Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VIP SET“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-05 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siūlė ieškovui tikslinti ieškinį, išaiškino įrodinėjimo pareigą. Pažymėtina, jog ieškovas į 2015-12-08 parengiamąjį teismo posėdį bei 2016-01-07 vykusį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

2016-01-07 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovas reikšdamas ieškinį nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, teisę reikšti ieškinį atsakovui bei faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog pagal sudarytą sutartį ieškovas nėra naudos gavėjas. Nurodė, jog ieškovas įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, nepateikė, nepagrindė žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo sutarties liudijimas Nr. PZULT 1740481, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049, kurios pagrindu KASKO draudimu draudimo sutarties terminui, t.y. nuo 2014-6-30 iki 2015-06-30, apdrausta transporto priemonė NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 28-47). Minėtoje sutartyje draudėju ir transporto priemonės savininku nurodytas ieškovas, naudos gavėju UAB „Šiaulių banko lizingas“, o draudiku – atsakovas. Draudimo sutartimi ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėti draudimo įmokas, o atsakovas įsipareigojo teikti sutartyje numatytą draudimo apsaugą. Iš pateiktų paskaičiavimų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas eilines įmokas mokėjo vėliau nei numatyta sutartyje (b.l. 68). 2014-09-10 atsakovas ieškovo registruotos buveinės adresu siuntė pranešimą Nr. YI-09/05-01197 apie įmokos nesumokėjimą ir draudimo apsaugos sustabdymą, 2014-11-12 pranešimą Nr. YI-11/05/01110 apie įmokos nesumokėjimą ir draudimo apsaugos sustabdymą (b.l. 71-72, 73-74). 2014-12-22 atsakovas siuntė ieškovui priminimą Nr. XI-12/22-01651 dėl eilinės draudimo įmokos, o 2015-01-13 pranešimą Nr. YJ-01/04-00828 apie įmokos nesumokėjimą ir draudimo apsaugos sustabdymą, kuriuo informavo ieškovą, kad nesumokėjus draudimo įmokos per 15 dienų, draudimo apsauga bus sustabdyta (b.l. 64-65, 66-67, 70). Draudimo apsauga Transporto priemonių draudimo sutarčiai buvo sustabdyta laikotarpiais nuo 2014-09-30 iki 2014-10-11, nuo 2014-12-02 iki 2014-12-24 bei nuo 2015-02-02 iki 2015-02-18 (b.l. 69). 2015-01-20 automobiliui NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurį atsakovas pripažino draudžiamuoju, draudimo išmoka išmokėta UAB „Šiaulių banko lizingas“ (b.l. 9). 2015-02-14 transporto priemonė NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjo eismo įvykio metu, 2015-02-15 atsakovui pranešta apie įvykį (b.l. 48). Eismo įvykio kaltininke pripažinta automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja (b.l. 49-50). Atsakovas 2015-02-14 įvykusį eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (b.l. 8). 2015-04-01 ieškovas teikė atsakovui pretenziją, kuria prašė peržiūrėti administruojamos žalos dėl 2015-02-14 įvykusio eismo įvykio bylą ir atlyginti įvykio metu padarytą žalą (b.l. 59-61), atsakovas minėtos pretenzijos netenkino (b.l. 62-63). Iš pateiktos į bylą remonto sąmatos nustatyta, kad remonto darbų kaina yra 5 099,15 EUR (b.l. 51-54, 55-56). UAB „Korpo“ autocentras pateikė A. V. apmokėti PVM sąskaitas-faktūras 5 680,92 EUR sumai už draudiminio įvykio administravimą ir automobilio remontą bei 65,00 EUR sumai už automobilio transportavimą (b.l. 90-91). Iš pateiktų dubliko bei nutarties kopijų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Korpo“ autocentras ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo už atliktus automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus (b.l. 92, 93). Iš pateikto UAB „Šiaulių banko lizingas“ rašto matyti, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ teikė automobilio NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojai A. V. sąskaitas dėl draudimo įmokų mokėjimo (b.l. 94).

Dėl ieškovo teisės reikalauti draudimo išmokos mokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis numato, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 91 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga – teisėtas draudėjo ar apdraustojo interesas, kurį galima įvertinti pinigais (Draudimo įstatymo 94 straipsnis). Turtinis interesas, kurį objektyviai galima įvertinti pinigais, sudaro draudimo interesą (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 94 straipsnis). Draudimo įstatymo 97 straipsnis numato, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o Draudimo įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus. Naudos gavėjas įstatyme apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalis). Pagal draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Šalių sudarytos sutarties Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau – Taisyklės) 12.8 punkte numatyta, jog draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui. Jei naudos gavėjo nėra arba yra raštiškas naudos gavėjo sutikimas, draudimo išmoka mokama draudėjui. Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba tretysis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus argumentus, kuriuos turi prieš draudėją. Taisyklių III dalies 1.21 punkte apibrėžta, jog naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, draudimo sutartyje nurodytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo arba kitas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Šalių sudaryta draudimo sutartimi numatyta, jog draudimo sutarties šalis ir naudos gavėjas yra UAB „Šiaulių banko lizingas“, tuo tarpu ieškovas draudimo sutartyje įvardytas kaip draudėjas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, t.y. draudėjas, prašo priteisti iš atsakovo draudimo išmoką dėl 2015-02-14 įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo Transporto priemonių draudimu apdraustas automobilis NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog esant minėtam teisiniam reglamentavimui bei šalių sudarytos sutarties nuostatoms įtvirtinant, jog draudimo išmoka išmokama būtent naudos gavėjui, t.y. UAB „Šiaulių banko lizingas“, o ne draudėjui, teisę reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi būtent naudos gavėjas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis numato, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Pagal šalių sudarytos draudimo sutarties Draudimo liudijimą draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su apdraustos transporto priemonės, jos papildomos įrangos valdymu, naudojimu, disponavimu, turtiniai interesai, susiję su apdraustos transporto priemonės vairuotojų ir keleivių kūno sužalojimu ar mirtimi, susijusiu su važiavimu apdrausta transporto priemone, turtiniai interesai, susiję su apdraustos transporto priemonės pagalbos draudimu. Draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save arba kitą asmenį nuo neigiamų draudžiamojo įvykio padarinių, o ne išsaugoti draudžiamas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, jog draudžiami tik asmens turtiniai interesai, tai reiškia, kad asmuo dėl draudžiamojo įvykio patiria neigiamus turtinius padarinius – nuostolį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Turtinis interesas, kurį objektyviai galima įvertinti pinigais, sudaro draudimo interesą (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 94 straipsnis). Nuostolių draudimo sutartyse, kuriomis yra ir turto draudimo sutartys, draudimo interesą kompensuoja draudimo išmoka, kuri negali būti didesnė už patirtą nuostolį ir kurią gauti gali tik nuostolį patyręs asmuo, t.y. asmuo, kurio draudimo interesas buvo apdraustas. Dėl šios priežasties, siekiantis draudimo išmokos asmuo, turi pagrįsti, kad draudžiamojo įvykio metu turėjo turtinį interesą, t.y. dėl draudžiamojo įvykio patyrė nuostolių. Į bylą pateikta UAB „Korpo“ autocentras remonto sąmata, kurioje nurodyta remonto darbų kaina yra 5099,15 EUR (b.l. 54). Ieškovas į bylą pateikė dvi UAB „Korpo“ autocentras“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atliko mokėjimus pagal šias sąskaitas faktūras, ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos ne ieškovui, o A. V. (b.l. 90-91). Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nutarties bei 2015-06-04 dubliko civilinėje byloje Nr. e2-23346-235/2015 pagal ieškovo UAB „Korpo“ autocentras ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „PZU Lietuva“, nustatyta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl remonto darbų atlikimo bei apmokėjimo už atliktus remonto darbus (b.l. 92, 93). Šie į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nėra apmokėjęs UAB „Korpo“ autocentras išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei patyręs žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Ieškovas pažymi, jog draudimo apsauga negalėjo būti sustabdyta, nes ieškovas negavo pranešimo dėl draudimo apsaugos sustabdymo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas draudimo apsaugą sustabdė dėl ieškovo nesumokėtos eilinės draudimo įmokos. Iš pateiktų paskaičiavimų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas eilines įmokas mokėjo vėliau nei numatyta sutartyje (b.l. 68), draudimo apsauga Transporto priemonių draudimo sutarčiai buvo sustabdyta laikotarpiais nuo 2014-09-30 iki 2014-10-11, nuo 2014-12-02 iki 2014-12-24 bei nuo 2015-02-02 iki 2015-02-18 (b.l. 69). Eilinę įmoką ieškovas sumokėjo 