- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-499-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05312-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- O. J.
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. J. (buvusi pavardė S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 pagal ieškovo S. S. (S. S.) ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 3 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
2. Prašymas motyvuojamas tuo, jog O. J. asmeninės nuosavybės teise Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013 pagrindu priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėtam butui Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 pagrindu yra įregistruotas areštas. Areštas buvo taikomas buvusio O. J. sutuoktinio V. S. atžvilgiu pagal kreditoriaus (ieškovo) S. S. prašymą. Tačiau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013 minėtas butas asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas O. J., todėl butas šiuo metu priklauso ne skolininkui V. S..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos O. J. (buvusi pavardė S.) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą, trečiuosius asmenis, kredito įstaigose, areštas neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 81 125,00 Lt. Šios teismo nutarties pagrindu nuo 2013 m. gegužės 20 d. Turto arešto aktų registre yra įregistruotas 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, disponavimo teisės areštas.
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 5 d.
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013 pareiškėjų prašymu nutraukta atsakovo ir O. J. (buvusi pavardė S.) santuoka ir visas nekilnojamasis turtas, kurį atsakovas ir O. J. (buvusi pavardė S.) įgijo santuokos metu, taip pat ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko O. J. (buvusi pavardė S.).
7. Byloje duomenų, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, nėra. Taigi nėra atsiradusio CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio pagrindo nustoti galioti šio teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
8. Disponavimo teisės areštas Turto arešto aktų registre yra įregistruotas nuo 2013 m. gegužės 20 d. Taigi nuo šio momento laikoma, kad O. J. buvo žinoma, jog 1/2 dalies aptariamo buto daiktinė disponavimo teisė yra apribota S. S. naudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, nekilnojamąjį daiktą padalijus arba sujungus su kitu nekilnojamuoju daiktu, viešame registre įregistruotos daiktinės teisės ir jų suvaržymai išlieka, jeigu įstatymas nenustato kitaip. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas reiškia, kad daiktinės nuosavybės teisės – šiuo atveju 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, disponavimo teisės – areštas seka paskui daiktą.
9. Pareiškėjos O. J. ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013, šalys susitarė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka O. J. (buvusi pavardė S.). Vadinasi, O. J. (buvusi pavardė S.) jau prieš nutraukiant santuoką su atsakovu aptartomis sąlygomis ir taip pat viso vykusio proceso civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013 metu žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčo turtas yra areštuotas, ir numatyti civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013 reikštų reikalavimų patenkinimo pasekmes, t. y. numatyti dėl areštuoto turto galinčius ateityje kilti apribojimus disponuojant, naudojantis šiuo turtu ir kt. Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ginčo turtas buvo perleistas jau po to, kai buvo išviešintas jo arešto faktas, todėl O. J. teisės nelaikytinos nepagrįstai suvaržytomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas analogišką pareiškėjos prašymą civilinėje byloje Nr. 2-247-253/2011, 2023 m. vasario 27 d. priėmė nutartį, kuria patenkino pareiškėjos atstovo prašymą. Nutartis įsiteisėjo ir Turto arešto aktų registras išregistravo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties pagrindu taikytą areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę.
10.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino CK 4.9 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šioje normoje kalbama apie daiktinės teisės suvaržymus apskritai, tai yra tokius kaip hipoteka, servitutas ir t. t. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti daiktinės teisės suvaržymai savo prigimtimi ir paskirtimi skiriasi nuo kitų daiktinės teisės suvaržymų.
10.3. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo tikslas buvo areštuoti atsakovo V. S. nekonkretizuotą turtą. Tačiau iš viešo registro duomenų matyti, kad teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu areštuotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklausantis O. J.. Nuosavybės teisė pripažinta 2013 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-13557-639/2013.
10.4. Pareiškėja nėra skolininkė, nėra įkaito davėja, vykdomajame dokumente nėra nurodyta, kad atsakovo skola turi būti išieškoma iš O. J. buto, į kurį jai nuosavybės teisė pripažinta net ne teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio peržiūrėjimas nei instancine tvarka, nei atnaujinus procesą nebeįmanomas, todėl O. J. butui įregistruotas areštas neturi jokios prasmės, neturi jokios įtakos ieškovo reikalavimų patenkinimo galimybei.
