Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-21 · Administracinė byla Nr. I3-6616-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
I3-6616-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03268-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Stelora“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. I3-6616-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03268-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. K.,atsakovės atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Stelora“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Stelora“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023-02-23 nutarimą Nr. JP/1/2023/I/PAN.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su VMI išvada, kad 2023-01-11 12.00 val. apsilankę Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) specialistai užfiksavo nelegalaus darbo atvejį UAB ,,Stelora“ priklausiančiame restorane Cantonese, nes ji neatitinka realybės. 2023-01-11 11.11 val. Valstybinio socialinio draudimo fondo SODRA sistemoje jau buvo pateiktas ir priimtas prašymas įdarbinti E. P. padavėjo pareigom, darbuotojas atvyko į darbą 11.30 val. SODRA konstatavo, kad darbuotoją įdarbino nesilaikant teisės aktų, kuriuose nustatyta, kad apie įdarbinimą SODRAI turi būti pranešta prieš dieną ir privaloma pasirašyti darbo sutartį. Tą dieną dėl ligos negalėjo atvykti į darbą darbuotojas P. B., o iš esamo personalo dirbančio kitoje pamainoje niekam nebuvo galimybės jį pakeisti. SODROS sistemoje E. P. jau buvo formaliai įdarbintas, darbo sutartis buvo pasirašyta tą dieną vėliau. Restorane Cantonese yra 88-ios vietos svečiams ir vienas padavėjas negalėtų tinkamai aptarnauti svečių. Su E. P. buvo aptartos visos darbo sąlygos ir buvo planuota jį įdarbinti keliomis dienomis vėliau fiksuotam laikotarpiui dėl vieno iš padavėjų planinės operacijos. Tokiais veiksmais bendrovė rūpinosi įmonės veikla, žinodama, kad E. P. įdarbina nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-13 nutartimi Nr. 11-341-1034/2023 bendrovės vadovas jau yra nubaustas 300 Eur bauda.

Bendrovės veiksmai nesukėlė žalos valstybei, ypač finansinės, o priimtas sprendimas buvo vienintelis įmanomas sprendimas įmonei sėkmingai vykdyti veiklą tą dieną.

Pareiškėja pažymi, kad įsigijus UAB ,,Stelora“ iš Vietnamo Respublikos piliečių 2021 m. rugsėjo mėnesį, įmonė buvo ties bankroto riba. Kartu su bendrovės įsigijimu buvo perimta daugybė įsipareigojimų tiekėjams bei valstybei, tame tarpe ir ankstesnių savininkų įsipareigotos paskolinės sutartys, kurios buvo išmokėtos per 2022 metus (VMI skola - 33 000 Eur, SODRA skola – 6 000 Eur). Bendrovė 2023 m. sumokėjo 3 300 Eur Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtumą už neteisingai paskaičiuotą subsidiją, suteiktą bendrovei per pandemiją, bendrovę valdant ankstesniems savininkams.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad VMI bendrovės užkardymas ne tik baudžia bendrovę finansiškai, bet sukelia itin rizikingą faktorių tolimesnei veiklai, nes 65% darbuotojų yra užsienio piliečiai, kurių didesnė dalis yra virėjai profesionalai, suteikiantys restorano išskirtinumą. Įsigaliojus nutarimui, įmonė kurį laiką negalės samdyti užsienio šalių piliečių, o rotacija jau yra suplanuota ir būtina, nes apmokyti atitinkamo lygio virėją užtrunka mažiausiai 3 mėnesius. Taip pat yra itin sudėtinga rasti šios srities darbuotojų, kadangi rinkoje trūksta šios specialybės darbuotojų (ši specialybė yra įtraukta į trūkstamų specialybių šalyje klasifikatorių).

