- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 2-42463-918/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35594-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinį atsisakyta priimti.
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Advokatūra
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. skundo dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017-06-15 sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui A. B. priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundu įvardintą procesinį dokumentą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017-06-15 sprendimu dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui A. B..
Motyvuojamoji dalis
Procesinį dokumentą atsisakytina priimti.
Pažymėtina, kad kiekviename procesiniame dokumente, teikiamame teismui, turi būti aiškiai suformuluotas besikreipiančio asmens reikalavimas (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas N. S. reikalavimo nėra suformulavęs, tačiau iš pačio dokumento turinio spręstina, kad pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017-06-15 sprendimas neiškelti advokatui A. B. drausmės bylos. Nors pateiktas procesinis dokumentas yra su akivaizdžiais trūkumais, terminą trūkumams šalinti nustatyti netikslinga. Pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas, net ir pašalinus formalius jo trūkumus, tokius kaip netinkamas procesinio dokumento įvardinimas, visų dalyvaujančių byloje asmenų nenurodymas, procesinio dokumento su priedais kopijų nepateikimas visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, ieškinio reikalavimų nesuformulavimas ir t. t., negalėtų būti priimtas nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka.
Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o to paties straipsnio 3 d. numato, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y., modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, byla nenagrinėtina teisme. Įvertinus pateikto procesinio dokumento turinį, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad drausmės bylos neiškėlimas advokatui negali būti laikomas kito asmens, t. y. ir pareiškėjo, subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu, nes pareiškėjas nėra šio materialiojo santykio dalyvis. Skundžiamas atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neriboja pareiškėjo galimybės pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu advokatas, netinkamai teikdamas teisines paslaugas, pažeidė pareiškėjo teises. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad drausmės byla advokatui nebuvo iškelta, pareiškėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017.
Pabrėžtina, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos pareiškėjo N. S. jokių teisių ir pareigų neįtakoja, šio sprendimo pagrindu nėra ir negali būti sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors N. S. subjektinės teisės ar pareigos. Kaip jau minėta, nei drausmės bylos advokatui iškėlimas, nei drausmės bylos advokatui neiškėlimas jokių pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų pareiškėjo interesų nepažeidžia. Pareiškėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš ją galimai padariusio asmens nėra ribojama drausmės bylos iškėlimo aplinkybe.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo nusprendžiama advokatui nekelti drausmės bylos, nesukelia pareiškėjui N. S. jokių materialinių teisinių pasekmių ir dėl to negali būti teisminio nagrinėjimo objektu. Dėl nurodytų motyvų skundu įvardintą pateiktą procesinį dokumentą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo 2017-09-25 pateiktą skundu įvardintą procesinį dokumentą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017-06-15 sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui A. B..
Išaiškinti pareiškėjui, kad drausmės bylos neiškėlimo faktas nekliudo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.