10.5. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties matyti, kad nutartyje nenurodyti išsamūs turto duomenys, nurodyta, kad surasti ir aprašyti turtą pavedama antstoliui. Iš 2023 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (7.2 punktas) matyti, kad kaip buto arešto įregistravimo pagrindas nurodytas 2013 m. gegužės 13 d. Turto arešto aktų registro pranešimas, o ne antstolio sudarytas turto apyrašas. Taigi ieškovas galbūt nesikreipė į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo. Prieš dešimt metų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų pagrindu ieškovės turtui taikytas areštas neteko savo paskirties, neturi jokios įtakos ieškovo reikalavimų patenkinimui ir tik nepagrįstai varžo O. J. nuosavybės teises.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, juo prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, ex officio pripažinti atsakovo V. S. ir O. J. susitarimą dėl areštuoto buto perleidimo, patį šio areštuoto turto perleidimą O. J. negaliojančiu ab initio (CK 1.80, 1.81 straipsniai), priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja prie prašymo nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas už akių yra įvykdytas, t. y. kad tikslas, dėl kurio buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pasiektas, todėl išnyko laikinųjų apsaugos priemonių poreikis. Papildomai pridedami įrodymai patvirtina, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas.
11.2. Civilinėje byloje Nr. 2-247-253/2011 Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2023 m. vasario 27 d. nutartį todėl, kad išieškojimas baigtas ir nebevykdomas, o išieškotojo interesai nebus pažeisti. O civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 skundžiama nutartimi tokie faktai nenustatyti, priešingai – išieškotojas teigia, kad teismo sprendimas neįvykdytas, o apie įvykdymą apeliantė nepateikė absoliučiai jokių duomenų. Todėl apeliantės argumentas nepagrįstas, nes ji nepagrįstai remiasi nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-247-253/2011, kurioje ieškovas net nebuvo įtrauktas ir nedalyvavo.
11.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi areštavo pareiškėjos turtą, nes pirmosios instancijos teismas remdamasis rašytinių įrodymų ir viešojo Turto areštų aktų registro duomenimis pagrįstai nustatė, kad nurodyto turto areštas buvo taikytas tuomet, kai turtas nebuvo asmeninė apeliantės nuosavybė. Apeliantė dėl turto perleidimo su atsakovu susitarė, kai šio turto areštas jau nuo 2013 m. gegužės 20 d. buvo įregistruotas Turto areštų aktų registre.
11.4. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašuose patvirtintas juridinis faktas, kad dar iki sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo buvo areštuotas pareiškėjos tuometinio sutuoktinio V. S. turtas, t. y. apribota disponavimo juo teisė. Tai reiškia, kad pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai ir V. S. buvo žinoma apie buto areštą. Dėl to pareiškėjos ir tuometinio sutuoktinio V. S. susitarimas dėl disponavimo areštuotu turtu pasidalijimo pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negalėjo būti ir nebuvo teismo patvirtintas, nes niekinio sandorio patvirtinti negalima.
11.5. Kadangi pareiškėja savo valia perėmė areštuotą turtą, kuriuo pagal teismo nutartį yra užtikrintas atsakovo skolos išieškojimas, tai suponuoja išvadą, kad atsakovas ir pareiškėja sudaryto jų tarpusavio susitarimo dėl disponavimo areštuotu turtu pagrindu tapo solidariai atsakingi dėl susiklosčiusios situacijos. Jeigu pareiškėja pateiks duomenis apie visišką teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, tai ieškovas neprieštarautų turto arešto panaikinimui. Pareiškėjai neužkirstas kelias susidariusią situaciją spręsti su ieškovu taikiu susitarimu arba ieškinio teisenos tvarka pagal CPK 603 straipsnį.
11.6. Turto areštų registro išrašas įrodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo įvykdyta 2013 m. gegužės 17 d. antstolės B. T. ir buvo patikslinta areštuoto turto sudėtis, į kurią pateko apeliantės nurodomas butas, ir šiam turtui areštas nėra panaikintas.
