Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymas atnaujinti civilinę bylą Nr. A2-3329-798/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NORD Via“ ieškinį atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IREKO“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3941-656/2014 pagal ieškovo UAB „NORD Via“ ieškinį atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų vykdant viešąjį pirkimą panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „IREKO“, 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Skirti atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188752174) 13 510 Lt (trylikos tūkstančių penkių šimtų dešimties litų) baudą, mokėtiną valstybės naudai.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NORD Via“ (j. a. k. 302530413) iš atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188752174) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-3329-798/2015, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija, reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra, be kitų, toks pagrindas: naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (2 punktas). Nagrinėjamu atveju šiuo teisiniu pagrindu apeliantas ir grindė savo prašymą atnaujinti procesą byloje.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į atsakovo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Apelianto teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimtas sprendimą, nežinojo, jog 2014 m. rugpjūčio 6 d. viešojo pirkimo sutartis nebuvo įsigaliojusi, todėl klaidingai vertino viešojo pirkimo sutarties svarbumą bei tai, kad yra viešojo intereso nulemtas būtinumas nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia, o atsakovui skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiais gali būti tiek sandoriai (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: atsiras ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis; 6.30 straipsnio 1, 4 dalys); šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis; 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis); nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimą, taip pat jo teisinį kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

CK 6.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. rugpjūčio 6 d. viešojo pirkimo sutartyje nustatyta, jog sutartis įsigalioja užsakovui pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį su BĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“ bei rangovui pateikus tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą (sutarties 5.1 p.). Dėl to darytina išvada, jog nurodyta viešojo pirkimo sutartis sudaryta su sąlygine prievole, kadangi pagal sutarties 5.1 punktą susitarta prievolė turi sąlyginės prievolės požymius, t. y. prievolė susieta su būsima aplinkybe – finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymu bei tinkamu sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu. Nurodyta sutartis buvo pasirašyta, t. y. sudaryta ir galiojanti.

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad paminėtos ir kitos pareiškėjo (apelianto) nurodytos aplinkybės, kaip naujai paaiškėjusios, pareiškėjui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai buvo žinomos ir turėjo būti žinomos nagrinėjant bylą pagal ieškovo UAB „NORD Via“ ieškinį atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „IREKO“, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad VPĮ 14 straipsnis reglamentuoja pirkimų įgaliojimų suteikimą kitai perkančiajai organizacijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų, jog sprendimą priims peržengdamas apeliacinio skundo ribas, neturėjo įtakos priimamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekia revizuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas ir netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.