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po karo Ukrainoje bendrovėje yra įdarbinti 5 Ukrainos piliečiai laikinam bei pastoviam darbui, kuriems mokamas konkurencingas atlygis, taip pat bendrovė nei karto nesinaudojo galimomis subsidijomis/išmokomis taikytomis valstybės už užsieniečių įdarbinimą.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos kaltė dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 (toliau - Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo padarymo įrodyta 2023-01-27 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59)FR1042-410, 2023-01-11 Faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1050-27, E. P. ir A. P. paaiškinimais, VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-01-17 pažyma Nr. (7.2E)DV S-449. 2023-01-27 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (42.59)FR1042-410, 2023-01-11 Faktų fiksavimo pažymoje Nr.FR1050-27 užfiksuota, kad 2023-01-11 12.00 val. operatyvaus patikrinimo metu UAB „Stelora“ priklausančiame restorane „Cantonese“ buvo nustatyta, kad E. P. restorane dirbo barmeno padavėjo pareigose, tačiau su E. P. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą. Administracinės bylos tyrimo metu E. P. 2023-01-11 paaiškinime nurodė, kad su R. K. aptarė darbo restorane sąlygas, darbo laiką, darbo užmokestį. Restorane pradėjo dirbti nuo 12.00 val. (2023-01-11) ir dirbs dvi dienas. Darbo sutartis dar nepasirašyta. Administracinės bylos tyrimo metu pareiškėjos darbuotojas A. P. 2023-01-11 paaiškinime nurodė, kad E. P. restorane barmeno padavėju pradėjo dirbti 2023-01-11. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-01-17 pažymos Nr. (7.2E)DV S-449 matyti, kad apie E. P. priėmimą į drabą pranešta 2023-01 -11 11.11 val.

Atsakovė aptaria Įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas ir nurodo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo ir jos padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK, todėl pareiškėja pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal Įstatymą. VMI, nepažeisdama įstatymų, teisėtai ir pagrįstai patraukė pareiškėją, kaip darbdavį, kurio naudai darbuotojas be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV, atliko atlygintinas darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir už padarytą pažeidimą paskyrė 868 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė pažymi, kad Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje nustatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292¹ straipsnį. Jeigu nelegalų arba nedeklaruotą darbą organizuoja individualios įmonės savininkas, kuris tuo pačiu yra ir tokios įmonės vadovas, tai individualiai įmonei taikoma atsakomybė pagal Įstatymo nuostatas be administracinės atsakomybės pagal ANK taikymo fiziniam asmeniui, tačiau, jeigu nelegalų ar nedeklaruotą darbą organizuoja fizinis asmuo, kaip darbdavys, (pvz., ūkininkas), administracinė atsakomybė taikoma tik pagal ANK nuostatas. Taigi, pareiškėjos atveju, VMI negalėjo taikyti Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos išimties, kadangi nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį buvo patrauktas fizinis asmuo R. K. ne kaip darbdavys, o kaip darbdavio įgaliotas asmuo.

Atsakovė pažymi, kad pagal teismų praktiką, Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atsakomybė už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą taikoma visiems asmenims, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą. Tai, kad VMI nutarimu ekonominė sankcija buvo taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, t. y. pareiškėjos direktoriaus pareigas einančiam R. K. (juridinio asmens valdymo organui), neleidžia daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Taigi, VMI, nepažeisdama įstatymų, teisėtai ir pagrįstai patraukė pareiškėją pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą ir už padarytą pažeidimą paskyrė 868 Eur baudą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl VMI 2023-02-23 nutarimo administracinėje byloje Nr. ĮP/1 /2023/l/PAN, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023-01-11 12.00 val. Inspekcijos specialistai operatyvaus patikrinimo metu UAB „Stelora“ priklausančiame restorane „Cantonese“ adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad E. P. bendrovės naudai vykdė barmeno padavėjo funkcijas. Nustatyta, kad E. P. susitarė su bendrovės direktoriumi R. K. dėl darbo, darbo sąlygų, darbo laiko ir darbo užmokesčio. Nustatyta, kad E. P. dirbo bendrovėje atlygintiną darbą, tačiau su E. P. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą, t. y. E. P. 2023-01-11 dirbo bendrovėje nelegaliai.

Inspekcija surašė 2023-01-11 Faktų fiksavimo pažymą Nr.FR1050-27, kurioje užfiksavo, kad 2023-01-11 12.00 val. operatyvaus patikrinimo metu UAB „Stelora“ priklausančiame restorane „Cantonese“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad E. P. bendrovės restorane dirbo barmeno padavėjo pareigose, tačiau su E. P. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą.

Administracinės bylos tyrimo metu E. P. 2023-01-11 paaiškinime nurodė, kad su R. K. aptarė darbo restorane sąlygas, darbo laiką, darbo užmokestį. Restorane pradėjo dirbti nuo 12.00 val. ir dirbs dvi dienas. Darbo sutartis dar nepasirašyta.

Administracinės bylos tyrimo metu bendrovės darbuotojas A. P. 2023-01-11 paaiškinime nurodė, kad E. P. restorane barmeno padavėjo darbus pradėjo dirbti 2023-01-11.

Administracinės bylos tyrimo metu bendrovės vadovas R. K. 2023-01-11 paaiškinime nurodė, kad E. P. restorane barmeno padavėjo darbus dirba nuo 2023-01-11, tačiau darbo sutartis su E. P. nėra pasirašyta.

Inspekcija 2023-01-11 pradėjo operatyvų patikrinimą, kurį baigė 2023-01-27 ir surašė 2023-01-27 Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.59)FR1042-410, kurioje nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad E. P. 2023-01-11 restorane dirbo barmeno padavėjo darbus, t. y. dirbo, darbdavio UAB „Stelora“ naudai ir pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai. 2023-01-11 atlikto vizitavimo restorane metu bendrovė ir/ar E. P. nepateikė pasirašytos darbo sutarties. Bendrovė nepranešė VSDFV apie E. P. darbo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną, t. y. iki 2023-01-10, iki numatytos darbo pradžios, 1 SD pranešimas apie E. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV pateiktas 2023-01-11. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 ir 43 straipsnio bei Įstatymo 56 straipsnio reikalavimus.

Inspekcija, siekdama nustatyti įdarbinimo aplinkybes, 2023-01-12 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašė informuoti apie E. P. įdarbinimo registravimą SODROS duomenų bazėje, nurodant įdarbinimo pradžią, tikslų pranešimo pateikimo laiką bei pridėti dokumento (pranešimas dėl Įdarbinimo) kopiją.

VSDFV Vilniaus skyrius 2023-01-17 raštu informavo, kad patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Registras) įrašytus draudėjo UAB ,,Stelora“ apdraustųjų duomenis bei Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotus įmonės pateiktus dokumentus, nustatyta, kad draudėjas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2023-01-11 11.11 val. pateikė 1-SD pranešimą apie apdraustojo E. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2023-01-11. Pridėjo dokumento nuorašą.

Inspekcija 2023-01-31 surašė Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. (42.59)FR1065-2, kuriame konstatavo, kad bendrovė pažeidė Įstatymo 56 straipsnio reikalavimus.

VMI, išnagrinėjusi UAB „Stelora“ Inspekcijos 2023-01-31 su mokesčiais nesusijusių įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000084 nurodytas aplinkybes, priėmė 2023-02-23 nutarimą administracinėje byloje Nr. ĮP/1 /2023/l/PAN, kuriame konstatavo, kad bendrovė pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir skyrė bendrovei 868 Eur baudą.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu nutarimu, nurodo, kad E. P. buvo skubiai įdarbintas, nes susirgo darbuotojas ir skubiai reikėjo darbuotojo restorane. Patikrinimo metu visa informacija apie E. P. įdarbinimą buvo SODROS sistemoje. Darbo sutartis buvo pasirašyta kitą dieną, kas yra formalumas, dėl kurio buvo sutarusios abi šalys - darbuotojas ir darbdavys. Be to bendrovės veiksmai nesukėlė žalos valstybei. Bendrovės vadovas R. K. jau nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-13 nutartimi Nr. 11-341-1034/2023 300 Eur bauda.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir DK.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja padarė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Inspekcijos 2023-01-27 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59)FR1042-410, 2023-01-11 Faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1050-27, E. P., A. P. ir R. K. paaiškinimai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-01-17 pažyma Nr. (7.2E)DV S-449.