Atsiliepimas
12. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą prašymą: nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, įvertinti visus ieškovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir ex officio įvertinti areštuoto turto pasidalijimo tarp atsakovo ir pareiškėjos teisinį santykį, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl arešto ginčo turtui panaikinimo laikyti atsakovo ir pareiškėjos susitarimą dėl areštuoto buto pasidalijimo ir patį šio areštuoto turto perleidimą pareiškėjai niekiniu bei negaliojančiu ab initio; pripažinti pareiškėjos atskirąjį skundą nepagrįstu ir jį atmesti. Prašymo pagrindu nurodyti tokie argumentai:
12.1. Atsakovas ir byloje nedalyvaujantis asmuo – pareiškėja, pažeisdami imperatyvią teisės normą dėl būtinybės įtraukti kreditorius į skyrybų procesą, pasidalijo kreditoriaus (ieškovo) naudai areštuotą turtą.
12.2. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą turėtų ex officio pripažinti atsakovo ir pareiškėjos susitarimą dėl areštuoto buto perleidimo ir patį perleidimą negaliojančiu ab initio (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis). Taip pat yra konstatuotinas absoliutus pareiškėjos ir atsakovo nesąžiningumas disponuojant areštuotu turtu. Ieškovas savo nuomonėje dėl pareiškėjos prašymo panaikinti turtui areštą nurodė, kad abu asmenys yra nesąžiningi ir dėl disponavimo areštuotu turtu pasekmių tapo abu ieškovui solidariai atsakingi (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
12.3. Aplinkybė, jog atsakovas ir pareiškėja bendru sutarimu disponavo areštuotu turtu, paaiškėjo tik iš pareiškėjos prašymo panaikinti turtui areštą.
12.4. Pirmosios instancijos teismas atsiliepimo dalį dėl prašymo ex officio įvertinti areštuoto turto perleidimą, kaip prašymo naikinti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, atsisakė priimti, nors tokį klausimą teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas) net ir nesant šalies prašymo, nes areštuoto turto pasidalijimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
Šalies argumentai
13. Pareiškėjos atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui nuomonę dėl ieškovo prašymo, prašo atsisakyti priimti ieškovo prašymą. Nurodo, jog prašymas šioje byloje pripažinti vienokius ar kitokius susitarimus, o šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtintus susitarimus, niekiniais yra neįmanomas net teisės teorijoje, kadangi tokio pobūdžio prašymai gali būti reiškiami tik toje byloje, kurioje buvo priimti tie sprendimai ar susitarimai. Joks kitas teismas, ne apeliacine ar kasacine tvarka nagrinėjantis bylą, negali spręsti dėl aplinkybių, kurios patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacijoje ribų
15. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bei teisiškai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą ir 2023 m. balandžio 25 d. prašyme ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, įvertinti visus ieškovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir ex officio įvertinti areštuoto turto pasidalijimo tarp atsakovo ir pareiškėjos teisinį santykį, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl arešto ginčo turtui panaikinimo laikyti atsakovo ir pareiškėjos susitarimą dėl areštuoto buto pasidalijimo ir patį šio areštuoto turto perleidimą pareiškėjai niekiniu bei negaliojančiu ab initio.
17. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog atsakovas ir byloje nedalyvaujantis asmuo – pareiškėja, pažeisdami imperatyvią teisės normą dėl būtinybės įtraukti kreditorius į skyrybų procesą, pasidalijo kreditoriaus (ieškovo) naudai areštuotą turtą. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą turėtų ex officio pripažinti atsakovo ir pareiškėjos susitarimą dėl areštuoto buto perleidimo ir patį perleidimą negaliojančiu ab initio (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis). Ieškovo vertinimu, taip pat yra konstatuotinas absoliutus pareiškėjos ir atsakovo nesąžiningumas disponuojant areštuotu turtu. Ieškovas savo nuomonėje dėl pareiškėjos prašymo panaikinti turtui areštą nurodė, kad abu asmenys yra nesąžiningi ir dėl disponavimo areštuotu turtu pasekmių tapo abu ieškovui solidariai atsakingi (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
18. Šioje byloje nagrinėjamas tik atskirasis skundas dėl tarpinio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir nesprendžiamas šalių ginčas dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teisės teisėto ar neteisėto perleidimo. Esant nurodytų aplinkybių visumai, ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą ir 2023 m. balandžio 25 d. pateiktas prašymas ex officio įvertinti areštuoto turto pasidalijimo tarp atsakovo ir pareiškėjos teisinį santykį, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl arešto ginčo turtui panaikinimo laikyti atsakovo ir pareiškėjos susitarimą dėl areštuoto buto pasidalijimo ir patį šio areštuoto turto perleidimą pareiškėjai niekiniu bei negaliojančiu ab initio negali būti apeliacijos objektu, taigi teismas jų neanalizuoja ir jų pagrįstumo nevertina (CPK 320 ir 338 straipsniai), o 2023 m. balandžio 25 d. prašymą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Ieškovas turi teisę galimai savo pažeistas teise ginti pasinaudodamas kitais savo teisių gynimo būdais, kuriuos numato CPK (pvz. XVIII skyrius ir kt.).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
21. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – Turto arešto aktų registro išrašą, antstolės B. T. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/13/02535 kopijų pateikimo, vykdomosios bylos Nr. 0005/13/02535 kopiją. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos. Pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais, todėl įrodymų pridėjimas prie bylos nepažeis pareiškėjos teisių.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą, trečiuosius asmenis, kredito įstaigose, areštas neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 81 125 Lt.
23. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 55 000 Lt skolą, 26 125 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 2 434 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, ieškovui S. S.. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 5 d.
24. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13557-639/2013 patenkintas atsakovo ir pareiškėjos prašymas, nutraukta atsakovo ir O. J. (buvusi pavardė S.) santuoka ir visas nekilnojamasis turtas, kurį atsakovas ir O. J. (buvusi pavardė S.) įgijo santuokos metu, taip pat ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko O. J. (buvusi pavardė S.).
25. Pareiškėja 2023 m. vasario 3 d. pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
26. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ir netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą reglamentuojančias teisės normas. Nurodė, jog pareiškėja nėra skolininkė, nėra įkaito davėja, vykdomajame dokumente nėra nurodyta, kad atsakovo skola turi būti išieškoma iš O. J. buto, į kurį jai nuosavybės teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio peržiūrėjimas nei instancine tvarka, nei atnaujinus procesą nebeįmanomas, todėl O. J. butui įregistruotas areštas neturi jokios prasmės, neturi jokios įtakos ieškovo reikalavimų patenkinimo galimybei. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
28. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1, 3 dalys).
29. Kaip jau minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą, trečiuosius asmenis, kredito įstaigose, areštas neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 81 125 Lt.
30. Visų pirma pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-7099-792/2013 dar nėra įvykdytas. Taigi, vien ši aplinkybė yra pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
31. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, nekonkretizavo areštuojamo turto, nes nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, tokiu atveju atsakovo turto suradimo ir aprašymo pareiga teko antstoliui.
32. Ieškovo pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuri laikytina turto arešto aktu, pagrindu įregistruotas areštas atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartimi turto areštas konkrečiai pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebuvo pritaikytas. Iš paminėto Turto arešto aktų registro išrašo duomenų matyti, jog turto arešto akto pakeitimą, sudarant turto aprašą Nr. S-13013743, atliko antstolė B. T.. Taigi, paminėto aprašo pagrindu įregistruotas areštas šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui. Be to, pažymėtina, jog tuo pačiu turto aprašu Nr. S-13013743 išregistruotas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas. Išregistravimo priežastis – papildomai pateiktuose dokumentuose patikslinti areštuoto turto duomenys.
33. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai šiuo metu nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui areštas taikytas antstolės B. T. sudaryto turto aprašo Nr. S-13013743 pagrindu, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties pagrindu įregistruotas turto areštas, teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
34. Pareiškėja, siekdama, kad būtų panaikintas turto areštas, turėtų kreiptis į antstolę B. T. dėl turto aprašo Nr. S-13013743 pakeitimo ir turto arešto panaikinimo.
35. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš pareiškėjos. Bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą pagrindžiantys įrodymai pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos O. J. ieškovui S. S. (S. S.) 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti ieškovo S. S. (S. S.) prašymą pripažinti atsakovo V. S. (V. S.) ir pareiškėjos O. J. susitarimą dėl areštuoto buto pasidalijimo ir patį šio areštuoto turto perleidimą pareiškėjai niekiniu bei negaliojančiu ab initio.