- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-8174-989/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03819-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. B. (M. B.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės L. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paliktą turtą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad po L. B. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjas faktiškai pradėjęs jį valdyti: mokėjo mokesčius, naudojosi turtu. Pareiškėjas paaiškino, kad nors nurodytas butas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas M. B. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad būtų galima gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų, jog L. B. palikimą būtų palikusi valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 25-27).
4. Suinteresuotas asmuo A. B. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka (e. b. l. 15).
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (e. b. priedo l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė L. B. (e. b. l. 5). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad L. B. mirė santuokoje, turėjo vieną pilnametį vaiką – A. B. (e. b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo M. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-11). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2000 m. gegužės 2 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma (e. b. l. 10-11). Pareiškėjo M. B. ir mirusiosios L. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas M. B. ir L. B. santuokos metu, todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės L. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. pareiškėjas po sutuoktinės L. B. mirties valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai: 2023 m. kovo 8 d. pažyma apie mokėtinas sumas už komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas, (duomenys neskelbtini) sąskaitos ir mokėjimo kvitai (e. b. l. 4, 6-9); be to, pareiškėjas M. B. nuo 2000 m. liepos 20 d. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinės L. B. palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės L. B. mirties likusį turtą.
11. Po L. B. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos, Testamentų registre nėra įregistruotų L. B. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 12). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. B. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas M. B. po sutuoktinės L. B. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės L. B. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
13. Vadovaudamasis nurodytais motyvais ir byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. B. po sutuoktinės L. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo M. B. (M. B.) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui M. B. (M. B.) nustatytinas L. B. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.