Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškinyje prašė atmesti atsakovo reikalavimus ieškovės atžvilgiu dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už darbą naktį ir netesybų priteisimo kaip neteisėtus ir nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinių pervežimų vairuotoju. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 671,57 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, vykstančiam į komandiruotę mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką ir pagal įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles. Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendime nurodoma, kad yra 713,99 Eur darbo užmokesčio (suma po mokesčių) nepriemoka. Tačiau minėtame sprendime nėra nurodoma, kokiu pagrindu ir kaip yra apskaičiuojama 713,99 Eur darbo užmokesčio (suma po mokesčių) nepriemoka. Ieškovė buvo sumokėjusi kur kas didesnes sumas atsakovui, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių darbo ginčų komisijos sprendime visos sumos nėra įtrauktos. Darbo ginčų komisija nepagrįstai apskaičiavo tariamą 713,99 Eur darbo užmokesčio (suma po mokesčių) nepriemoką. Ieškovė papildomai paaiškina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau - Nutarimas) 10 punkte nurodoma, kad „komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną“. Taigi, teisės aktai nenumato, jog darbdavys darbuotojui privalo kiekvieną mėnesį mokėti tokią pačią lygią normą, kuri jam priklauso mokėti. Priešingai, tuo atveju, jeigu darbuotojo komandiruotės metu susidarė dienpinigių nepriemoka ar permoka, dienpinigiai yra perskaičiuojami ir išmokama nesumokėta suma (Nutarimo 10 p.). Ieškovė sumokėjo visus atsakovui priklausančius dienpinigius bei darbo užmokestį, kadangi komandiruotės pabaigos metu buvo perskaičiuotos sumokėtos sumos (dienpinigiai ir darbo užmokestis) ir esama permoka (1 435,92 Eur) buvo įskaityta į atsakovui mokėtiną sumą už 2020 m. kovo mėn., o likusi dalis paskirstyta dienpinigiams, kad nereikalauti iš darbuotojo permokos grąžinimo. Atsakovas niekada nesikreipė į ieškovę dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo. Atsakovas buvo patenkintas darbo užmokesčiu ir dienpinigių mokėjimu, tačiau tik nutraukus darbo sutartį atsakovas pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas, neva jam niekada nebuvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovė ir atsakovas darbo sutartimi susitarė, jog atsakovas dirbs tarptautinių pervežimų vairuotoju, atsakovo vienos dienos darbo norma yra 9 val. bei du kartus per savaitę atsakovas galėjo vairuoti po 10 val. per dieną. Atsakovui buvo draudžiama dirbti daugiau, nei faktiškai jam priklauso, kadangi tolimųjų reisų vairuotojų darbo laiko apskaita yra stebima institucijų, kurios gali reiso metu patikrinti bei skirti baudą vairuotojui. Šiuo atveju atsakomybę prisiima vairuotojas. Ieškovė nurodo, kad atsakovo darbo norma buvo ne daugiau kaip 90 valandų per dvi savaites ir joks naktinis darbas jo atžvilgiu nėra taikomas. Tačiau bet kokiu atveju būtent pats atsakovas savarankiškai organizavo savo darbą, poilsio ir laiko trukmę. Jokių pavedimų dėl darbo nakties metu, darbo viršvalandžiais ieškovė niekada atsakovui nebuvo pavedusi nei raštu, nei žodžiu. Sankcija, numatyta darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 2 dalyje, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Atsakovas bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. kovo 18 d., t. y. dirbo tik 7 mėnesius, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu visa apimtimi, priteistina netesybų suma turi būti proporcinga ir teisinga, netesybų dydis turėtų būti ne didesnis nei 5 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis.