- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 1-68-333/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-0-00024-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kaltinamasis
- V. D.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant L. J., dalyvaujant prokurorui T. B., gynėjai O. K., nukentėjusiajam R. Š. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
2009-06-22 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. 30 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, paleistas 2009-09-17;2012-04-19 Vilniaus miesto 3-ios apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;2012-08-24 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 5 metams laisvės atėmimu. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-07-29 apie 15.50 val. V. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos baldų gamybos bare, kilus žodiniam konfliktui ir grumtynėms, tyčia sudavė rankomis smūgius į įvairias kūno vietas ir dūrė baldinės plokštės atraiža nuteistajam R. Š. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl penetruojančios kairės akies odenos žaizdos su akies obuolio vidinio dangalo iškritimu, nes dėl regėjimo kaire akimi netekimo kairės akies obuolio sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis prarado iki 20 % bendro darbingumo, taip pat padarė muštines žaizdas kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, kraujosruvas odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje.
Kaltinamasis V. D. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Š. kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Abu buvo tame pačiame būryje, gyveno toje pačioje kameroje ir kartu dirbo gamybiniame ceche. Teigė, kad iki įvykio su juo turėjo tik buitinių konfliktų, daugiausia dėl higienos nesilaikymo. 2015-07-29 abu dirbo ceche. Vėliau atvažiavo automobilis ir reikėjo į jį pakrauti baldus. R. Š. meistras liepė eiti krauti, bet jis pasakė, kad dėl stuburo skausmų nekraus. Tuomet pats nuėjo link R. Š. ir dar kartą jo paprašė padėti. R. Š. sėdėjo prie staklių, ruošėsi rūkyti cigaretę ir nė neketino eiti dirbti. Kai paliepęs antrą kartą, dėl pasakyto prašymo R. Š. labai supyko, pakilo ir artinosi link jo. Išsigandęs bėgo į kitą patalpą, kur jį pasivijęs R. Š. pastūmė ir pargriovė ant prie sienos sudėtų baldinių plokščių bei sudavė kelis smūgius į veido sritį. Bandydamas gintis sugriebė jam už marškinėlių ir juos suplėšė. Galėjo tuo metu apibrozdinti jo kaklą, o grumtynių metu jis susižaloti koją. Tuomet R. Š. jį paleido ir nuėjo link savo staklių, nusiėmė akinius bei pasiėmęs šluotą grįždinėjo atgal. Tai pamatęs, pats pasiėmė apie 2 m ilgio baldinės plokštės atraižą ir pasiruošė gintis. Pradėjęs mosikuoti su atraiža, o R. Š. - su šluota. Besimosikuojant su šluota R. Š. pataikė į atraižą ir nulaužė jos galą. Besiartinant vienam prie kito su atraiža, ar su nulūžusiu jo galu, pataikė R. Š. į akį. Tada R. Š. numetė šluotą, o pats pasinaudojęs proga pabėgo į rūbinę bei į prausyklą. Konflikto niekas nematė. R. Š. sužalojęs tik gindamasis, ketinimų jį sužeisti tyčia neturėjęs. Dėl to nesutinkantis ir su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu su nukentėjusiuoju R. Š. (akistatos protokolas, b. l. 20-21) V. D. parodė, kad nustojus muštis R. Š. nuėjo į savo darbo vietą ir pasiėmęs šluotą stovėjo prie patalpos, kur surinkinėjami baldai, įėjimo. Kai paklausė, ko stovi su šluota, šis nieko neatsakė ir ėjo link jo. Tuomet pagriebęs po ranka pasitaikiusią baldinės plokštės atraižą ir abu pradėjo mosikuotis, vienas su šluota, kitas su atraiža. Kai lūžo šluotos kotas, o jo rankose laikyta atraiža, jis tebelaikė ištiestą nulaužtą atraižą į R. Š. pusę, o šis ėjo link jo artyn ir nematydamas tos atraižos į ją atsitrenkė veidu, kuri ir sužalojo akį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (įtariamojo apklausos protokolas, b. l. 80-81) V. D. parodė, kad susistumdymo metu R. Š. jam sudavė daugybę smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. Gindamasis, po ranka pasitaikiusia baldinės plokštės atraiža, sudavęs smūgį R. Š. į veido sritį. Nenorėjo jo sužaloti. Tai įvyko netikėtai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (įtariamojo apklausos protokolas, b. l. 84-85, 88-89) V. D. parodė, kad jokių smūgių R. Š. nesudavė, išskyrus tai, kai jis pats atsitrenkė į baldinės plokštės atraižą ir pats susižalojo akį.
Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad su kaltinamuoju V. D. pradėjo nesutarti, kai gyvenant kameroje jis gulėjo to pačio gulto antrame aukšte, o V. D. gulėjo pirmame aukšte. V. D. pastoviai jam reiškė pretenzijas dėl higienos, blogo kvapo. Kartu taip pat dirbo ir tame pačiame gamybiniame ceche. Darbo metu nesutarimų nebuvo. V. D. žinojo, kad jo sužalotas stuburas. Įvykio dieną būnant gamybiniame ceche meistras liepė eiti krauti baldų, bet jam pasakęs, kad norėtų geriau susitvarkyti cechą. Dėl to meistras neprieštaravo. Netrukus prie jo priėjo V. D. ir liepė eiti krauti baldų. Kai atsisakęs, V. D. į jį metė medžio atraižą. Atraižą atsimušęs su ranka. V. D. artinosi link jo. Nujautė, kad bus negerai. Abu nusiėmė akinius ir prasidėjo grumtynės, abu įsikibo į drabužius. Kai V. D. išsilaisvino, nubėgo į kitą cecho patalpą. Jam nubėgęs iš paskos. Sugriebė V. D. už pečių ir pakėlęs stūmė link prie sienos stovinčių baldinių plokščių bei sudavė kelis smūgius su ranka. Tuo metu griūvančios plokštės galėjo sužaloti, apibrozdinti, abu. V. D. šaukėsi pagalbos, bet niekas neatsišaukė. Tuomet jį paleidęs ir nuėjęs į cechą. Tada į šią patalpą atbėgo V. D., rankose laikydamas ilgą medžio plokštės atraižą ir su ja mosikavo. Pagriebęs šluotą ir su ja bandęs gintis. Bet besimosikuojant su šluota, ja pataikė į plokštės atraižą ir nulūžo šluotos kotas. Šluotą numetė į šalį. Pasimetęs nežinojo kuo gintis. Tuo metu pajautė smūgį į akį ir sukniubo. Suprato, kad specialiai suduoti į veidą V. D. gal ir nenorėjo, bet norėjo užkirsti, sužaloti, nes pasibaigus pirmoms grumtynėms rusiškai pasakė, kad įdurs. Po sužalojimo nuėjęs į dušą. Sutikti meistrai teiravosi, kas atsitiko, bet apie įvykusį konfliktą jiems nieko nepasakojo. Tuo metu negalvojo, kad bus tokios sunkios pasekmės ir neteks regėjimo. Praeinant per kontrolės postą jį sulaikė ir iškvietė gydytojus. Šiuo metu su kaire akimi visiškai nematantis. Prašė iš kaltinamojo priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas R. K., Alytaus pataisos namuose veikiančios įmonės „Mūsų amatai“ cecho meistras, parodė, kad kaltinamasis V. D. ir nukentėjusysis R. Š. dirbo tame pačiame ceche. Tarp jų konfliktų darbo metu nepastebėjo. Įvykio dieną eidamas į tualetą ant dušo durų pastebėjo kraujo dėmes, bet niekas iš nuteistųjų nieko negalėjo paaiškinti. Tuomet apie tai informavęs savo viršininką J. Š.. Kai nuėjo į cechą, pastebėjo, kad nuteistojo R. Š. sužalota akis, paakyje matėsi guzas, bet jis nieko nepaaiškino.
