Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2025 m. sausio 26 d. apie 21.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi ir patikrinus jos blaivumą alkoholio matuokliu, 21.08 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji G. Š. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad po darbo šventė kolegės gimtadienį, gėrė putojantį vyną. Vairuoti neplanavo. Buvo susitarusi su kaimynu, kad ją parveš namo, tačiau jis pavedė. Ji vairavo jai priklausantį automobilį „Mercedes Bens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas prie darbo, nes ji neturi teisės vairuoti. Neveikė posūkio signalas, todėl ji sustojo. Prie jos privažiavo policijos pareigūnai, patikrino jos blaivumą alkotesteriu ir nustatė, kad ji yra neblaivi. Automobilyje rado skardines, nes po šventės nenorėjo palikti šiukšlių. Ji neturėjo teisės vairuoti. Kai pirmą kartą vairavo neblaivi, jai buvo nustatytas 1,15 promilių neblaivumas. Tąkart nustebo dėl nustatyto neblaivumo, jo neapskaičiavo. Gailisi nusikaltusi, ji nori rūpintis savo psichine sveikata, kreipėsi į psichiatrą dėl vaistų skyrimo. Dabar lankosi pas psichiatrą. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos draugą Š. K.. Jie draugauja 5 metus. Ji turi 12 ir 17 metų vaikus. Apie įvykį papasakojo Š. K., jis pyko ant jos.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2025 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini), dešiniajame kelkraštyje, kryptimi į (duomenys neskelbtini) g. mato juodos spalvos automobilį „Mercedes-Benz ML420“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilio išorę jokių akivaizdžių automobilio kėbulo apgadinimų nėra. Atidarius priekines kairės pusės dureles mato įprastą automobilio komplektaciją, be jokių modifikacijų. „Mercedes-Benz“ priekinėse kairės pusės durelėse mato dvi tuščias „Alita Frizzanete“ skardines. Tarp automobilio priekinių sėdynių mato G. Š. priklausantį vairuotojo pažymėjimą, šis yra paimamas ir supakuojamas į popierinį voką. Apžiūrėjus automobilio saloną daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra. Automobilis „Mercedes-Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) paimamas ir nugabenamas į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 8–15).

2025 m. sausio 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. Š. 2025 m. sausio 26 d. apie 21.08 val., pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumo laipsnis, o 2025 m. sausio 26 d. apie 21.24 val., antro tikrinimo metu 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 20).

2025 m. sausio 27 d. AB „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. Š. (b. l. 16).

2025 m. sausio 17 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė Lietuvoje yra 6 270 su PVM (b. l. 17).

2025 m. sausio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės K. K. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2025 m. sausio 26 d. d. dirbo su tarnybiniu automobiliu „Škoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su specialistu D. S. ir ekipažu „K1870“ su specialistais R. Š. ir D. K. vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę Kauno r. Apie 21 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. tikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. Š.. Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar vairuotoja yra vartojusi alkoholinių gėrimų, ji atsakė, kad vartojo šiandien, prieš 4 val. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370, patikros sertifikatas Nr. 2199211, 21 val. 08 min. alkotesteris parodė 1,70 promilių vidutinis girtumo laipsnį. 21 val. 24 min. patikrinus pakartotinai alkotesteris parodė 1,87 promilių vidutinį girtumo laipsnį. Taip pat patikrinus asmenį per POLIS II naršyklę, nustatyta, kad G. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta už ANK 422 straipsnio 5 dalį (b. l. 22–23).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. Š. 2025 m. sausio 26 d. apie 21.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes-Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi ir patikrinus jos blaivumą alkoholio matuokliu, 21.08 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji G. Š. savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad buvo išgėrusi alkoholio, ir būdama neblaivi, vairavo jai priklausantį automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, sustabdė kaltinamosios vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, ir alkotesteriu patikrino jos blaivumą. 21 val. 08 min. alkotesteris parodė 1,70 promilių vidutinis girtumo laipsnį. 21 val. 24 min. patikrinus pakartotinai alkotesteris parodė 1,87 promilių vidutinį girtumo laipsnį. Kaltinamoji pripažino vartojusi alkoholį. Alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo akte. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. Š. 2025 m. sausio 26 d. 21.24 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas ir paliekama tik aplinkybė, jog 2025 m. sausio 26 d. 21.08 val. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, tai yra nurodomas tik kaltinamajai palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji G. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jos veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamosios G. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamosios draugo Š. S. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. Š. S. parodė, kad jie draugauja 5-5,5 metų, kartu negyvena. Po įvykio G. Š. pasakė, kas įvyko, kad vairavo neblaivi. Jis pyko ant jos, siūlė jai eiti gydytis, nusipirkti alkotesterį. Jis nepastebėjo, kad G. Š. turėtų priklausomybę nuo alkoholio. Mano, kad ji gailisi, suprato, ką negerai padarė. Jie daug bendrauja, mano, kad jis gali jai daryti teigiamą įtaką, ji atsižvelgia į jo nuomonę. Jis dirba, pažįsta kaltinamosios brolį, seserį, jos tėvai mirę. Prašo atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jį laiduotoju.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 44), bausta administracine tvarka (b. l. 43), pakaltinama, dirbanti.

Kaltinamoji 2024 m. sausio mėnesį padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, tai yra vairavo neblaivi, dėl ko jai buvo paskirta nuobauda, atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kaltinamoji nurodė supratusi savo netinkamą elgesį, kreipėsi pagalbos į psichiatrą, lankosi pas jį, vartoja vaistus, kas rodo, kad ji gailisi nusikaltusi ir deda visokeriopas pastangas pasitaisyti, nebevartoti alkoholio, kas jos elgesį apibūdina besikeičiantį gerąja linkme.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog G. Š., kaltinamosios draugas, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, dirba. Jis su kaltinamąja sutaria gerai, daug bendrauja, gali daryti jai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad G. Š. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugei ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant I. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato brolio I. P. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad G. Š. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, bausta administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką bei jos asmenybę bei elgesį po nusikaltimo padarymo, darytina išvada, kad jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jai taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 28 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad G. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jai priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz MK 420 CDI“, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 6 270 Eur (b. l. 17).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Dėl proceso išlaidų

2024 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajai G. Š. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę S. S. kaltinamosios gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,17 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę S. S.. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir kaltinamajai pastarojo pačiai nepasikvietus turėjo būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamosios advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamosios nepriteistinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės G. K. 2025 m. sausio 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. Š. automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Kaltinamajai G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

G. Š. perduoti laiduotojo Š. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti G. Š. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 28 d.;

– konfiskuoti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) , saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą G. Š., perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. Š. nepriteisti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės G. K. 2025 m. sausio 28 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. Š. automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Išaiškinti G. Š., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Š. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.