamų priemonių vykdymo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokie antstolės veiksmai vertintini kaip netinkamas pasinaudojimas visų jai suteiktų priemonių atliekamų vykdymų veiksmų teisėtumui užtikrinti.

Dėl išieškojimo teisinio vertinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, jog lėšų paskirstymas ir pervedimas yra išieškojimo vykdymas. Kol po turto realizavimo į antstolio depozitą gautos lėšos nepaskirstytos ir nepervestos, tol vyksta išieškojimas. Ar vyksta išieškojimas, sprendžiama pagal tai, ar yra užbaigta vykdomoji byla dėl visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009). Jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nėra užbaigta vykdomoji byla, tai lėšų pervedimas išieškotojui pagal antstolio patvarkymą, kai jį priimant ar jau jį priėmus prasidėjo išieškojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, yra negalimas, o jų gavimas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį traktuojamas kaip neteisėtas. Jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškotos.

Nagrinėjamu atveju antstolės A. P. depozitinėje sąskaitoje saugoti 61 448,04 Lt 2009 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimais paskirstyti taip: vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00313 pervesta išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 328,80 Lt grąžintinoms vykdymo išlaidoms padengti, 127,47 Lt papildomoms patirtoms vykdymo išlaidoms padengti ir 100,96 Lt atlyginimo antstoliui; vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00493 pervesta UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 55 557,58 Lt skolai padengti, 5 333,23 Lt vykdymo išlaidoms padengti, iš jų 4 000 Lt atlyginimo antstoliui (b. l. 7, t. 1). Taigi nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog minėtų vykdymo veiksmų atlikimo metu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, o pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį išieškojimas ir realizavimas turėjo būti sustabdyti. Todėl tokie antstolės veiksmai, t. y. išieškotų lėšų paskirstymas bei pervedimas, atlikti jau po pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Promsta“ iškėlimo, laikytini neteisėtais.

Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą įgijo ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009). Kaip minėta aukščiau, iš bylos medžiagos matyti, kad antstolės A. P. depozitinėje sąskaitoje saugoti 61 448,04 Lt 2009 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimais paskirstyti taip: vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00313 pervesta išieškotojui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 328,80 Lt grąžintinoms vykdymo išlaidoms padengti, 127,47 Lt papildomoms patirtoms vykdymo išlaidoms padengti ir 100,96 Lt atlyginimo antstoliui; vykdomojoje byloje Nr. 0173/09/00493 pervesta UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 55 557,58 Lt skolos padengimui, 5 333,23 Lt vykdymo išlaidoms padengti, iš jų 4 000 Lt atlyginimo antstoliui (b. l. 7, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kad minėti vykdymo veiksmai jau buvo atlikti po to kai buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Promsta“ tokie antstolės veiksmai vertinant juos ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies prasme yra laikytini neteisėtais ir nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Išieškotojas vykdymo procese turi tinkamai naudotis savo teisėmis, būti apdairus ir rūpestingas, todėl jei skolininkas yra įmonė, privalo domėtis ar nėra teismo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ir antstolė būdami apdairūs ir rūpestingi teisinių santykių dalyviai turėjo vykdymo procese domėtis skolininko teisine padėtimi ir ar teismo nėra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Todėl atsakovai, dalyvaudami vykdymo ir skolos išieškojimo procese, turėjo domėtis ir žinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Promsta“ priėmimą teisme.

Dėl antstolės veiksmų teisėtumo

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio dalies tenkinimas CK 6.237 straipsnio pagrindu, nereiškia, kad antstolės veiksmai buvo teisėti ir antstolė yra atleidžiama nuo atsakomybės dėl tokių veiksmų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra surinkti ir ištirti visi įrodymai, išaiškintos faktinės aplinkybės, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Tenkintina ieškinio dalis dėl atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ antstolės A. P. pervestų 55 886,38 Lt lėšų bei 3 873,77 Lt palūkanų priteisimo (CK 6.237 str., 6.240 str. 1 d.). Taip pat tenkintina ieškinio dalis dėl antstolės A. P. be pagrindo įgytų 5 561,66 Lt lėšų bei 385,51 Lt palūkanų priteisimo (CK 6.237 str., 6.240 str. 1 d.). Taip pat ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistinos palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Kita ieškinio dalis dėl 14 944,75 Lt skolos, 1 166,92 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kita ieškinio dalis dėl lėšų iš atsakovės antstolės A. P. priteisimo netenkintina, kadangi minėtos sumos išieškotos ir pervestos dar 2009 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 69 ir 2009 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 76, t. y. iki pareiškimo dėl UAB „Promsta“ bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo BUAB „Promsta“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas iš naujo nagrinėti bylos, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovas BUAB „Promsta“ prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas yra nepagrįstas, kadangi jis į bylą nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 98 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimamą sprendimą, atsakovų UAB „Aliuminio konstrukcijos“ bei antstolės A. P. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 65 707,32 Lt, atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atžvilgiu tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 59 760,15 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1 792 Lt žyminio mokesčio, atsakovės antstolės A. P. atžvilgiu tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 5 947,17 Lt, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 178 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Promsta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aliuminio konstrukcijos“, antstolei A. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir restitucijos taikymo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ 55 886,38 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 38 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 3 873, 77 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus 77 ct) palūkanų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Promsta“ naudai.

Priteisti iš atsakovo antstolės A. P. 5 561,66 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą 66 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 385,51 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 51 ct) palūkanų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Promsta“ naudai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ 1 792 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo antstolės A. P. 178 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.