Liudytojas J. Š., Alytaus pataisos namuose veikiančios įmonės „Mūsų amatai“ cecho viršininkas, parodė, kad apie įvykį sužinojo tik iš meistro R. K.. Matė tualeto patalpose kraujo dėmes, kalbėjo nuėjęs į cechą su R. Š., bet šis vengė ką nors pasakoti. Apie įvykį informavo direktoriaus budintįjį padėjėją. Tą dieną į cechą atvažiavo mašina ir reikėjo krauti baldus. Liepęs R. Š. padėti krauti, bet šis atsisakė, skundėsi, kad pavargęs. Tuomet liepęs jam eiti sutvarkyti darbo stakles. V. D. taip pat liepęs eiti krauti baldų. Tuo metu ceche dirbo apie 30 žmonių.
Liudytojas R. M., dirbantis Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiuoju padėjėju, parodė, kad jam telefonu paskambino įmonės „Mūsų amatai“ darbuotojas ir pranešė, kad pastebėtas sužalotas nuteistasis. Atėjęs į praleidimo postą pamatė nuteistąjį R. Š., kuriam buvo sumuštas paakys, o nuteistojo V. D. veide matėsi nubrozdinimai. Jie aiškino, kad susižalojo darbe kraudami plokštes, bet matant nuteistuosius buvo kilęs įtarimas, kad jie tikriausiai susižaloję muštynių metu. Abiem liepęs nueiti į sveikatos priežiūros tarnybą, bet V. D. atsisakė, pasakė, jog jam medicininės pagalbos nereikia. R. Š. buvo išvežtas į ligoninę.
Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybiniame pranešime (b. l. 1) nurodyta, kad 2015-07-29 apie 16.30 val. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 5 pastebėtas nuteistasis R. Š. su sumušimo žymėmis.
Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 3-9) įvykio vieta užfiksuota Alytaus pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos baldų gamybos bare. Patalpoje prie sienų sudėtos baldinės plokštės. Prie šiaurinės sienos ant baldinių ploščių matosi dėmių, panašių į kraują.
Nuteistojo R. Š. dosjė (b. l. 44) patvirtina, kad jis 2015-07-29 išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 49-52) konstatuota, kad R. Š. kliniškai nustatyta penetruojanti kairės akies odenos žaizda su akies obuolio vidinio dangalo išritimu, muštinės žaizdos kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, kraujosruva odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Padaryti mažiausia keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl regėjimo kaire akimi netekimo kairės akies obuolio sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis prarado iki 20 % bendro darbingumo.
Alytaus pataisos namų vidaus ligų gydytojo Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (b. l. 53) konstatuota, kad 2015-07-29 apie 16.35 val. apžiūrint nuteistąjį R. Š. stebėta kairės akies apatinio voko patinimas, paraudimas, viršutiniame voke žaizda, kirstinės žaizdos kairio skruosto, kaklo srityse ir kairėje blauzdoje keletas nubrozdinimų. Apie įvykio aplinkybes nuteistasis nurodė, kad sumušė krisdama plokštė.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 59-61) konstatuota, kad V. D. kliniškai nustatyta nosies ir abiejų akių sumušimai, hematomos, daugybiniai viso kūno nubrozdinimai. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Alytaus pataisos namų vidaus ligų gydytojo Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (b. l. 62) konstatuota, kad 2015-08-03 apie 15.35 val. apžiūrint nuteistąjį V. D. stebėta nosies ir abiejų akių sumušimas, hematomos, daugybiniai kūno nubrozdinimai. Apie įvykio aplinkybes nuteistasis nurodė, kad sumušė kitas nuteistasis.
Šiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. D. nukentėjusįjį R. Š. sužalojo, tyčia, kilusio konflikto bei pykčio pasėkoje. Kaltinamasis V. D. savo kaltę iš dalies pripažino nurodydamas, kad su plokštės atraiža sužalojo nukentėjusįjį R. Š., bet teigė, kad tik gindamasis nuo pastarojo puolimo. Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai laikytini tik jo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, laikyti nenuosekliais.
LR BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl LR BK 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingą kėsinimąsi, jo akivaizdumą ir realumą, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas buvo įsisenėjusios abipusės neapykantos ir įvykio dieną trunkančio konflikto pasekmė. Prasidėjęs gamybiniame ceche žodinis konfliktas tarp kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo R. Š., dėl pastarojo atsisakymo eiti padėti krauti baldų, peraugo į grumtynes, kurių metu abu vienas kito atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, padarė kūno sužalojimus. Dėl šių pradinių konflikto aplinkybių patvirtinimo tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai nesiskyrė, padarytus kūno sužalojimus patvirtino teismo medicinos specialisto išvados. Trumpam nutrūkęs konfliktas vėl atgijo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, kad ir vienam, ir kitam grėsė pavojus būti sumuštam. Įvykio liudininkų nebuvo. Byloje nustatyta, kad tolesnio konflikto metu konfliktuojančios pusės naudojo tam tikras priemones: kaltinamasis turėjo baldinės plokštės atraižą, o nukentėjusysis – šluotą, abu mosikavosi vienas priešais kitą. Pastarųjų veiksmų metu V. D. su atraiža pataikė R. Š. į veido sritį ir sužalojo akį, dėl ko jis neteko regėjimo šia akimi. Šioje situacijoje V. D. veiksmai negali būti pripažinti gynybiniais, nes veiksmas vyko ne uždaroje, o pakankamai erdvioje patalpoje. Kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš šių patalpų, bet nevengdamas tolesnio konflikto griebėsi po ranka pasitaikiusios atraižos, kuria siekė kito asmens sužalojimo. Net ir nulūžus R. Š. rankose laikomai šluotai, V. D. neatsitraukė. Šiuos veiksmus padarė tyčia, pykčio pasėkoje, ką patvirtina ir jo prieš tai pasakyti žodžiai, kad jis nukentėjusiajam įdurs. Tikėtina, kad V. D. tiesiogiai nesiekė išdurti nukentėjusiajam būtent akį, bet naudodamas atraižą ir su ja suduodamas smūgį, nukreiptą į nukentėjusįjį, turėjo suvokti, jog jo veika padarys žalos kito asmens sveikatai. Kaltinamasis galėjo numatyti žalos dydį ir laipsnį, tačiau šiuo atveju jis veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia turi atsakyti už atsiradusias pasekmes, realiai padarytą žalą. R. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktus įrodymus ir teisme nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis V. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Iš V. D. kaltinimo šalintina jo dalis dėl odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje padarymo, nes nenustatyta, kad šis sužalojimas buvo padarytas kaltinamojo V. D. veiksmų pasėkoje. Tiek kaltinamojo V. D., tiek nukentėjusiojo R. Š. parodymais patvirtinama, kad jis galėjo atsirasti įvykio dieną pirmesnių grumtynių metu krentant prie sienos pastatytoms baldinėms plokštėms.
Nukentėjusysis R. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš kalto asmens 20 000 Eur. Civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis R. Š. jautė skausmą, turi išvaizdos nepatogumų, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis V. D. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, jais sukeltos ilgalaikės pasekmės, visam gyvenimui netektas regėjimas viena akimi, taip pat netektas dalinis darbingumas. Kaltinamasis tuo pačiu pripažintinas įvykio dienos konflikto iniciatoriumi, išprovokavusiu vykusias grumtynes.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. D. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgtina, ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, taip pat ir už nusikaltimus susijusius su smurtu. Šį kartą nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu neskatintas, septynis kartus taikytos drausminio poveikio priemonės. Įvertinus šias aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas (b. l. 112), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. D., išlaidos sudaro 81,06 Eur. Šios antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos pripažintinos procesinėmis, tačiau iš kaltinamojo nepriteistinos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nelaisvėje, negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, gynėjas paskirtas tyrėjo nutarimu bei teisėjo nutartimi (b. l. 76, 111).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012-08-24 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2016-02-05.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti iš V. D. nukentėjusiojo R. Š. naudai 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistojo nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.