201-02-17, t. y. įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas automobilis NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga atstatyta 2015-02-18. Pažymėtina, jog byloje ginčo, kad ieškovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos pagal ginčo draudimo sutartį, nėra, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turėjo teisę sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 III dalies 4.4 punktas numato, jog draudėjui nesumokėjus eilinės draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas privalo apie tai pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta; draudimo apsauga atnaujinama kitą dieną po draudimo įmokos apmokėjimo. Ieškovas nurodo, jog negavo atsakovo siųsto pranešimo dėl draudimo apsaugos sustabdymo, todėl draudimo apsauga negalėjo būti sustabdyta. Taisyklių 10.2. punkte nustatyta, jog pranešimai kitai šaliai siunčiami raštu faksimiliniu ryšiu arba paštu arba naudojantis kurjerio paslaugomis draudimo liudijime nurodytu adresu. Draudimo sutarties šalys privalo informuoti viena kitą apie adreso pasikeitimą. Laikoma, kad pranešimo tinkamo įteikimo diena siunčiant paprastu laišku yra praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo (Taisyklių 10.3.2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog draudiminė apsauga būtų sustabdyta, draudikas privalo įrodyti, kad išsiuntė draudėjui pranešimą, o šio pranešimo gavimas pagal nurodytos normos taisykles preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006). Į bylą pateiktu 2015-01-13 pranešimu Nr. YJ-01/04-00828, atsakovas pranešė ieškovui apie eilinės įmokos nesumokėjimą bei informavo, jog nesumokėjus draudimo įmokos per 15 dienų nuo šio laiško gavimo datos, draudimo apsauga bus sustabdyta (b.l. 66-67). Pažymėtina, jog iš UAB „Opus Capita“ pateikto rašto nustatyta, jog perdavė pašto paslaugų tiekėjui UAB „Greitasis kurjeris“ 2015-01-13 dienos laišką, siųstą ieškovui adresu Viršuliškių g. 15, Vilnius (b.l. 70). Draudimo apsauga pagal draudimo liudijimą Nr. PZULT 1740481 buvo sustabdyta 2015-02-02, t.y. praėjus 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog teikė atsakovui pranešimą dėl adreso pasikeitimo, taip pat įrodymų, jog atsakovui buvo žinomas kitas ieškovo adresas (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent šį adresą, kuriuo atsakovas siuntė ieškovui pranešimus, ieškovas nurodė ir ieškinyje, jis sutampa su Juridinių asmenų registre nurodytu ieškovo buveinės adresu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šalių sudarytai sutarčiai numatant, jog išsiuntus pranešimą ir ieškovui nesumokėjus eilinės įmokos, atsakovas turėjo teisę sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą. Pažymėtina, jog draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudiminių įvykių, įvykusių draudimo apsaugos sustabdymo metu. Ieškovas pažymi, jog atsakovas toleravo vėluojančius mokėjimus, jų nevertino esminiu sutarties pažeidimu, todėl nagrinėjamu atveju sustabdyti draudimo apsaugos neturėjo teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.987 straipsnis, apibrėžiantis draudimo sutarties sampratą, numato, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją) (CK 6.1004 str.). Šalys sutartyje susitarė, jog nesumokėjus eilinės įmokos, atsakovas turi teisę sustabdyti draudimo apsaugą, įstatymas nustato draudėjui pareigą mokėti draudimo įmokas, taigi, sąlyga dėl draudimo įmokų mokėjimo nustatytais terminais atsakovui buvo esminė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog nebuvo supažindintas su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 049. Pažymėtina, jog Draudimo liudijime Nr. PZULT 1740481 nurodyta, jog draudimo sutartį sudaro šis draudimo liudijimas bei Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049, draudėjas, t.y. ieškovas pasirašydamas sutartį, patvirtino, jog susipažino su draudimo sutartimi ir sutinka su draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, pastabų neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog juridinis asmuo (verslininkas), užsiimdamas komercine veikla, dažniau nei vartotojas sudaro sandorius, yra įgijęs sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinęs su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006). Pažymėtina, jog aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai keliami ne tik atsakovui, kaip draudimo įmonei, tačiau ir ieškovui, kuris yra juridinis asmuo, verčiasi ūkine-komercine veikla, yra įgijęs sutartinių santykių patirtį. Teismų praktikoje pažymima, kad esant draudėjo atstovo parašui draudimo liudijime su įrašu, jog jis su Taisyklėmis susipažino, ieškovas turi įrodyti, kad jis su minėtomis taisyklėmis nebuvo tinkamai supažindintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2003). Taigi, ieškovas, sudarydamas sutartį patvirtino, jog susipažino su visa sutartimi, t.y. tiek Draudimo liudijimu Nr. PZU LT 1740481, tiek Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 049, o įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo tinkamai supažindintas su minėtomis taisyklėmis teismui nepateikė (CPK 178 str.), todėl šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais tesimas sprendžia, jog ieškovo ieškinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 3,84 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3,84 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vipset“, į. k. 302660531, valstybės naudai 3,84 EUR (tris eurus 84 euro ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.