Pažymėtina, kad bendrovės vadovas neginčija, kad patikrinimo metu (2023-01-11) E. P. dirbo restorane, o apie jo įdarbinimą informacija SODROS sistemai buvo pateikta 2023-01-11 11.11 val., darbo sutartis buvo pasirašyta kitą dieną, tačiau, kaip minėta, pareiškėja mano kad tai yra tik formalumas.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, jog nebuvo vykdomas nelegalus darbas, kadangi pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegalus darbas yra laikomas tais atvejais kada apie darbuotojų priėmimą į darbą nėra pranešama VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

Ginčijamu nutarimu pareiškėjai pagrįstai buvo skirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyto dydžio bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį (E. P.). Pareiškėjai paskirta minimali 868 Eur bauda, nenustačius pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad bendrovė administracine tvarka bausta nebuvo, pažeidimas buvo nutrauktas.

Dėl baudos dydžio teismas daro išvadą, kad jis proporcingas padarytam pažeidimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. už vieną nelegaliai dirbantį asmenį pareiškėjai buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas (868 Eur).

Pareiškėja skunde nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-04-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-341-1034/2023 pareiškėjos vadovą R. K. jau nubaudė 300 Eur bauda.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo pripažino R. K. (fizinį asmenį) ir būtent jam skyrė administracinę nuobaudą. Tačiau Inspekcijos 2023-01-31 su mokesčiais nesusijusių įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 000084 ir Nutarimas, kuriame konstatuotas Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas (Nutarimu skiriant ekonominę sankciją) buvo surašytas juridiniam asmeniui – UAB „Stelora“. Pažymėtina, kad Įstatymo IV skyriuje yra nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą, t. y. finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam fiziniam asmeniui. Be kita ko, tai yra du skirtingi pažeidimai, t. y. vienu atveju finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankciją gavęs subjektas – juridinis asmuo.

Kaip matyti, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-341-1034/2023 pareiškėjos vadovui R. K. buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirta mažesnė bauda nei nustatyta minimali (atsižvelgiant į tai, jog R. K. per pastaruosius 3 metus nebuvo baustas už jokį administracinį nusižengimų asmens darbo ir socialinėms teisėms, R. K. apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo jo charakterizuoti neigiamai, pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, supranta, jog neatliko visko pagal teisės aktų procedūras, bet nemano, kad darbuotojas dirbo nelegaliai, teismo vertinimu, šios situacijos nereikėtų traktuoti kaip kaltės nepripažinimo, kadangi pareiškėjo pozicija nulemta teisinių žinių trūkumo), tačiau šiuo atveju pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui skiriant ekonominę sankciją yra vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad už Įstatymo pažeidimus skiriama ekonominė sankcija nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Įstatyme. Taigi VMI, priimdama Nutarimą, pagrįstai vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant ekonomines sankcijas. Kitaip tariant, šiuo atveju pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui sankcija buvo skirta pagal imperatyvias Įstatymo nuostatas, bet ne pagal ANK nuostatas.

Taigi teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-341-1034/2023, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą nustatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau papildomai pažymėtina, jog minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-341-1034/2023 prejudicinę galią turi faktinių aplinkybių kontekste. Šiuo atveju skiriant baudą (ekonominę sankciją) pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui, teismas nėra saistomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-13 nutarties, kadangi bendrosios kompetencijos teismas sprendžia fizinio asmens (pareiškėjos vadovo) atsakomybę už padarytą pažeidimą vadovaudamasis ANK nuostatomis, o administracinis teismas sprendžia juridinio asmens (pareiškėjos UAB „Stelora“) atsakomybę už padarytą pažeidimą vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis.

Įvertinus tai, kad pareiškėja atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog ji administracinėn atsakomybėn pagal Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą patraukta pagrįstai, todėl skundžiamas Nutarimas laikytinas teisėtu.

Analogiškos praktikos nuosekliai laikosi LVAT savo naujausioje praktikoje (2021-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021, 2021-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021).

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad VMI, priimdama ginčijamą nutarimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti VMI nutarimą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Stelora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič